Sinonimai – Ananas de Sibérie, Argasse, Argousier, Argousier Faux-Nerprun, Bourdaine Marine, Buckthorn, Chharma, Dhar-Bu, Épine Luisante, Épine Marrante, Espino Armarillo, Espino Falso, Faux Nerprun, Finbar, Grisset, Hippophae rhamnoides, Meerdorn, Oblepikha, Olivier de Sibérie, Purging Thorn, Rokitnik, Sallow Thorn, Sanddorn, Saule Épineux, Sea Buckhorn, Sceitbezien, Sea-Buckthorn, Seedorn, Star-Bu, Tindved, Common buckthorn, European buckthorn, Hartshorn, Purging buckthorn, Waythorn Augalinių preparatų pavadinimai – Herbal Laxative, Herbalene, Laxysat Mono Abführ-Tee Nr.2, Neo-Cleanse, Neo-Lax, aliejai – „Алтайский букет“, «Горы Алтая», odos priežiūros kremai «Алтайская облепиха», «Облепиховый», dantų pastos «Зодиак». Šeima – žilakrūminių (Elaeagnaoceae), Rhamnaceae Augalo aprašymas
Dygliuotasis šaltalankis yra aukštas krūmas, užaugantis iki 2-6 metrų. Augalas yra dvinamis. Šaltalankio stiebai ir šakos yra dygliuoti, apaugę šakotais, sidabro spalvos plaukeliais ir žvynais. Jo lapai yra siauri, pailgi, lygiais krašteliais. Šaltalankio vaisius yra oranžinė arba raudona, sultinga, rūgštoko skonio, ananasais kvepianti. Šaltalankio žiedai smulkūs, geltonos spalvos, vienalyčiai.
Šaltalankiai žydi balandžio–gegužės mėnesiais. Jų uogos sunoksta rudenį (rugsėjo–spalio mėnesiais). Jeigu niekas uogų nenurinks, jos gali išsilaikyti ant medžių visą žiemą.
Šaltalankiai Lietuvoje neaugo. Natūraliai jie yra išplitę Sibire, Vakarų Europoje, Mongolijoje, Himalajuose, Vidurinėje Azijoje, Kaukaze. Šie krūmai mėgsta augti paupiuose, paežerėse, žvyringame dirvožemyje. Natūraliose augimvietėse sudaro bruzgynus. Dėl savo dekoratyvumo neretai auginami kaip gyvatvorės. Dygliuotieji šaltalankiai paprastai yra dauginami šaknų atžalomis arba auginami iš sėklų, kurios sėjamos rudenį. Jiems patinka vandeniui leidūs smėlio dirvožemiai ir saulėkaita.
Gydymui yra naudojamos šaltalankio uogos, lapai ir žievė. Iš šaltalankio uogų spaudžiamos sultys, sirupai o iš šaltalankio sėklų yra gaminamas labai vertingas aliejus, kuris naudojamas odos susirgimų gydymui bei kosmetologijoje. Pagal tai, kada buvo surinktos uogos, labai skiriasi naudingųjų medžiagų kiekis. Nokstančiose šaltalankio uogose yra labai daug vitamino C. Tačiau vėlyvą rudenį surinktose uogose bus daug karotenoidų ir vitamino E.
Šaltalankio uogos renkamos jas tiesiog nukratant nuo medžio, nes nuo šakos jas sunku nurinkti.Šviežias šaltalankio uogas būtina suvartoti per 3 dienas. Džiovintas ir šaldytas šaltalankio uogas reikia suvartoti per 6 mėnesius.
Iš šaltalankio uogų verdamos uogienės, kiesieliai, marmeladai. Gaminamos pastilės, sirupai, spaudžiamos sultys, gaminamos trauktinės ir užpiltinės bei vynai.
Šaltalankio žievė tradiciškai vartota dizenterijos ir viduriavimų gydymui. Šakelių nuoviru gydytas plaukų slinkimas.
Šaltalankio uogos audinius nudažo ryškia aukso (šafrano) spalva, jo žievė audinius dažo ryškiai geltonai. Iš šaltalankio uogų pridėjus alūno gaunama ryškiai žalia spalva, naudojama akvarelės dažų gamybai. Šaltalankio žievė taip pat naudojama odų rauginimui.
