Aloyzija citrininė

Lotyniškas pavadinimas – Aloysia citrodora, Verbena citriodora Cav., Lippia triphylla, Lippia citriodora, Aloysia citriodora

Sinonimai –  Citrininė verbena, Aloysia citrodora, Aloysia triphylla, Cedrón, Herb Louisa, Hierba Luisa, Lemon-Scented Verbena, Lippia citrodora, Lippia triphylla, Louisa, Verbena Citrodora, Verbena triphylla, Verveine Citronnée, Verveine Citronnelle, Verveine des Indes, Verveine du Chili, Verveine du Pérou, Verveine Odorante, Zappania

Šeima – Verbeninių (Verbenaceae)

Augalo aprašymas

Citrininės aloyzijos yra neaukšti 2–3 m aukščio krūmokšniai kilę iš Pietų Amerikos. Jų blizgantys lapai yra maždaug  8cm ilgio, šiurkštūs prie stiebo prisitvirtinę po tris, o  kartais ir po keturis. Sutraiškyti  aloyzijos lapai skleidžia stiprų citrinų kvapą. Aloyzijos žydi smulkiais baltais arba violetiniais žiedais. Jos pražįsta vėlai pavasarį. Augalas meta lapus ir nepakelia žemesnės nei−10 °C temperatūros. Auginamas puriame, vandeniui laidžiame dirvožemyje, mėgsta saulėkaitą. Aloyzijos yra dauginamos auginiais. Į Europą jos pateko su portugalų ir ispanų keliautojais, kurie jas XVII amžiuje įvežė iš Čilės.

Europiečiai jas pamėgo dėl malonaus kvapo ir pradėjo naudoti patalpų aromatizavimui bei kvepalų ir kosmetikos priemonių gamybai. Tradiciškai aloyzijos naudotos kulinarijoje- marinatams, arbatoms, alkoholiniams gėrimams ledams ir salotoms aromatizuoti. Europos Sąjungoje aloyzijos aromatinį aliejų naudoti kvepalų gamyboje draudžiama nuo 2009 metų.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui ir maisto gamybai yra naudojami aloyzijos žiedai ir lapai. Aloyzijų lapai yra skinami 2 kartus per metus – liepos ir spalio mėnesiais. Paskleidžiami plonu sluoksniu ir išdžiovinami pavėsyje. Išdžiūvusi vaistinė medžiaga sutrinta skleidžia  citrinų kvapą. Iš džiovintų lapų yra gaminami antpilai ir eterinis aliejus. Jis kartais yra maišomas su kitų augalų eteriniais aliejais. Aloyzijų taip pat dedama į kai kuriuos maisto papildus.

Veikliosios medžiagos

Aloyzijų lapuose yra flavonoidų ir eterinių aliejų. Svarbiausia iš jų yra citralis ( iki 30–35%), nerolis ir  geraniolis. Jie ir suteikia aloyzijoms malonų citrinų kvapą. Citrininės verbenos ekstraktuose taip pat yra ir verbakozido. Manoma, jog citrininės aloyzijos veikliosios medžiagos gali veikti baktericidiškai ir atbaidyti kandžius bei vabzdžius.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai aloyzijos yra naudotos virškinimo sutrikimų, nevirškinimo, vidurių pūtimo, pilvo spazmų, viduriavimo ir vidurių užkietėjimo gydymui. Taip pat naudota esant sąnarių skausmams, sujaudinimo reiškiniams, nemigai, peršalimams, astmai, karščiavimui gydyti. Aloyzijomis taip pat gydyti venų susirgimai- hemorojus, venų varikozė bei odos pažeidimai. Mokslinių tyrimų duomenys apie šio augalo naudą yra kontraversiški. Nustatyta, jog aloyzijos nepasižymi raminančiu poveikiu ir nemigos visiškai negydo. Tačiau jų eteriniai aliejai veikia kaip antioksidantai

Aloyzijų  vartojimo formos

Gydymui vartojami džiovintų aloyzijos lapų užpilai, arbatos ir jų eteriniai aliejai.

Dozavimas

Užpilas: 1 pakelis aloyzijos lapų užpilamas 1 puodeliu verdančio vandens. Paliekama pritraukti  5 minutes, nukošima. Geriama iki 2 puodelių per dieną, po valgio.

Pašalinis aloyzijų poveikis

• Vartojant aloyzijas maistinėmis dozėmis pašalinių reiškinių nepastebėtair augalas laikomas netoksišku.
• Didelėmis dozėmis vartojant citrinines aloyzijas gali sutrikti inkstų veikla.
• Ilgą laiką vartojant citrininių aloyzijų lapus, gali sutrikti hormonų pusiausvyra.
• Citrininės aloyzijos gali sukelti alergines odos reakcijas, – vartojant jų preparatus reikia saugotis saulės spindulių.
• Citrininių aloyzijų eterinis aliejus gali sukelti kontaktinį dermatitą.

Citrininių aloyzijų sąveika su kitais vaistais

Nenustatyta,- augalas mažai ištyrinėtas.

Kada aloyzijų preparatų vartoti negalima

Citrininių aloyzijų nepatariama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims.