Legioneliozė

Legioneliozė yra ūmi užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos legionelės. Legioneliozė neretai prasideda kaip plaučių uždegimas – karščiavimu,  atsiranda plaučių uždegimo reiškiniai, tačiau gali atsirasti ir  kiti  kvėpavimo takų, skrandžio ir žarnyno, inkstų bei centrinės nervų sistemos pakenkimo reiškiniai.

Legioneliozei yra būdingos dvi klinikinės formos – Legionierių liga (legionelinė pneumonija), kuri pasireiškia plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė. Pontiako karštinė yra panaši į gripą, praeina savaime.

Legioneliozę sukelia Legionella genties bakterijos, kurios paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Užsikrečiama jų įkvėpus su vandens dalelėmis arba žemės dulkėmis. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui. Legionelioze susirgti gali įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyrai. Nuo ligonio neužsikrečiama.

Klinika

Legioneliozė dažniausiai prasideda kaip bet kuri kita bakterinės kilmės pneumonija. Legionelinės pneumonijos inkubacinis periodas – 10 d. Ligoniui pakyla temperatūra, vargina  šaltkrėtis, kosulys. Atsiranda raumenų, galvos skausmai. 2-3-ią ligos dieną gali atsirasti skrepliavimas su gleivių ar kraujo priemaiša, pradeda varginti dusulys, krūtinės skausmai. Atsiranda intoksikacijos reiškinių-  nuovargis, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sąmonės sutrikimų.

Lengva ligos forma (Pontiako karštinė)  kuri pasireiškia karščiavimu, galvos, raumenų skausmais, tačiau plaučių uždegimo požymių nebūna. Karščiavimas šiuo atveju dažniausiai trunka 2-5 dienas. Dažniausiai Pontiako karštinė praeina negydant ir nesukelia rimtesnių sveikatos sutrikimų.

Užsikrėtimo keliai

Legionelioze yra  užsikrečiama įkvepiant legionelėmis užkrėsto aerozolio. Oro lašeliniu keliu ši liga neplinta, todėl žmogus nuo žmogaus šia liga užsikrėsti negali. Legionelioze gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau serga  turintys nusilpusią imuninę sistemą. Tai daugiau vyresnio amžiaus žmonių susirgimas, kuriuo dažniausiai serga vyrai.

Rizikos faktoriai

•  rūkymas
• lėtinės plaučių ligos
• imunodeficitinėbūklė
• žemės ir santechnikosdarbai
• darbas statybose ir pramonės įmonėse, naudojančiose terminį vandenį
• darbas įmonėse su įvairiomis aušinimo ir oro kondicionavimo sistemomis.

Susirgimai legionelioze gali būti pavieniai, tačiau dažnai pasitaiko ir legioneliozės  protrūkių. Legioneliozė plinta bendruomenėse, ligoninėse, slaugos namuose, baseinuose, viešbučiuose, kartais ja galima užsikrėsti keliaujant.

Diagnostikos principai

Plaučių uždegimo diagnostika remiasi  klinikiniais požymiais.
Rentgenologinis krūtinės ląstos tyrimas- nustatomi plaučių uždegimo požymiai.
Legioneliozės diagnozė yra  patvirtinama aptikus ligos sukėlėją.

Laboratoriniai tyrimai :

•  legionelių antigenų nustatymas šlapime
• pasėlis iš kvėpavimo takų sekreto, plaučių audinio, kraujo ar šlapimo
• antikūnų prieš legioneles nustatymas kraujo serume

Gydymo principai

Legioneliozė yra gydoma antibiotikais. Gydymas tęsiamas 14 dienų. Jei yra  susilpnėjusi ligonio imuninė sistema, gydymas turi būti tęsiamas iki 3 savaičių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo. Ligos gydymas priklauso ligonio būklės. Pontiako karštinė praeina savaime, specifinis gydymas šiuo atveju netaikomas.

Komplikacijos

Legioneliozė yra pavojinga liga ir  gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, sepsinį šoką, bei  ūmų inkstų nepakankamumą. Negydant legioneliozė gali baigtis mirtimi, ypač jeigu paciento imuninė sistema yra  nusilpusi.

Kur gyvena legionelės?

Legionelės yra plačiai paplitusios aplinkoje. Jos gyvena vandens telkiniuose, dumble, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Dažniausiai legionelių būna užsiveisę oro kondicionieriuose,  oror aušintuvuose, kompresorinėse, dušų kabinose, baseinuose.

Ši liga yra  labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kur ūkyje yra naudojama daug terminio vandens, aušinimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dėl gausaus vandens ir vandeninio aerozolio naudojimo gamybinėje aplinkoje, susidaro palankios sąlygos legionelėms daugintis ir plisti pramonės įmonėse, mėsos kombinatuose ir kituose tokio pobūdžio gamybiniuose objektuose.

Legionelės ilgai išgyvena ir dauginasi atviruose vandens telkiniuose, ypač kur yra dumblių. Vandens šildymo sistemose nusėdęs dumblas bei rūdys sudaro optimalias sąlygas legionelėms daugintis.

Palankiausia legionelių dauginimuisi  vandens temperatūra yra  25–50 °C. Jeigu temperatūra yra  žemesnė nei 20 °C ir aukštesnė nei 60 °C legionelės nesidaugina.

Legionelių išlikimas aerozoliuose priklauso nuo tų aerozolių santykinės drėgmės. Kai aplinkos santykinė drėgmė siekia 30–80 proc., legionelių išgyvenamumo  trukmė pailgėja nuo 3 iki 15 min.

Kaip sumažinti riziką užsikrėsti legionelioze?

• Vandens šildymo sistemose palaikyti karšto vandens temperatūrą 50–60 °C.
• Vandentiekio šalto vandens temperatūra turi būti žemesnė nei 25 °C.
• Atsukus vandens čiaupą, leisti užsistovėjusiam vandeniui nubėgti ir juo nesiprausti ir negerti.
• Yra būtina neleisti vandeniui užsistovėti šildymo sistemose, pasirūpinti jo cirkuliacija.
• Savo namuose reikia valyti dušų galvutes ir čiaupus, kad juose nesusikauptų nuosėdos.
• Ne rečiau kaip 2 kartus per metus  reikia valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose.
•  Reguliariai valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus, ypač po to kai buvo atliktas vandens šildytuvų remontas.
• Prieš šildymo sezoną būtinai reikia dezinfekuoti karšto vandens sistemas.
• Tvarkingai prižiūrėti oro kondicionavimo įrangą, vandens baseinų, sūkurinių vonių bei kitas vandens įrangos priemones.