Veikliosios šaltalankio medžiagosŠaltalankio uogose gausu vitamino C, taip pat beta karoteno, folio rūgšties ir kitų B grupės vitaminų, vitamino F taip pat kumarino ir betaino. Daug jose biologiškai aktyvių flavonoidų, pektinų, fitonvcidų, rauginių medžiagų, mikroelementų (geležies, kalcio, natrio, magnio, fosforo, mangano, boro), taip pat ir alkaloido hipofeino. gliukozės, sacharozės, riebalų, geležies, boro, mangano, organinių rūgščių, rauginių medžiagų. Šaltalankio uogose yra acetinės rūgšties, cukrų taip pat ramnokatarino ir gliukozidų.
Šios biologiškai aktyvios medžiagos padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujagyslių būklę, mažina trombų susidarymą.naudingos gydant avitaminozes, malšinant skausmą ir mažinant uždegimus ( ypač odos).Šaltalankiai naudingi gydant ferodeficitines anemijas.
Šaltalankio uogose esančios medžiagos taip pat veikia baktericidiškai, ramina skausmą ir malšina uždegimus, skatina epitelio regeneraciją, naikina bakterijas. Šaltalankiai taip pat pasižymi organizmo ląstelių membranas apsaugančiu poveikiu, skatina ląstelių regeneraciją.
Šaltalankiai pasižymi labai stipriu vidurius paleidžiančiu poveikiu, todėl jais piktnaudžiauti ir vartoti dideliais kiekiais negalima.
Naudojimas medicinoje
Šaltalankį gydymui žmonija vartojo jau nuo senovės. Liaudies medicinoje šaltalankio uogos buvo naudojamas plaučių, kepenų, sąnarių ir virškinimo organų susirgimų gydymui. Iš šaltalankio žievės buvo gaminami vaistai nuo dizenterijos. Šaltalankio sėklomis gydytas vidurių užkietėjimas, sausoji seborėja, plikimas. Šaltalankio lapų nuoviras vartotas reumato, podagros ir odos ligų gydymui. Šaltalankio uogų nuoviras puikiai laisvina vidurius. Šaltalankio aliejus- veiksminga priemonė gydant trofines opas, pragulas, nudegimus, odos uždegimus, egzemą, vilkligę. Iš jo gaminami odos senėjimą stabdantys kremai. Šaltalankio šakelių ir lapų nuoviras geriamas siekiant sustabdyti plaukų slinkimą, pagerinti jų būklę, siekiant suteikti blizgesio plaukams. Šaltalankio aliejus geriamas slenkant plaukams, trupant nagams, taip pat esant skrandžio opoms. Iš sutrintų šaltalankio uogų ruošiamos drėkinančios kaukės sausai odai.
Iki pat 19 amžiaus iš šaltalankio uogų, imbiero, cukraus ir pipirų buvo verdamas vidurius paleidžiantis sirupas. tačiau jo poveikis yra toks stiprus, jog jo gamyba buvo nutraukta. Šiuo metu vaistams naudojamos kita šaltalankio rūšis
Rhamnus purshiana.
Šaltalankių vaisiai ir sultys
Šaltalankių vaisiai ir sultys yra puiki avitaminozės profilaktikos priemonė. Jie vartojami virškinimui ir odos būklei pagerinti, esant nuovargiui, opoms, padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, taip pat silpstan regėjimui.
Šaltalankių sultyse daug vitaminų. Trijuose desertiniuose šaukštuose šaltalankio sulčių yra visa suaugusiajam reikalinga paros vitamino C norma. Sultys geriamoes esant bendram organizmo išsekimui ir ypač sveikstant po ilgos ligos. Tinka sportininkams ir rūkantiesiems. Šaltalankio sultys geriamos po 1/2 stiklinės iki 3 kartų per dieną.
Šaltalankių vaisiai valgomi esant vištakumui, sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, vidurių užkietėjimams, sergant arterine hipertenzija, avitaminoze.
Šaltalankių sirupas
Per dieną siūloma vartoti ne daugiau kaip po 1-3 desertinius šaukštus, užgeriant stikline vandens.
