Valerijonas

Augalas – Vaistinis valerijonas

Lotyniškas pavadinimas – Valeriana officinalis

Sinonimai – baldrijonas, budrijonas, budžolė, kačių žolė, karštžolė, Mėnulio šaknis, prausylas, oželis, razalija, velnio barzda, great wild valerian, setwell, Indian valerian, red valerian, All-Heal, Amantilla, Baldrian, Baldrianwurzel, Belgium Valerian, Common Valerian, Fragrant Valerian, Garden Heliotrope, Garden Valerian, Grande Valériane, Guérit Tout, Herbe à la Femme Meurtrie, Herbe aux Chats, Herbe aux Coupures, Herbe de Notre-Dame, Herbe de Saint-Georges, Herbe du Loup, Indian Valerian, Mexican Valerian, Pacific Valerian, Rhizome de Valériane, Tagar, Tagar-Ganthoda, Tagara, Valeriana, Valeriana angustifolia, Valeriana edulis, Valeriana jatamansii, Valeriana officinalis, Valeriana Pseudofficinalis, Valeriana Rhizome, Valeriana sitchensis, Valeriana wallichii, Valerianae Radix, Valeriane, Valériane, Valériane à Petites Feuilles, Valériane Africaine, Valériane Celtique, Valériane Commune, Valériane de Belgique, Valériane des Collines, Valériane Dioïque, Valériane du Jardin, Valériane Indienne, Valériane Mexicaine, Valériane Officinale, Valériane Sauvage.

Šeima – Valerijoniniai – Valerianaceae Batsch

Augalo aprašymas

Vaistinis valerijonas yra daugiametis žolinis  augalas, užaugantis iki1,5 -2,0 m. Jo šakniastiebis storas ir trumpas, Stiebas tvirtas status vagotas. Stiebo viršūnė šakota. Valerijono lapai yra neporiškai plunksniški, jų lapeliai kiaušiniški, lancetiški, dantyti, viršutinių lapų dažniau yra lygiakraščiai. Valerijono žiedai neryškūs, smulkūs, rausvi ar rausvai balti, kvapūs, sukrautiį skėtiškas kekes. Jo vaisai– lukštavaisiai su skristukais.  Valerijonai žydi birželio-rugsėjo mėnesiais.Vaisius subrandina liepos-rugpjūčio mėnesiais. Mėgsta augti šlapiose ir drėgnose bei durpingose pievose. Jiems taip pat patinka upių, ežerų pakrantės, drėgni lapuočių miškai.  Priesmėlio ar priemolio dirvožemiuose valerijonai auga rečiau. Vaistiniai valerijonai paplitę visoje Lietuvoje, bet dažnesni ir gausesni rytinėje šalies dalyje.Valerijonai paplitę visoje Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui yra naudjami valerijonų šakniastiebiai ir šaknys. Jie yra  kasami vėlai rudenį arba anksti pavasarį- spalio ar kovo mėn. Rudenį iškasta žaliava yra kokybiškesnė. Iškastos iš žemės šaknys yra nupurtomos, nuvalomos Vaistinė  žaliava turi būti nuplaunama ir apdžiovinama, pavytinama 2-3 dienas. Vytinti yra būtina, kad įvyktų fermentacija. Šakniastiebiai išilgai supjaustomi, džiovinami šiltoje patalpoje ar džiovykloje 30-35 ºC temperatūroje. Džiovinimo temperatūra turi būti neaukšta, nes džiovinant aukštesnėje nei 80°C temperatūroje visos veikliosios valerijono medžiagos suyra. Paruoštą žaliavą galima saugoti iki 3 metų. Būtina gerai apsaugoti nuo kačių ir žiurkių, nes jas  labai vilioja valerijonų kvapas.

Veikliosios  valerijono medžiagos

Velerijonuose yra daug 0,5-3,5 % eterinio aliejaus. iš jų svarbiausi yra borneolis, bornilo izovaleratas, bornilo acetatas ir kamfenas – jie švelniai blokuoja benzodiazepinų receptorius.Valerijonuose yra izovalerijono ir be seskviterpenų – valerenalio, valereninės ir valeranono rūgščių. Manoma, jog šios rūgštys veikia raminanačiai ir spazmolitiškai. Jos gali suktelti hipotenziją, taip pat gali veikti serotonino, GABA ir norepinefrino apykaitą.

Yra valerijonuose ir alkaloidų- valerino ir chelatino, glikozido valerido, taip pat flavonoidų- diosmetino, kemferolio, luteolino.

Valerijono šaknyse yra iridoidų- valepotriatų, netirpstančių vandenyje medžiagų. Valepotriatai – valtratas ir divaltratas jungiasi pire bariitūratų ir periferinių benzodiazepininių receptorių ir taip sukelia sedaciją. .Valerijono šaknyse yra ir rauginių medžiagų, organinių rūgščių, cukrų, mineralinių medžiagų. limonenas, terpineolis ir kiti.

Valerijono šaknyse esančios amino rūgštys- GABA veikia raminančiai. Valerijono skilimo produktai  homobaldrinolis ir valtroksalis veikia raminančai ir yra įsiurbiami žarnyne.

Valerijonų šaknelėse eterinių aliejų yra dukart daugiau nei šakniastiebiuose.Jie ir suteikia valerijonui būdingą kvapą.Nustatyta, jog šių  eterinių aliejų kiekis taip pat priklauso nuo augalo amžiaus. Vienerių metų augalų šakniastiebiuose e jų būna apie 0,4 procento, dvejų metų – apie 0,6 procento. Be to, šaknyse ir šakniastiebiuose susikaupia apie 1,3 procentų valerijonų rūgšties, taip pat alkaloidų, glikozidų, raugų, krakmolo ir aliejaus.

Valerijono naudojimas medicinoje

Žmonijai valerijonas yra žinomas nuo senovės. Jį naudojo jau  senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Valerijoną aprašė antikos metraštininkai  Dioskoridas ir Plinijus. Spėjama, jog būtent senovės graikai ir pradėjo juos auginti. Kadangi jau minimu laikotarpiu gamtiniai valerijonų ištekliai nepatenkino žaliavos paklausos, juos imta auginti.

Tradiciškai valerijonai naudoti  nervų ligoms gydyti ir kaip raminamieji. Jie  slopina nervinę įtampą, mažina dirglumą, padeda greičiau užmigti, gerina miego kokybę, taip pat mažina arterinį kraujospūdį. Nuo seno valerijonų antpilas arba jo ištraukos naudotos  skausmingų mėnesinių, raumenų spazmų ir padidėjusio raumenų tonuso, nemigos, širdies permušimų, skrandžio spazmų malšinimui. Valerijonais gydytos skausmingos ir gausios mėnesinės, isterija, nervinės kilmės galvos skausmai ir nerimas. Išoriškai valerijonų šutekliais arba ištraukomis gydoma egzema, opos ir nedidelės, sunkiai gyjančios žaizdos. Valerijono poveikis yra paradoksalus – vienus žmones veikia raminamai, kitus – stimuliuojamai.

Iš valerijono aliejus taip pat naudojamas konditerijos pramonėje. Džiovinti jo lapai yra naudojami prieskoniams, truputis kartais  dedama į arbatžolių mišinius.

Šiandienai valerijono naudojimas medicinoje nėra pernelyg pasikeitęs.

Valerijono vartojimo indikacijos

Valerijonas skirtinas kaip  nervų sistemą raminantis, taip pat sazmolitinis preparatais. Jis vartotinas esant nemigai, psichinei ir fiznei įtampai, stresui, isterijai, esant skydliaukės hiperfunkcijai, neurozėms, migrenai. Valerijonas nėra stipraus poveikio preparatas. Jam būdingas greitas, tačiau trumpas poveikis, trunkantis apie 2 valandas. Valereninės rūgšties didžiausia koncentracija kraujo serume yra pasiekiama per 1-2 valandas po valerijono vartojimo. Kraujyje ji yra aptinkama 5 valandas po suvartojimo.
Valerijono užpilus  geriausia ruošti šaltai, kad jie nesukeltų permušimų ir tachikardijos. Nervus raminantys valerijono mišiniai, kuriuose yra ne tik valerijono šaknų, užpilami karštu vandeniu. Jie neturėtų būti skiriami sergantiesiems širdies aritmijomis.

