Geltonų nagų sindromas pirmąkart buvo aprašytas 1964 m. Susirgimui yra būdinga nagų distrofija ir augimo atsilikimas. Kartu neretai būna ir kiti lėtiniai susirgimai. Nagai auga ypač lėtai, nago kraštas gali pakilti nuo nago guolio, tai yra jam būdinga onicholizė.
Epidemiologija
Susirgimas yra labai retas. Iš viso yra aprašyta apie 150 atvejų. Susirgimas pasitaiko keliems vienos šeimos asmenims, tačiau šiai diena manoma, jog jis nesusijęs su paveldėjimu.
Patofiziologija
Sulėtėjęs nago augimas
Nago plokštelė labai sustorėja, išsigaubia į viršų, atšoka nuo nago guolio, stebima onicholizė. Išnykęs nago guolis. Nagai yra ryškiai geltonos spalvos.
Kartu gali būti stebimi mikrovaskulinio pralaidumo sutrikimai
—Limfedemos
—Skystis pleuros ertmėje
—Lėtiniai kvėpavimo susirgimai
—Bronchektazės
Hipoalbuminemija
Gretutiniai susirgimai
Geltonų nagų sindromas neretai būna kai yra šie susirgimai ir būklės
Bronchektazės- nustatomos apie 40% atvejų
Reumatoidinis artritas
Imunodeficitinės būklės (pvz.: AIDS)
Lėtinis sinusitas
Vartojami tiolio turintys vaistai (pvz. aukso natrio tiomalatas)
Diagnostikos principai
Diagnozei nustatyti būtina rasti 3 ligos požymius- nagų pageltimą, limfedemą ir plaučių patologiją. Svarbiausia diagnozei nustatyti yra nagų pokyčiai.
Plaučių funkcijos tyrimams yra būdingas plaučių takų obstrukcijos požymiai.
Esant limfedemai gali būti atliekamas limfografinis tyrimas.
Gydymo principai
Kvėpavimo būklę gerinantis ir bendras organizmą stiprinantis gydymas. Pastebėta, jog nagų būklė pradeda gerėti pradėjus vartoti vitamino E preparatus.
LiteratūraA.Samman (1964) Br J Dermatol 76:153-7 [PubMed]