Žalioji arbata

Augalas – Žalioji arbata

Lotyniškas pavadinimas –  Camelia sinensis

Sinonimai – Ceilono arbata, Asamo arbata, baltoji arbata,  Ceylon tea, Assam tea, white tea

Šeima – Arbatmedinių (Theaceae)

Augalo aprašymas

Arbatos medžiai arba krūmai auga Azijos šalyse. Jie yra auginami Indijoje, Šri Lankoje ir Kinijoje. Arbatmedžiai yra amžinai žaliuojantys medžiai arba krūmai. Paprastai jie auginami ne aukštesni kaip 60 -120 cm. Arbatmedžiai žydi baltais žiedais. Žalioji arbata yra ruošiama iš džiovintų arbatmedžio lapelių. Juodajai arbatai paruošti arbatos lapeliai yra susukami, fermentuojami ir vėliau džiovinami. Oolongo arbata yra pusiau fermentuoti arbatos lapeliai- tarpinis produktaas tarp juodosios ir žaliosios arbatos. Baltoji arbata yra gaminama iš arbatos pumpurų ir nesubrendusių lapelių, kurie yra veikiami garais, o vėliau džiovinami.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslais yra naudojami džiovinti arbatmedžio lapeliai.

Veikliosios medžiagos

Baltojoje ir žaliojoje arbatoje yra daug polifenolių (sudaro iki 35%  džiovintų baltosios arbatos lapelių). Gausu juose ir antioksidantų. Šios medžiagos slopina  karcinogenų poveikį, nes slopina citochromo P-450 aktyvaciją, mažina kepenų vėžiu sergančių pacientų DNR pažeidimus. Yra kalbama ir apie apsauginį šių medžiagų poveikį- jie sumažina lipidų peroksidaciją, padidina didelio tankio lipoproteinų kiekį ir mažina blogojo cholesterolio kiekį. Visos arbatos rūšys turi daug antioksidantų, tačiau mažiausias antioksidantų kiekis yra juodojoje arbatoje. Šios arbatos rūšyse yra tik apie  20%  aktyvių polifenolių. Geriant šią arbatą su pienų, antioksidantai yra inaktyvuojami, tačiau biologiškai aktyvių medžiagų katcehinų pienas neslopina. Žaliojoje arbatoje esantys antioksidantai taip pat slopina burnoje gyvenančių streptokokų augimą ir taip silpnina apnašų susidarymą. Jie skatina T ir B limfocitų veiklą. Stipriausiai veikiantis arbatos antioksidantas yra epigalokatechinogalatas  (EGCG) jis veikia 100 kartų stipriau nei vitaminas C ir 25 kartus stipriau nei vitaminas E. Žalioji arbata tepama ant odos gali apsaugoti ją nuo ultravioletinių spindulių pažeidimo ( apsaugo iki  61%-) – ją galima naudoti kaip apsauginę priemonę. Arbatoje yra ir katechinų, kuriems būdingas apsauginis poveikis nuo vėžio. Jie taip pat slopina MRSA. Arbata vartojama kartu su kurkuminu ( ciberžolės ekstraktas) gali būti vartojama kaip doksorubicino veikimą sustiprinantis priedas. Manoma, jog katechinai palaiko vėžines ląsteles slopinantį  P53 geną. Žaliojoje arbatoje taip pat yra vėžinių ląstelių vystymąsi slopinančių katecholių, bei skrandžio vėžio išsivystymo riziką mažinančių flavonolių.  Žaliojoje arbatoje yra ir sutraukiančių medžiagų taninų – jie mažina chromosomų mutacijų riziką, dantų ėduonies išsivystymą, veikia sutraukiančiai. Dėl to arbata tradiciškai naudota žaizdų ir akių plovimui bei kompresams.
Yra žaliojoje arbatoje ir stimuliuojančių medžiagų – teofilino, teobromino, metilksantinų (kofeino). Visos šios medžiagos veikia stimuliuojančiai, gali sukelti nerimą, širdies permušimus, rėmenį. Vienok jos gali būti naudingos esant galvos skausmams, taip pat jeigu reikia varyti skysčius. Žaliojoje arbatoje esantis kofeinas skatina lytinius hormonus surišančių baltymų gamybą ir gali sumažinti estradiolio kiekį bei krūties vėžio išsivystymo riziką.

Žaliojoje arbatoje taip pat yra lignanų ir izoflavonoidų- jie pasižymi priešvėžiniu, antimutageniniu ir kraujagysles apsaugančiu poveikiu. Joje yra ir eterinių aliejų – heksenalio, henenolio, aldehidų, fenolių, geraniolio. Gausu joje ir B grupės vitaminų bei vitamino C. Pastarojo yra tik žaliojoje arbatoje.