Šaltalankio aliejus
Vartojamas dermatologijoje- opų, pragulų, nudegimų, egzemų, kitų odos pažeidimų gydymui, taip pat kaip odą minkštinanti, drėkinanti ir regeneraciją skatinanti priemonė. Šaltalankių aliejumi taip pat yra gydomos skrandžio opos, gleivinių pažeidimai, nudegimai, nušalimai, pragulos, pūliuojančios ir ilgai negyjančios žaizdos. Jis veikia drėkinančiai ir maitina oda, todėl juo tinka tepti suskeldėjusią odą, pažeistas gleivines. Ginekologijoje šaltalankių aliejus naudojamas lytinių organų uždegimams ir gimdos kaklelio erozijų gydymui.
Šaltalankių aliejų reikia laikyti tamsioje šaltoje vietoje ir tamsiuose stikliniuose induose,- kad neapkarstų. Tinkamai laikant šaltalankio aliejų galima išlaikyti iki 1 metų.
Šaltalankio arbata
Vartojama kaip organizmą stiprinanti ir dezinfekuojanti priemonė.
Šaltalankio žievės ir lapų nuovirai
Vartojami opų, spindulinių oos pažeidimų, raudonosios kerpligės, psoriazės, sklerodermijos, pūslinių dermatozių ir fotodermatozių gydymui. Spiritine šaltalankio žievės ištrauka tepamos karpos. Šaltalankio lapai dedami į psoriazei ir nuplikimui gydyti skirtus mišinius.
Pašalinis šaltalankių poveikis
Šaltalankiai pasižymi stipriu vidurius laisvinančiu ir virškinamąjį traktą dirginančiu poveikiu.
Vartojami didelėmis dozėmis šaltalankiai gali dirginti centrinę nervų sistemą, sukelti drebulį ir nerimą.
Vartojami didelėmis dozėmis gali sukelti spastiniu pilvo skausmus, viduriavimą, pykinimą, vėmimą.
Vartojami didelėmis dozėmis gali sukelti dehidrataciją ir suretinti kvėpavimą.
Tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais nustatyta, jog didelėmis dozėmis vartojami šaltalankiai gali veikti hepatotoksiškai. Manoma, jog šis poveikis atsiranda dėl didelio taninų kiekio.
Šaltalankio sąveika su kitais vaistaisLiteratūroje duomenų nėra.
Kada šaltalankio preparatų vartoti negalimaIš šaltalankio pagamintų vaistinių preparatų nerekomenduojama vartoti nėščiosioms ir maitinančioms motinoms.
Šaltalankio aliejus nevartotinas esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Šviežių šaltalankių vaisių negalima valgyti jeigu sergate opalige ir šlapimo pūslės akmenlige.
Šaltalankių aliejaus nepatariama gerti viduriuojant, taip pat kai sergama kepenų ir kasos ligomis.
Šaltalankių sultys ir sirupas negeriami vakare, nes dėl dideli jose esantys vitamino C kiekiai veikia stimuliuojančiai.
Liaudiški receptai su šaltalankiu Kaip pasigaminti šaltalankių aliejų?
Šaltalankių aliejaus paruošimas. Iš gerai prinokusių uogų reikia išspausti sultis, o likusią sausą masę sudžiovinti, susmulkinti ir užpilti saulėgrąžų aliejumi. Užpilą reikėtų palaikyti kelias savaites kambario temperatūroje, paskui nukošti. Toks aliejus labai tinka žaizdų gijimo skatinimui, odos regeneracijai. Aliejus gali būti vartojamas ir sergant opalige. Reikėtų išgerti po valgomąjį šaukštą aliejaus prieš valgį kelis kartus per dieną.
Pats vertingiausias yra šalto spaudimo šaltalankių aliejus. Jis namų sąlygomis yra išgaunamas išspaustas šaltalankių vaisių sultis paliekant šaltoje vietoje kelias dienas. Kai paviršiuje susikaupia aliejus, jis yra nupilamas ir naudojamas gydumui.
