Dedešva miškinė

Augalas – Dedešva miškinė

Lotyniškas pavadinimas – Malva sylvestris

Sinonimai – dedešra, girnelė, roželė, Blue Mallow Flower, Blue Malva, Cheeseflower, Common Mallow, Dwarf Mallow, Fromagère, Grande Mauve, Gul-Khair, High Mallow, Kunzi, Malva mauritiana, Malva neglecta, Malva rotundifolia, Malva Silvestre, Malva sylvestris, Malvae Flos, Malvae Folium, Mauls, Mauve, Mauve des Bois, Mauve à Feuilles Rondes, Mauve Négligée, Mauve Sauvage, Mauve Sylvestre, Vilayatiikangai.

Šeima – Dedešvinių (Malvaceae)

Augalo aprašymas

Miškinė dedešva yra dvimetis arba daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 30-120 cm aukščio. Jos šaknis yra liemeninė. Dedešvos stiebas yra status arba kylantis, šakotas, plaukuotas. Jos lapai yra pražanginiai, smailiomis, karpytai dantytomis skiautėmis, širdiškais arba nukirstais pamatais, ilgakočiai. Dedešvos žiedai labai gražūs- dideli, rožiniai, 35-40mm skersmens. Jie yra po 2-5 lapų pažastyse. Dedešvos žydi birželio-spalio mėnesiais. Jų vaisiai – plokšti skeltavaisiai. Sėklos yra pilkšvos, beveik juodos arba tamsiai rudos spalvos. Dedešvos mėgsta augti dykvietėse, pakelėse, patvoriuose, daržuose. Dedešvos yra išplitusios visoje Europoje, vakarų Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Jos mėgsta purią, derlingą dirvą. Noriai auga daržų pakraščiuose, mėgsta saulėkaitą. Kadaise buvo populiarus darželinis augalas. Dauginamos sėklomis, kurios yra sėjamos anksti pavasarį. Tarp augalų turėtų būti ne mažesnis kaip 75 cm tarpas.
Lietuvoje miškinė dedešva yra aptinkama retai. Vaistams taip pat yra vartojamos paprastoji dedešva (Malva neglecta),  apskritalapė dedešva (Malva pusilla) bei aukštoji dedešva (Malva alcea L.). Dedešvų genčiai priklauso apie 25 šių augalų rūšys, iš kurių net keletas rūšių yra vartojamos vaistams.

Kadaise dedešvos buvo labai vertinamos kaip gyduolės, taip pat vartotos ir maistui. Jau senovės romėnai dedešvas augino darželiuose. XVI amžiuje ši vaistažolė buvo vadinta omnimorbia- tai yra ,,gydanti nuo visų ligų“. Manoma, jog taip ji vadinta dėl švelnaus vidurius laisvinančio poveikio. Vidurių paleidimas tuomet buvo bene vienintelis vaistas nuo visų ligų. Lotyniškas augalo pavadinimas malva reiškia ,, minkštas, drėkinantis“. Augalas taip pavadintas dėl savo gleivinančių ir minkštinančių savybių. Istoriškai dedešvos vėliau buvo išstumtos piliarožių, kurios veikia žymiai stipriau.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui yra renkama miškinių dedešvų antžeminė dalis- lapai ir žiedai. Jie yra renkami augalui žydint. Jų žiedai yra skinami kartu su taurelėmis, be žiedkočių. Renkami žydėjimo pradžioje, kai yra dar ne visiškai išsiskleidę. Dedešvų lapai yra skinami tuo pačiu laiku, kaip ir žiedai, tik renkami be lapkočių.
Surinkta vaistinė žaliava tuoj pat turi būti džiovinama pavėsyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Išdžiūvę dedešvų žiedai išlieka melsvai violetiniai. Tinkamai laikoma žaliava gali būti vartojama maždaug dvejus metus.
Dėl dedešvose esančių gleivių gausos, jų nuovirai rekomenduojami kamuojant sausam kosuliui (ypač bronchitui), sergant gerklės uždegimais. Dedešvų augalų nuovirai pasižymi virškinimo traktą saugančiu poveikiu, taip pat slopina uždegimus. Dedešvų nuovirais rekomenduojama skalauti burnos ertmę užkimus. Jų žiedų ir lapų arbata taip pat yra geriama nuo peršalimo. Odos ligoms gydyti jos pasitelkiamos dėl savo priešuždegiminio ir antibakterinio poveikio. Jos tinka kaip pagalbinė priemonė žaizdų, opų gydymui, iš šių augalų pagaminti kompresai ir šutiniai yra dedami ant patinusių vietų, nudegimų, ruošiamos veido kaukės.
Dedešvos žolė yra malonaus salsvoko skonio. Senovėje ji buvo vartojama maistui. Dažniausiai vartota kaip daržovė salotoms, mišrainėms. Ji gali būti valgoma žalia ir virta. Dedešvų sėklos taip pat gali būti valgomos. Dedešvos taip pat naudojamos maisto dažų gamyboje.

Augalo žiedai taip pat naudojami kaip dažai. Jie  tinka vynui, vilnai ir kitoms medžiagoms dažyti tamsiai mėlyna, pilka, raudona ir kitomis spalvomis.