Specifinės valerijono  vartojimo situacijos  Miego sutrikimai 

Valerijonas gerina miego kokybę ir tuo pačiu nesukelia slopinimo reiškinių dienos metu. Jis taip pat nesukelia koncentracijos sutrikmų, todėl tinka nemigos gydymui. Tyrimai parodė, jog vartojant valerijoną mažiau kartų yra prabundama naktį. Dvigubai aklu metodu atliktas tyrimas parodė, jog 600 mg standartizuoto valerijono ištraukos veikė miego kokybę gerino taip pat efektyviai kaip ir 10 mg oksazepamo.
Valerijono neretai dedama į raminamąsias arbatas. Čia jis maišomas su apyniais, citrinine melisa ir ramunėlėmis. Lyginant valerijono, difendhidramino ir placebo poveikį, buvo nustatyta, jog valerijonas nemigą gydė geriau nei placebo. Taip pat vartojant valerijoną buvo pasiektas vidutinis miego kokybės pagerėjimas. Vienok pakatojus valerijono tyrimus, kai buvo lyginama 300, 600 mg ištraukos  ir placebo vartojimas nemigos gydymui, vartojant valerijoną ir placebo nebuvo psatebėta jokio skirtumo.

 Raumenų skausmai, neramių kojų sindromas, bruksizmas 

Valerijonas malšina raumenų skausmus, dantų griežimą, nugaros skausmus ir spazmus vartojamas kartu su kava kava, slyvalapiu putinu ir šviesiąja kalpoke.

 Raminantis poveikis 

Valerijonas veikia kaip švelniai raminantis prepratas, mažina įtampos galvos skausmus, nerimą ir dirglumą. Valerijonas gali būti naudingas vaikų nerimui bei vaikų nemigai gydyti. Preliminarinis tyrimas leidžia manytim jog vaikų nerimą valerijonas slopina panašiai kaip ir diazepamas.

 Depresija 

Valerijonas daugelį metų tyrinėjamas gydant depresiją. Depresijai gydyti jis dažniausiai yra derinamas su jonažolėmis. Yra klinikinių tyrimų duomenų, leidžiančių manyti, jog šis vaistažolių derinys depresijos gydymui yra panašiai veiksmingas kaip amitritptilinas ir šiek tiek veiksmingesnis nei diazepamas.

 Nervinio pobūdžio skrandžio skausmai ir virškinimo surikimai 

Valerijonas yra naudingas malšinant nervinės kilmės virškinimo trakto spazmus ir virškinimo sutrikimus. Taip pat malšina virškinamojo trakto ir gimdos spazmus mėnesinių metu.

Valerijono vartojimo formos

Iš valerijonų ruošiami užpilai, tinktūros, sausi valerijono ekstraktai, valerijono tabletės, homeopatiniai preparatai. Tinktūra (Tinc. Valerianae),  įeina ir į vidurių lašų sudėtį. Valerijono dedama ir  į raminančių vaistažolių mišinių sudėtį. Kartais yra išleidžiamos ir standartizuotos valerijono formos, kuriose yra iki 0.5% veikliųjų medžiagų.

Dozavimas

Džiovintos valerijonų šaknys: įprastai yra vartojamos nuo 3 iki 9 g per dieną.

Valerijono kapsulės– standartizuotos valerijono ištraukos ( iki 0.5% EO) įprastai yra vartojamos nuo 300 iki
400 mg per dieną.

• Miego kokybei pagerinti paprastai valerijono kapsulės yra geriamos 1 valandą prieš miegą.
• Nerimui gydyti  valerijono kapsulės įprastai yra skiriamos po 150 – 500 mg dienai, padalijant šią dozę per kelis kartus.

Šviežia valerijono tinktūra (1:2, 70% alkoholio): 40 – 90 lašų (2–5 ml) iki trijų kartų per dieną arba taip, kaip nurodė gamintojas ar gydantis gydytojas.

Valerijono arbata– paprastai imamam po 1 arbatinį šaukštelį džiovintų valerijono šaknų ir užpilama 250 ml vandens. Uždengti ir palikti. Leidžiama pritraukti 20-30 minučių. Geriama po 1 puodelį iki 3 kartų per dieną.