Farmakokinetika

Didžiausias antioksidacinis žaliosios arbatos poveikis pasireiškia po 30-50 minučių kai buvo suvartota arbata.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai žalioji arbata yra geriama jau apie 4000 metų. Kinai tiki, jog ji apsaugo nuo vėžio ir prailgina amžių. Nuo seno yra geriama siekiant geriau susikaupti ir norint išlaikyti minčių aiškumą. Tradiciškai žalioji arbata buvo nadojama kaip diuretinė priemonė. Ja skalaujamos žaizdos ir nudegimai.

Šiuo metu žalioji arbata yra vienas iš plačiausiai pasaulyje vartojamų gėrimų. Pagal suvartojimą ji užima antrąją vietą po geriamojo vandens vartojimo. Gydymui gali būti skiriama kaip gan stiprus diuretikas. Profilaktiškai geriama dėl galimo priešvėžinio, kraujagysles apsaugančio poveikio. Manoma, jog žalioji arbata taip pat apsaugo nuo žalingų spindulių poveikio, todėl neretai vartojama netradiciniam krūties vėžio gydymui. Yra aprašyta atvejų, jog geriant žaliąją arbata vėliau vystosi krūties vėžio metastazės. Yra nustatyta, jog žalioji arbata taip pat gali užkirsti kelią prostatos vėžio išsivystymui. Manoma, jog žaliojoje arbatoje esančios medžiagos gali sustiprinti  fermentinę kepenų citochromo P450 sistemą ir apsaugoti kepenis nuo heterociklinių aminų poveikio (jų yra ant grotelių keptoje mėsoje).

Žaliajai arbatai būdingas ir kraujagysles apsaugantis poveikis- ji reguliuoja cholesterolio kiekį ir sumažina aterosklerozės markerių kiekį.

Žalioji arbata yra dantis apsaugantis gėrimas- ji naikina dantų apnašas sukeliančias bakterijas ir yra natūralus fluoridų šaltinis.

Ji taip pat skatina imunines organizmo funkcijas, mažina oksidacinį stresą, kurį sukelia rūkymas. Žalioji arbata taip pat mažina oksalatinių akmenų susidarymą inkstuose ir skatina oksalatų išskyrimą iš inkstų.

Žalioji arbata taip pat padeda pašalinti sunkiuosius metalus iš organizmo  – ypač šviną, kadmį, gyvsidabrį, cinką.
Ji galui būti vartojama ir išoriškai, nes apsaugo odą nuo pernelyg kaitrių saulės spindulių, aplinkos teršalų. Žalioji arbata neblogai drėkina odą, gerina hidrataciją, beveik nepraleidžia ultra violetinių spindulių – jos apsaugo odą nuo pernelyg ankstyvo senėjimo.

Žaliosios arbatos vartojimo formos

Žalioji arbata gali būti išleidžiama kaip arbatžolės, taip pat kaip arbatos lapelių ištraukos kapsulės.

Dozavimas

Paprastai žalioji arbata yra geriama po 1-2 puodelius per dieną. Arbata yra plikoma verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti 1-2 minutes.

Kol kas nėra pilnai aišku ar arbatos ištraukos tabletėms yra būdingas toks pat apsauginis poveikis kaip ir arbatos gėrimui, todėl rekomenduojama pirkti tik standartizuotas žaliosios arbatos kapsules, kuriuose yra standartizuotas polifenolių kiekis.

Pašalinis žaliosios arbatos poveikis

•  Astma  – Žalioji arbata nėra laikoma toksiška. Tačiau vartojant ją pernelyg dideliais kiekiais gali išsivystyti astmos priepuoliai.
•  Stemplės vėžys – Yra nustatytas pernelyg didelių žaliosios arbatos kiekių suvartojimo ir stemplės vėžio ryšys.
•  CNS stimuliuojantis poveikis  – Žaliajai arbatai yra būdingas CNS stimuliuojantis poveikis, vaikams gali sukelti hiperaktyvumą.
•  Kalcio apykaitos sutrikimai  -Dideliais kiekiais geriant žaliąją arbatą gali būti skatinamas kalcio išskyrimas iš organizmo.
•  Diuretinis poveikis  – Žalioji arbata skatina šlapimo išsiskyrimą.