Veikliosios medžiagos

Miškinių dedešvų lapuose ir žieduose yra daug gleivinių medžiagų, organinių rūgščių (iki 5%), cukraus, eterinių aliejų, taninų. Lapuose taip pat gausu vitaminų- ypač vitamino C (apie 120 mg% ), B1, B2, karotino 9 apie 51 mg% ). Žieduose yra antocianino glikozido malvino. Jų sėklose yra apie 10-18% riebalų. Dedešvų preparatai pasižymi priešuždegiminių, dirginimą slopinančių, gleivių išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Dedešvos įprastai vartojamos esant sausam kosuliui, bronchų uždegimui, sergant viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, siekiant pagerinti virškinimą.

Naudojimas medicinoje

Gydymui naudojama džiovinta dedešvų žolė ir žiedai, Kartais naudojamos ir šaknys. Jos pasižymi gleivinančiu, priešuždegiminiu, lengvai sutraukiančiu ir vidurius paleidžiančiu poveikiu. Dedešvos naudingos esant virškinamojo trakto sudirginimo reiškiniams, viršutinių kvėpavimo takų sisirgimams, bronchitui, kosuliui, taip pat kaip vidurius laisvinanti priemonė.Senovėje vartotos ir kaip raminantis vaistas, tačiau šis poveikis nėra moksliškai įrodytas. Dedešvų šutiniai stipriai ramina sudirgintą odą.Dedešvos gleivės mechaniškai apsaugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų poveikio. Dedešvos užilas naudotas burnos ertmei skalauti, taip pat užkimimo gydymui. Jų žiedų ir lapų arbata tinka peršalus. Šilti kompresai ir šutiniai naudojami patinimų, nudegimų gydymui, taip pat gydomosioms kaukėms.

Naudojimas. Miškinės dedešvos žiedų ir lapų antpilas vartojamas nuo virškinimo trakto ir bronchų uždegimo, burnai ir gerklei skalauti, užkimus, sergant gerklės kataru, kosint. Karštais kompresais gydomi sutinimai, nudegimai, odos ligos ir hemorojus.

 

Dedešvų vartojimo formos

Gydymui vartojamos dedešvų žiedų ir labų arbatos, kompresai, šutiniai.

Pašalinis dedešvų poveikis

Didelės dedešvų dozės paleidžia vidurius.

Dedešvų sąveika su kitais vaistais

Duomenų nėra.

Išleidimo formos

Žiedai ir lapai įeina į gydomųjų mišinių ir arbatų sudėtį.

Kada dedešvos preparatų vartoti negalima

Kadangi nėra pakankamai duomenų apie šios vaistažolės saugumą, rekomenduojama nevartoti nėščioms ir maitinančioms moterims.

Liaudiški receptai su dedešva

Dedešvos ir čiobreliai kosuliui slopinti

Imti po 1 valgomąjį šaukštą miškinių dedešvų, čiobrelių žolės ir vaistinės svilarožės smulkintų šaknų. 1 šaukštą mišinio užpilti 1,5 stiklinės verdančio vandens. Po valandos nukošti ir gerti po pusę stiklinės 3 kartus per dieną. Geriama sergant lėtiniu bronchitu

Dedešvos ir liepų žiedai nuo plaučių uždegimo

Paimti 1 šaukštą dedešvų sumaišyti su tiek pat liepžiedžių, dilgėlių lapų ir gysločio lapų. 2 šaukštus šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti valandą ir nukošti. Geriamas šiltas po pusę stiklinės 3 – 4 kartus per dieną su medumi.

Dedešvų kaukė sausai, sudirgintai odai

2 šaukštai vaistinių ramunių žiedų sumaišomisu 1 šaukštu dedešvų ir tiek pat linų sėmenų. Mišinys užpilamas 1 stikline verdančio vandens ir keletą minučių pašutinamas. Atvėsusią masę reikia sukrėsti į marlę ir dėti ant veido. Po to iš viršaus pridengdti ankšluosčiu. Po 10 – 15 min. veidą nuplauti šiltu vandeniu ir dar po to šaltu vandeniu.

Esant šlapimo susilaikymui

Naudinga kartą per dieną pasėdėti karštoje vonioje, į vandenį įpilti 2 l miškinės dedešvos nuoviro.

Dedešvos kaukė sausai odai

Imama 2 valgomieji šaukštai susmulkintų ir džiovintų miškinės dedešvos lapų. Viską užpilti 1/2 stiklinės (100ml) verdančio vandens, palaikyti ir drungną tyrelę sukrėsti į marlę. Dėti ant pažeistos vietos. Galima kaukę gaminti taip- 4 arbatinius šaukštelius džiovintų miškinės dedešvos lapų ir žiedų užpilti stikline (200ml) verdančio vandens, kiek pašutinti ir nukošti. Nuovire vilgyti marlę ir šį kompresą dėti ant pažeistų vietų. Laikyti apie 10 min.

Dedešvų arbata ir gerklės skalavimo skystis

2 arbatinius šaukštelius dedešvų lapų užpilti 1/4 l drungno vandens. Laikyti 1 dieną, tada viską išmaišyti ir perkošti. Šią arbatą galima gerti ar skalauti gerklę kai vargina kosulys ar užkimimas. Arbata iš dedešvos, liepų ir ramunės žiedų mišinio taip pat padeda apsisaugoti nuo gripo.

Kompresai odos nudeguimams gydyti

1 valgomąjį šaukštą dedešvos žiedų ir lapų užpilti 1 l drungno vandens ir 10 min. lėtai pavirinti. Nuovirą perkošti ir atvėsinti. Tada atvėsusiu nuoviru suvilgyti marlę, lengvai nugręžti ir 10 min. laikyti ant nudegintos odos vietos.