Skysta valerijono  ištrauka (1:1): geriama po 0.5 – 1 arbatinį šaukštelį (1–2 ml)

Pašalinis valerijono poveikis

•  Priklausomybės  – Yra nustatyta, jog  ilgai vartojant vaistinių valerijonų preparatus gali susidaryti priklausomybė. Be pertraukos gydytis valerijonais yra leidžiama ne ilgiau nei tris mėnesius.
•  Širdies ritmo sutrikimai, kraujo krešumo pokyčiai, galvos skausmai – Didelės valerijono dozės didina kraujo krešumą, atsiranda galvos skausmai, gali sutrikti širdies ritmas.
•  Svaigulys – Kai kuriems žmonėms valerijonų kvapas sukelia staigų galvos svaigulį arba pykinimą.
•  Stimuliuojantis poveikis  -Kartais vartojant pernelyg dideles valerijono dozes gaunamas priešingas efektas – valerijonas pradeda veikti stimuliuojančiai.
•  CNS pokyčiai  – Perdozavus valerijono gali atsirasti galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, pykinimas ir stuporas.
•  Pilvo spazmai  – Yra užfiksuotas klinikinis atvejis, kai perdozavus valerijono kapsulų ( suvartojus 25 g) išsivystė pilvo spazmai, nuovargis, raumenų tremoras. Simptomatika išnyko per 24 valandas.
•  Kancerogeninis poveikis  – Kai kurie tyrinėtojai manė, jog valerijono veikliosios medžiagos valepotriatai gali veikti karcinogeniškai. Tačiau skrandyje juos skaldo druskos rūgštis ir jie skyla į nepavojingus galutinius produktus.

Valerijono  sąveika su kitais vaistais

•  Raminantieji preparatai  – Valerijonas gali stiprinti kitų raminamųjų preparatų poveikį.
•  Alkoholis – Nėra duomenų, jog valerijonas potencijuotų alkoholio poveikį.
•  Kepenų fermentinės sistemos  – Tyrimuose atliktuose su žmonėmis nustatyta, jog valerijonas neveikė  CYP1A2, 2D6, 2E1 arba 3A 4/5 sistemų.

Kada valerijono preparatų vartoti negalima

•  Skydliaukės susirgimai, hipotenzija  – Valerijono nereikėtų vartoti susilpnėjus skydliaukės veiklai, esant  žemam kraujospūdžiui (hipotenzijai) ir žemam raumenų tonusui.
•  Psichikos susirgimai  – Teoriškai gali būti, jog valerijono vartojimas gali paaštrinti  šizofrenijos ir bipolinių susirgimų eigą.
•  Kepenų susirgimai  – Tradiciškai valerijono preparatai nėra rekomenduojami esant kepenų susirgimams.

Liaudiški receptai su valerijonais

Šaltas valerijono užpilas

1 arb. šauštelis valerijono šaknų miltelių užpilamas stikline šalto virinto vandens ir paliekama 4-5 valandoms. Retsykiais pamaišyti, po to nukošti. Gerti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį

Raminančios arbatos su valerijonu

1 arbata

Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų užplikyti viena stikline (250 ml.) verdančio vandens. Palaikyti 30 min, nukošti ir gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

2 arbata

Mišiniui imti 1 dalį džiovintų vaistinio valerijono šaknų, 2 dalis pipirmėtės ir trilapio pupalaiškio lapų, 1 dalį apynio spurgų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užplikyti 2 stiklinėmis (500 ml.) verdančio vandens. Po 30 min viską nukošti ir gerti po stiklinę (200 ml.) iš ryto ir prieš miegą.

Valerijonų arbata nuo vidurių pūtimo

Valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų sumašyti su tokiu  pat kiekiu vaistinės melisos ir vaistinių ramunėlių žolės. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 1,5 stiklinės (300 ml.) verdančio vandens. Po 30 min. nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3 kartus per dieną.

Valerijonų arbata esant širdies neurozei

Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų vaistinio valerijono šaknų sumaišyti su tiek pat paprastosios sukatžolės žolės ir vienapiestės gudobelės žiedų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400 ml.) verdančio vandens, pavirinti 5-6 min ir palaikyti 20 min, kad pritrauktų. Nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml.) 3-4 kartus per dieną.

Valerijonų kaukė pūliuojantiems spuogams gydyti

Valerijono šaknis sumalti ir užpilti karštu vandeniu. Atvėsinti ir susidariusia košele aptepti veidą. Taip daryti 8-10 kartų kas antrą dieną po 15-20 min.