Žaliosios arbatos sąveika su kitais vaistais

• Amfetaminai – ši arbata potencijuoja amfetatminų poveikį. Negalima vartoti kartu.
• Cimetidinas (Tagamet)– stiprina pašalinį kofeino poveikį. Negalima vartoti kartu.
• Kokainas– stiprina kofeino poveikį. Negalima vartoti kartu.
• Efedrinas – stiprina kokaino poveikį. Negalima vartoti kartu.
• Adenozinas- Adenosine ,Adenocard– sąveikauja su kofeinu. 24 prieš krūvio testą arbatos gerti nereikėtų.
• Antibiotikai- chinolonai– lėtina kofeino metabolizmą. Arbatą su šiais antibiotikais gerti reikėtų atsargiai- ciprofloxacin (Cipro), enoxacin (Penetrex), norfloxacin (Chibroxin, Noroxin), sparfloxacin (Zagam), trovafloxacin (Trovan), grepafloxacin (Raxar).
• Klozapinas – Clozapine (Clozaril) – geriant kartu su arbata stiprėja pastarojo poveikis ir šalutiniai poveikiai. Kartu vartotini atsargiai.
• Dipiridamolis, Persantinas – Dipyridamole (Persantine)– sąveikauja su kofeinu. 24 valandas prieš numatomą krūvio testą  šios arbatos gerti nerekomenduojama.
• Disulfiramas-  (Antabuse) – sąveikauja su kofeinu. Kartu nevartotinas.
• Estrogenai– sąveikauja su kofeinu. Vartojant konjuguotus estrogenus (Premarin, ethinyl estradiol, estradiol) šią arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Fluvoksaminas – Fluvoxamine (Luvox) sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus ,arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Ličio preparatai – sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Astmą gydantys preparatai – beta agonistai- sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai. Populiaresni vaistai – albuterol (Proventil, Ventolin, Volmax), metaproterenol (Alupent), terbutaline (Bricanyl, Brethine),  isoproterenol (Isuprel).
• MAO inhibitoriai – sąveikauja su kofeinu, stiprėja pašalinis šių vaistinių preparatų poveikis. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.Populiaresni preparatai – phenelzine (Nardil), tranylcypromine (Parnate).
• Kraujo krešėjimą veikiantys preparatai – sąveikauja su kofeinu, didina nukraujavimo pavojų. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai. Populiaresni vaistai-  aspirin, clopidogrel (Plavix), diclofenac (Voltaren, Cataflam, others), ibuprofen (Advil, Motrin,), naproxen (Anaprox, Naprosyn, others), dalteparin (Fragmin), enoxaparin (Lovenox), heparin, warfarin (Coumadin).
• Nikotinas – sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Fenobarbitalis – Pentobarbital (Nembutal) sąveikauja su kofeinu, silpnėja vaisto poveikis. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Fenilpropanolaminas (Phenylpropanolamine )  sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Riluzole (Rilutek) – sąveikauja su kofeinu, stiprėja pašalinis vaisto poveikis. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Teofilinas (Theophylline) -sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Verapamilis– Verapamil (Calan, Covera, Isoptin, Verelan) -sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Alkoholis–  sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Kontraceptiniai preparatai – sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Antigrybeliniai preparatai – Fluconazole (Diflucan), Terbinafine (Lamisil) – sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Cukraligės gydymui skirti preparatai –  sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.
• Meksiletinas– Mexiletine (Mexitil) – sąveikauja su kofeinu. Vartojant šios vaistus, fermentuotą arbatą reiktų vartoti atsargiai.

Kada žaliosios arbatos preparatų vartoti negalima

•  Vaikai – Vaikams negalima suvartoti daugiau kaip 250 ml žaliosios arbatos per dieną. Geriant ją dideliais kiekiais yra sutrikdoma geležies apykaita.
•  Nėštumas ir maitinimas krūtimi  – Dėl žaliojoje arbatoje esančio kofeino, geriau jos nevartoti nėščioms ir maitinančioms motinoms. Vienok šios arbatos poveikis vaisiui nėra įrodytas.
•  Kūdikiai  – Žaliosios arbatos nereikia duoti gerti kūdikiams.

Tai verta žinoti

• Žaliosios arbatos nereikėtų gerti kartu su pienu ar vartoti su pieno turinčiais maisto produktais. Tarpas tarp arbatos gėrimo ir pieno vartojimo turi būti bent 1 valanda. Pieno baltymai inaktyvuoja arbatoje esančius polifenolius, taip pat jie nebegali būti įsisavinami ir skaldomi skrandyje, ir didina skrandžio rūgštingumą.

 Visose arbatos rūšyse yra kofeino. 

—-1 puodelis žaliosios arbatos turi 10 mg kofeino
—-1 puodelis juodosios arbatos turi 40 mg kofeino.

• Jokiu būdu negalima gerti pernelyg karštos arbatos, nes ji gali pažeisti stemplės ląstelių DNR ir tapti stemplės vėžio priežastimi.
• Antimikrobinis arbatos aktyvumas priklauso nuo arbatos oksidacijos laipsnio. Žalioji arbata mikrobus veikia stipriausiai, o juodoji arbata pasižymi silpniausiu antimikrobiniu poveikiu.
• Tirpi arbata gydomojo poveikio beveik neturi- visos medžiagos yra prarandamos gamybos metu.