Vaistų veikimo rūšys

Vietinis vaisto poveikis

Vietinis vaisto veikimas – tai toks vaisto poveikis, kai kai pradinio vaistų sąlyčio su audiniais vietoje atsirandan  tam tikri pakitimai, pvz. sudirginti audiniai. Vietinis vaisto poveikis taip pat gali būti ir virškinamajame trakte, kvėpavimo takuose.

Rezorbcinis vaisto poveikis

Rezorbcinis  vaisto poveikis yra toks,, kuris išryškėja tik vaistams jau patekus į kraują ir pasiskirsčius audiniuose. Pvz. eterio garai rezorbavęsi  organizme sukelia narkozę.

Šis poveikis gali būti

1. centrinis – jis  pasireiškia, kai vaistas paveikia galvos arba nugaros smegenis, pvz. narkozė
2.  periferinis –  jis psireikš kai yra tiesiogiai veikiami tam tikri organai arba audiniai, pvz. raumenis atpalaiduojantys periferiniai miorelaksantai.

Refleksinis vaisto poveikis

Refleksinis vaistinės medžiagos poveikis bus tuomet,  kai vaistai sudirgins juntamąsias nervų galūnes ar receptorius, sujaudindami atitinkami nervų centrai ir dėl to nervinės reguliacijos keliu pasikeis jų įnervuojamų organų arba sistemų veikla. Pvz. narkozės metu  įvyksta refleksinė bradikardija.

Vaistų poveikis į įvairių organų funkcijas

Vaistų poveikis įvairių organų funkcijoms gali būti skirstomas taip

1. tiesioginis  poveikis – ŠVG poveikis į širdies raumenį
2. netiesioginis poveikis – ŠVG šlapimo išsiskyrimą skatinantis veikimas.

Grįžtamas ir negrįžtamas poveikis

Grįžtamas  vaisto poveikis yra toks, kai  vaistų sukelti pakitimai organizme po tam tikro laiko visiškai išnyksta.

Negrįžtamas vaistų poveikis bus tuomet kai šie  pakitimai neišnyksta, pvz. streptomicinas pažeidžia vestibuliarinį bei klausos aparatą.

Vaistų poveikis į ligą

1. etiotropinis poveikis –  veikia į ligos priežastį
2.  simptominis poveikis– pašalina tik tam tikrus ligos simptomus, tokius kaip karščiavimą.
3. patogenezinis –  kai vaistas tiesiogiai veikia į kurią nors ligos patogenezės grandį.

Pagrindinis  vaisto poveikis– yra svarbiausias konkrečios ligos atveju.

Nepageidaujamas vaistų poveikis – jis yra nenaudingas, pavyzdžiui efedrino CNS jaudinantis poveikis.

Specifinis  vaistų poveikis – vaistų  veikimo vieta  yra tiksliai nusakoma.

Bendraląstelinis vaistų poveikis – pasireiškia tuomet, kai vaistas jau  veikia daugelio organizmo ląstelių reaktyvumą, kaip pvz. narkotikai.

Pašalinis  vaistų veikimas –  yra vaistų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos, kurias sunku iš anksto numatyti.

Psichodinaminis vaistų poveikis

Vaistų veikimas daugeliu atveju priklauso ir nuo psichinių faktorių. Ypač tiems pacientams, kurių ligos eigai labai svarbi psichinė būsena, pvz. sergantiems neurastenija arba stenokardija.  Yra pastebėta, jog autoritetingo gydytojo paskirtos net indiferentinės medžiagos veiks teigiamai maždaug 25 – 30% pacientų. Bet taip pat jos gali sukelti ir nepageidaujamus reiškinius, kaip: nemigą, galvos skausmus.

Kas yra placebas?

Placebas yra  medžiaga imituojanti tikruosius vaistus. Jų sukeliami reiškiniai yra vadinami placebo efektu.

Nuo to ar ligonis pasitiki vaistus skiriančiu gydytoju ir koks jo požiūris į vaistus, nuo to ir  priklauso placebo veiksmingumas ir jo sukeliami reiškiniai.

Neigiamas placebo efektas stebimas tuomet,  kai ligonis netiki gydytoju, nei jo skiriamais vaistais arba serga sunkia liga.

Šis metodas yra  svarbus įvertinti naują vaistų klinikinį efektyvumą. Tiriamieji vaistai laikomi efektyviais, jei jie veikia gerokai stipriau už placebą.

