Vyresniame amžiuje nemiga yra dažnai pasitaikanti problema. Ji yra siejama su normaliu senėjimo procesu. Tokiai nemigai yra būdingi dažni prabudimai, taip pat sunku užmigti. Laikas per kurį užmiegama neretai yra ilgesnis nei 30 minučių. Vyresniame amžiuje dažniausiai yra skundžiamasi jog yra sunku užmigti, dažnai prabundama, prabundama pernelyg anksti arba po miego jaučiamasi nepasisilsėjus. Jeigu neimga yra labai stipri, gali sutrikti ir kasdieninė veiklai – tampa sunkiau susikaupti, vargina nuotaikų svyravimai, nuovargis, mieguistumas. Visi šie nusiskundimai taip pat laikomi ,, nemigos“ dalimi.
Verta žinoti, jog kai kurie žmonės gali miegoti tik kelias valandas per naktį ir dienos metu nejausti jokių nepatogumų. Tokių asmenų miego trukmė yra trumpa.
Jeigu asmuo yra pasirinkęs nemiegoti naktį- dažniausiai tai yra susiję su darbo režimu ar kitomis priežastimis, ir jis dieną lengvai užmiega, tai toks asmuo neserga nemiga. Tačiau jo būklė yra vertinama kaip nepakankama miego trukmė ar miego trūkumas.
Vyresniame amžiuje nemiga dažniausia susijusi su kai kurių būklių pablogėjimu- arterinės hipertenzijos, širdies ligų, plaučių ligų, šlapimo nelaikymo, lėtinių skausmų ar depresijos būsenomis.
Apklausiant pacientą yra svarbu išsiaiškinti, kokio pobūdžio yra miego sutrikimai ( galima tiesiog vesti žurnalą), kad būtų galima išsiaiškinti gretutinius susirgimus bei nemigos priežastis. Neretai miego ritmą sutrikdo miegojimas pokaičio, įtampa, naujai pradedami vartoti vaistai ar priešingai vaistai yra nutraukiami, taip pat alkoholio, nikotino, kofeino vartojimas.
Su nemigos atsiradimu yras siejamas kortikosteroidų, beta blokatorių, beta agonistų vartojimas, taip pat raminančiųjų vaistų ar nuskausminančių vaistų nutraukimas.
Laboratoriniai tyrimai atliekami siekiant įvertinti skydliaukės hiperfunkcijos ir neramių kojų sindromo buvimą. Specializuoti miego tyrimai dažniausiai nėra reikalingi, išskyrus tuos atvejus, jeigu nemiga nepasiduoda konservatyviam gydymui.
Gydymo principai
Gydyti pirmiausia reikia pradėti gretutinius susirgimus, kurie yra nemigos priežastimi, taip pat pat išaiškinti miego higienos princpus.
Miego higiena
Sudaromas tvarkaraštis ir einama miegoti tuo pačiu metu.
Gulti į lovą tik tuo atveju, jeigu jau apėmė miegas. Jeigu jaučiatės pasiilsėję- kelkitės.
Miegamajame neturi būti pernelyg daug šviesos ar garsų .
Mankštintis reikia dienos metu, ne vėliau kaip 4 valandas prieš miegą.
Prieš miegą negalima vartoti kofeino, nikotino, alkoholio ar gerti pernelyg daug skysčių.
Kad naktį nekankintų alkio priepuoliai, būtina laiku valgyti vakarienę ar bent užkąsti.
Su nemiga kovoti nereikia. Jeigu neužmiegate ilgiau kaip per 20 minučių, reikia keltis ir užsiimti malonia atpalaiduojančia veikla( skaityti, klausytis muzikos ). Jokiu būdu nežiūrėti televizoriaus ar įjungti ryškią šviesą.
Jeigu nemiga yra nekomplikuota, geriausias gydymas yra keisti gyvenimo įpročius ir nepulti vartoti vaistų iš karto. Vyresniame amžiuje vaistai nuo nemigos dažniau sukelia nepageidaujamų komplikacijų.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai (BDZ) iš tikro padeda sumažinti prabudimų naktį skaičių, sutrumpina užmigimo laiką ir prailgina miego trukmę. Tačiau jie turi dau nepageidaujamų poveikių – prie jų priprantama, jie sukelia priklausomybę, silpnina atmintį, organizme kaupiasi jų metabolitai.
Kiti preparatai ( ne benzodiazepinai)
Kiti preparatai zolpidemas (Ambien®), zaleplonas (Sonata®) ir eszopiclonas (Lunesta®) veikia selektyviau nei benzodiazepinai. Jie veikia tik dalį receptorių, kuriuos veikia BZD. Nebenzodiazepininiai preparatai veikia daugiau raminančiai nei anksiolitiškai. Tačiau jie yra brangūs.
Abu paminėtos grupės gali sukelti orientacijos sutrikimus, pacientui gali sutrikti pusiausvyra, jis pradeda klajoti, dienos metu gali būti apsvaigęs, todėl abiejų grupių preparatai vyresniame amžiuje neturi būti vartojami. Vartojantieji šiuos vaistus gali patekti į hipnotinę būklę, kai naktimis jie gali bandyti atlikti sudėtingus veiksmus, elgtis keistai(pvz. miego metu lytiškai santykiauti, valgyti miegodami, sėsti už vairo, skambinėti be priežasties ir neaiškiai kalbėti). JAV FDA sumažino rekomenduotinas zolpidemo vartojimo dozes būtent dėl šių pašalinių poveikių, atsirandančių sekančią dieną.
Melatonino agonistai
Melatonino agonistai ramelteonas (Rozerem®), gerina kai kurių vyresnių pacientų miego kokybę ir kol kas nėra pastebėta pašalinių poveikio reiškinių. Jis tinka vyresnio amžiaus pacientams, tačiau jo veikimas priklauso nuo individido būklės.
Vyresniame amžiuje nemigai gydyti neskiriami senesnės kartos andidepresantai – amitriptilinas, difenhidraminas, haloperidolis ir barbitūratai. Nes būtent vyresnio amžiaus pacientams jie sukelia daugiausia nepageidaujamų reiškinių.