Šaltalankio uogų išspaudų aliejus
Šaltalankio uogų išspaudos sudžiovinamos ir sumalamos. Po to jas reikia užpilti geros kokybės alyvuogių arba saulėgrąžų aliejumi 2:3. Aliejus pastatomas vėsioje vietoje 3 savaitėms, retsykiais jį reikia suplakti. Prieš vartojimą reikia nukošti.
Šaltalankio uogų aliejus
Šaltalankių vaisius reikia sutrinti ir užpilti vandeniu santykiu 1:10. Po to į jį sudedama cukraus ir mielių. Vienam litrui uogų antpilo yra imama 1/2 stiklinės cukraus ir 1 valgomas šaukštas mielių. Mišinys udžengiamas ir šildomas e 40-50 laipsnių temperatūroje 3 paras. Kai aliejus iškyla į paviršių, jį reikia susemti mediniu šaukštu.
Greito paruošimo šaltalankio aliejus
Šaltalankio vaisių išspaudos užpilamos kokiu nors augaliniu aliejumi, šiek tiek palaikoma, kad prisitrauktųr ir po to viskas nukošiama o tirščiai nuspaudžiami. Toks aliejus tinka kosmetinėms priemonėms, nėra toks vertingas.
Šaltalankių lapų arbata
1 arbatinį šaukštelį šaltalankių lapų reikėtų užpilti stikline verdančio vandens. Geriama iki 1 stiklinės porą kartų per dieną.
Šaltalankių sultys su cukrumi
Šaltalankių uogas nuplauti, nuvarvinti ir sumalti. Iš sumaltų uogų spaudžiamos sultis. Vienam litrui sulčių imama 800 g cukraus. Viskas sumaišoma ir išpilstoma. Geriama po 1/4 stiklinės sulčių 2 kartus dienoje. Tinka sergantiems mažakraujyste, avitaminoze ir odos ligomis.
Šaltalankių sultis galima maišyti su morkų sultimis lygiomis dalimis. Į mišinį pridedamas šaukštelis medaus ir gerai išmaišius skalaujama burna. Tinka esant burnos gleivinės išopėjimams.
Šaltalankių aliejus sergant gerklės ligomis
Tonzilitui ir faringitui gydyti šaltalankio aliejumi sudrėkintu vatos tamponėliu tepama ryklė ir tonzilės 2 kartus per dieną. Sergant lėtine sloga nosies gleivines taip pat tepti du kartus per dieną.
Šaltalankių aliejus sergant opalige
Sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalikge šaltalankių aliejus yra geriamas po 1 arbatinį šaukštelį iki 3 kartų per dieną. Paprastai geriamas maždaug pusvalandį prieš numatomą valgymą.
Jeigu gerai toleruojamas- jo kiekį galima didinti iki 1 valgomojo šaukšto per vieną kartą. Gydymo kursas -3 mėnesiai. Jeigu pradeda pykinti- šaltalankio vartojimą reikia nutraukti.
Šaltalankių aliejumi taip pat galima tepti gleivines: užpakalinės angos įtrūkimus, tiesiosios žarnos opą, uždegimų pažeistas dantenas.
Šaltalankiai sergant podagra
Ant skaudamų sąnarių dedami kompresai iš sutarkuotų šaltalankių uogų tyrelės ir tarkuotų ridikų ( imti lygiomis dalimis).
Skaudant sąnariams ar sergant odos ligomis taip pat tinka šaltalankių žievės arba džiovintų lapų vonios. Voniai paruošti imama 10-100 g smulkintos šaltalankių žievės arba lapų , užpilama 1 litru verdančio vandens ir verdama 5 minutes ant silpnos ugnies. Po to ugnį išjungti ir palikti 1 valandai kad pritrauktų. Užpilas nukoškamas ir pilamas į vonią.
Šaltalankių lapų nuoviras sąnariams trinti
Vieną saują šaltalankių lapų užpilti stikline vandens ir pavirinti 10 minučių ant silpnos ugnies. Leisti atvėsti ir trinti skaudamus sąnarius prieš miegą.
Šaltalankių šakelių nuoviras plaukų šaknis stiprinti
100 g šaltalankio uogų ir šakelių užpilti 500 ml vandens ir pavirinti apie 5 minutes ant silpnos ugnies. Viską atvėsinti ir nukošti. Šiuo nuoviru trinti plaukų šaknis vakare.