Kas dar įtakoja vaistų poveikį?

Vaistų veikimui taip pat turi įtakos vartojimo būdas – prieš valgį ar po jo, mitybos režimas, atliekamo darbo pobūdis, emocinė būklė, klimato sąlygos, bioritmai.

Vaistų veikimo sąlygos

Vidinės ir išorinės sąlygos, nuo kurių priklauso vaistų veikimas.

Kūno masė

Vaistus visada reikia dozuoti atsižvelgiant į kūno masę. Vaistų veikimas priklauso nuo jų koncentracijos veikimo vietoje, tad paskyrus vienodas, tolygiai organizme pasiskirstančias, vaistų dozes, skirtingai sveriantiems žmonėms susidarys skirtingos vaisto  koncentracijos organizme. Kūno masė būna padidėjusi dėl riebalinio audinio išvešėjimo, todėl lipofiliniai  vaistai ten kaupsis  bus reikalingos didesnės jų dozės.  Hidrofiliniai vaistai nesikaups, todėl  priešingai bus reikalingos mažesnės jų dozės.

Individualus organizmo jautrumas

Individualus jautrumas pasireiškia indivuduliai ir jis atitinka normalaus pasiskirstymo Hauso-Laplaso kreivę. Kreivė rodo priklausomybę tarp pavartotų  vaistų dozių dydžio ir farmakodinaminių reakcijų dažnumo.

Įgimti faktoriai

Įgimti faktoriai yra  susiformavusios  reakcijos  atskiros rūšies evoliucijos eigoje. Skirtumai gali būti ir kokybiniai, ir kiekybiniai.  Vaistų veikimas skiriasi ir tarp vienos rūšies individų, taip kaip . esant įgimtai  hemoglobino anomalijai.

Amžius

Vaisto poveikis gali įvairuoti priklausomai nuo paciento amžiaus. Šis skirtumas ypač ryškus tarp vaikų ir suaugusiųjų bei senelių

1. Vaikams– paprastai vaistai yra dozuojami pagal empirines formules iš suaugusiųjų perskaičiuojama atsižvelgiant į vaikų kūno masę,  kūno paviršiaus plotą ir amžių. Atsargiai  yra būtina skirti vaistus naujagimiams, kurie yra jautresni vaistams. Jų organizme dar nėra susiformavęs tam tikrų fermentų aktyvumas ir todėl yra mažesnė  vaisto biotransformacija. Jiems vaistai negreitai išsiskiria, per mažai susijungia su plazmos baltymais, yra jautresni receptoriai, nepakankamai funkcionalus hematoencefalinis barjeras.
2. Senyviems žmonėms– vaistas silpniau reaguoja dėl nepakankamos vaistų rezorbcijos iš virškinamojo trakto. Taip pat dažniau šiame amžiuje yra didesnis jautrumas dėl sumažėjusio vandens  kiekio organizme . Dėl to vaistai pasiskirsto mažesniame tūryje ir taip padidėja vaisto koncentracija veikimo vietoje. Vyresniems žmonėms taip pat yra stebima susilpnėjusi biotransformacijoje dalyvaujančių fermentų funkcija, dėl ko sumažėja vaisto  eliminacija. Vyresniame amžiuje mažėja neuronų, silpnėja vegetacinės nervų sistemos tonusas, kinta endokrininių liaukų funkcija visumoje sumažėja organizmo adaptacinės galimybės patologinių būklių atveju.

Lytis

Kai kurie vaistai vyrus ir moteris veikia skirtingai. Taip yra dėl to, kad moters yra mažesnė kūno masė, skirtingas yra lytinių hormonų poveikis, taip pat skirdinta organizmo funkcinė būklė menstruacijų, nėštumo metu. Moterys yra žymiai jautresnės vaistams.

Patologiniai procesai

Vaistai aktyvūs, kai yra tam tikra patologinė būklė. Be to, jų veikimui daro įtaką kepenų ir inkstų funkcinė būklė: kai yra šių organų patologija sumažėja vaisto biotransformacija, taip pat mažėja jo išsiskyrimas. Kaip šių procesų pasekmė visutinės vaistų terapinės dozės veikia ilgiau, stipriau ar net toksiškai. Reikšmę  šiuo atveju turi organizmo dehidratacija, šarmų-rūgščių balanso sutrikimai, šokas, nukraujavimas ir kitos patologinės būklės.