Akišveitė vaistinė

Lotyniškas pavadinimas – Euphrasia officinalis

Sinonimai –Pievinė akišveitė, Vaistinė akišveitė, Aufraise, Augentrostkraut, Casse-Lunettes, Eufrasia, Euphraise, Euphraise Officinale, Euphraise de Rostkov, Euphrasia, Euphraisia Eye Bright, Euphrasia officinalis, Euphrasia rostkoviana, Euphrasia stricta, Euphrasiae Herba, Eye Bright, Herbe d’Euphraise, Luminet
Šeima – Bervidinių (Orobanchaceae)

Augalo aprašymas

Vaistinė akišveitė yra vienmetis žolinis augalas išaugantis nuo 10 iki 30 cm aukščio. Tai pusiau parazitinis augalas, kuris gali augti tik šalia kitų augalų. Akišveitės lapai yra smulkūs, plaukuoti . Žiedai yra baltos spalvos su violetinėmis ir geltonomis dėmėmis, kartais rausvi. Žiedo taurelė turi 4 dantelius,kurie yra suaugę poromis. Augalo šaknis – mažai išsikerojusi ir plonytė, iš jos išauga vertikalus, stačias, dažniausiai šakotas stiebas. Jo spalva yra rusvai ruda. Pats stiebas yra apaugęs smulkiais plaukeliais. Augalo lapai žali, priešiniai, kiaušinio formos, beveik bekočiai, turi smulkiai dantytus kraštelius ir yra maždaug centimetro ilgio. Akišveitės vaisius – du lizdus turinti, pailgos formos dėžutė. Akišveitės žydi birželio–spalio mėnesiais.

Akišveičių yra keletas rūšių : gauruotoji (Euphrasia curta Fries), pievinė (Euphrasia rostkoviana Hayne ), stačioji (Euphrasia stricta) ir smulkiažiedė (Euphrasia parviflora). Lietuvoje jos yra ygan plačiai paplitusios ir dažnos. Mėgsta augti sausokose vietose, neretaibūna aptinkamos kirtimuose, dirvonuose, pievose, aikštelėse, pakelėse, sausuose šlaituose, viržynuose. Akišveitės yra pusiau parazitiniai augalai, todėl auga tik tarp kitų žolių, iš kurių šaknų jos siurbia vandenį ir kitas maistines medžiagas. Jos gali augti ir sode, kur yra išlikęs natūralios pievos lopinėlis.
Akišveitės nuo senų laikų yra naudojamos akių ligoms gydyti. Iš to ir kilęs jų pavadinimas. Jos yra paplitusios Europoje, ypač šiaurinėje jos dalyje, taip pat Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra naudojama visa antžeminė augalo dalis, kuri gali būti vartojama šviežia arba džiovinta. Akišveitės žolė yra renkama augalams žydint. Geriausia žaliavą ruošti yra liepos–rugsėjo mėnesiais. Pjauti žolę reiktų kelių centimetrų nuo žemės aukštyje. Džiovinti rekomenduojama tik gerai vėdinamoje patalpoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių (galima džiovinti ir specialioje džiovyklėje). Optimali džiovinimo temperatūra yra 30–35 laipsniai Celsijaus. Žaliavą reikėtų laikyti maišuose iš tankaus audinio. Sudžiovinta akišveitės žolė tinka vartojimui apie 1 metus. Laikoma , jog šviežia akišveitės žolė veikia žymiai stipriau.

Veikliosios medžiagos

Akišveitės yra glikozidų iridoidų, iš kurių paminėtini aukubinas ( pasižymi priešuždegiminiu poveikiu), katalpolis, eufrozidas, iksorozidas, aukubigeninas ( aukubino aglikonas). Jie pasižymi antimikrobiniu poveikiu ir veikia Micrococcus aureus, Escherichia coli, Bacillis subtilis, Mycobacterium phlei, ir kai kuriuos grybelius – Penicillium italicum . Akišveitės veikliosios medžiagos veikia ir Hepatito B virusą bei pasižymi kepenis apsaugančiu poveikiu. Akišveitėse taip pat yra taninų, veikiančių sutraukiančiai ir priešuždegimiškai. Yra jose ir flavonoidų (kvercetino, apigenino), lakiųjų eterinių aliejų, dervų, glikozido rinatino, dažomųjų medžiagų, bei mikroelementų- Mg ir Cu.

Naudojimas medicinoje

Akišveitės pasižymi tonizuojančiu, sutraukiančiu, priešuždegiminiu, virškinimą gerinančiu poveikiu.
Tradiciškai akišveitės yra naudojamos akių ligų ir uždegimų gydyti. Jos vartotos alerginio rinito, sinusinių galvos skasumų, vidinės ausies uždegimų, akių paraudimų ir uždegimų, miežių, šienligės gydymui. Didžiojoje Britanijoje akišveitės buvo ir yra dedamos į rūkomojo tabako mišinius skirtus lėtinio bronchito ir peršalimo gydymui. Akišveitėmis tradiciškai gydytas kosulys, gerklės skausmai. Vietiškai jos naudotos akių pervargimui, konjunktyvitui gydyti. Šio augalo preparatais išoriškai buvo naudojami sergant įvairiomis akių ligomis. Žinoma, jog akišveitės tinka sergant katariniais susirgimais – šienlige, sinusitu, burnos gleivinės uždegimu. Jų žolė yra naudojama pavilgams ir kompresams žaizdų ir nudegimų gydymui.

Šiuo metu akišvetės yra naudojamos hipersekreciniam ir lėtiniam sinusitui, alerginiam rinitui, seroziniam otitui gydyti, ypač derinant kartu su ežiuolės perparatais. Akišveitės lašai yra skiriami konjunktyvitų gydymui.
Liaudies medicinoje akišveitės nuovirai tiek išoriškai, tiek vidiniai yra vartojami sergant įvairiomis akių ligomis – akių uždegimais, ašarojant, pūliuojant akims, kamuojant akių nuovargiui, miežiams. Taip pat ir sergant kvėpavimo takų susirgimais, varginant anginai, gripui, hipertonijai, aterosklerozei, odos susirgimams, nusilpus imunitetui, sutrikus virškinimui. Liaudies medicinoje akišveištės nuoviras geriamas sergant ateroskleroze, stiprinti širdies veiklai. Išoriškai naudojamas gydant egzemą, odos tuberkuliozę. Taip pat nuoviru skalaujami plaukai- sustiprinti šaknim. Homeopatijoje akišveitės naudojamos širdies sutrikimams gydyti skirtuose preparatuose.

Akišveičių vartojimo formos

Iš akišveičių yra spaudžiamos sultys, taip pat gydymui naudojama džiovinta ir šviežia akišveičių žolė, jos milteliai, tabletės, tinktūros, arbatos, užpilai, akių priežiūros priemonės.

Dozavimas

•  Kapsulės – įprastai vartojamos po 400-500 mg iki 5 kartų per dieną.
•  Arbata  – imama 1-2 arbatiniai šaukšteliai akišveičių žolės ir užpilami stikline verdančio vandens. Palikti pritraukti 10-15 minučių ir gerti iki 3 puodelių per dieną. Taip pat iš šios arbatos gali būti daromi kompresai ar ji vartojama akims plauti.
•  Šviežių akišveičių tinktūra a (1:2, 35% alkoholio): įprastai vartojama po 30 – 40 lašų (1.5–2 ml) iki 4 kartų per dieną

Pašalinis akišveičių poveikis

Pernelyg didelės akišveičių preparatų dozės gali sukelti akių perštėjimą ar uždegimą, gali pasunkėti kvėpavimas, atsirasti pykinimas, nemiga, sutrikti orientacija.
Vartojant akišveičių preparatus akims gydyti, lauke reikia nešioti tamsius akinius.

Akišveičių sąveika su kitais vaistais

Nežinoma

Kada akišveitės preparatų vartoti negalima

Augalas nelaikomas toksišku. Duomenų apie jo toksiškumą nėščiosioms, maitinančioms moterims ir mažiems vaikams nėra.
Akišveitės preparatai nevartojami glaukomos gydymui, nes ji šios ligos negydo.
Akišveičių preparatai nėra rekomenduojami asmenims su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu.
Akišveičių kompresai akių ligoms gydyti neturėtų būti vartojami be reikalo, nes namų sąlygomis negalima užtikrinti jų sterilumo. Geriau vaistinėje įsigyti jau pagamintų sterilių preparatų.

Liaudiški receptai su akišveite

Akišveičių arbata

Paimti 1 – 2 arbatinius šaukštelius akišveičių žolės, užpilti juos verdančiu vandeniu ir paliktiuždengus 10 min., kad pritrauktų. Geriama po 1 – 2 puodelius per dieną kamuojant peršalimui, sinusitui, gerklės uždegimams, siekiant pastiprinti organizmą.

Akišveičių kompresai miežiui gydyti

Lygiomis dalimis sumaišomi vaistinių ramunių žiedai ir akišveitės. Viena valgomąjį šaukštą mišinio reikia užplikyti stikline verdančio vandens. Palaikima pusvalandį, kad pritrauktų, arbatoje reikia mirkyti vatos tamponus ir dėti ant akių. Laikyti 10 min.

Akių susirgimams gydyti

Imama 40 – 50 g akišveitės žolės užpilama1 litru verdančio vandens. Paliekama per naktį termose, o ryte perkošiama. Geriama po 150 ml 5 kartus per dieną, nuoviru plaukite akis, o nakčiai daromi užpilo kompresai po 10 minučių.

Akišveičių ir ramunėlių kompresas akių uždegimams gydyti

50 g sausos susmulkintos akišveitės žaliavos sumaišyti su 50 g sausos ramunėlių žaliavos. 5 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilti verdančiu vandeniu,  ir šiltai palaikyti 10 min. Šią košelę užtepti ant švarios marlės ir uždėti ant skaudamos akies.

Akišveičių užpilas esant stenokardijai

40 g sausos susmulkintos akišveitės žolės užpilti vienu  litru šalto virinto vandens. Palaikyti 3 val., po to  nusunkti ir gerti po 1/2 stiklinės 3–4 kartus per dieną. Geriamas esant stenokardijai, dažnai atsirūgstant rūgštimi.