Faringitas

Faringitas yra ryklės glevinės  uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusai, A grupės beta hemolizinis strektokokas (GABHS) ar kitos bakterijos. Vaikai faringitu serga dažniau nei suagusieji.

Etiologija

Ūmūs faringitai gali būti virusiniai ( dažniausiai juos sukelia rinovirusai ir adenovirusai), taip pat ir bakteriniai (dažniausias sukėlėjas yra streptococcus pyogenes). Retesni faringitų sukėlėjai yra  mycopasma pneumoniae, chlamydia pneumoniae), grybeliai. Kartais faringitai būna ir alerginės ar trauminės kilmės- būnant kenksminguose garuose, po operacijų, dirginant karštu maistu ir pan. Virusiniai faringitai klinikoje pasitaiko maždaug  90 proc. visų atvejų. Vaikams tai pati dažniausia faringitų priežastis.

Klinika

Dažniausi nusikundimai

Skundžiamasi sloga
Užkimimu
Kosuliu
Apsunkintu kvėpavimu
Galvos skausmais
Gerklės skausmais
Karščiavimu
Gali būti intoksikacijos požymių, varginti čiaudulys

Apžiūrint ryklė yra paraudusi,  ir paburkusi matomi uždegimo požymiaiUžpakalinėje ryklės sienelėje matomi raudonos spalvos limfoidiniai folikulai.

Dažniausiai vyrauja bendros intoksikacijos klinika. Taip pat būna gerklės skausmai, užkimimas, subfebrilitetas. Esant intoksikacijai skauda galvą, būna sloga,  didelio laipsnio karščiavimas būdingas streptokokinės kilmės faringitui.

Diagnostikos principai

Klinika

Karščiavimas, kaklo limfmazgių padidėjimas, tonzilių eksidacija, gerklės skausmai. Kosulys gali būti, tačiau jo gali ir nebūti. Kliniškai atskirti bakterinės ir virusinės kilmės faringitą yra sudėtinga.

Diferencinės diagnostikos principai

Galvojama apie ūmios ŽIV infekcijos pasireiškimą yra būtina kai yra atipinė limfocitozė ir neigiamas streptokoko ir Epšteino- Baro viruso tyrimas.

Jeigu karščiuojantis pacientas skundžiasi ypatingai stipriu gerklės skausmu, skausmu ryjant, seilėtekiu ir dantų skausmai tačiau apžiūrint nėra didesnių pakitimų- būtina įtarti epiglotitą.

Pūlinės komplikacijos- peritonzilitas ir retrofaringinis absesas turėtų būti atmesti jeigu skausmas yra vienpusis, labai stiprus, balsas yra prikimęs, yra veido raumenų spazmai ir disfagija.

Diagnostiniai tyrimai

Diagnostiniai tyrimai paprastai atliekami kai įtariama strptokikinė infekcija ar kitas infekcinis susirgimas( pacientas karščiuoja, yra išskyros ant tonzilių, padidėję kaklo limfazgiai)  taip pat jeigu liga nepasiduoda gydymui arba pacientas sirgo reumatu.

Įtariant streptokokinę infekciją atliekamas greitasis streptokokų antigeno tyrimas. Jeigu jis yra neigiamas- būtina paimti pasėlį.

Įtarus infekcinę mononukleozę, tiriama dėl  Epštein–Baro viruso ( heterofiliniai agliutininai arba monospot tyrimas), taip pat atliekamas kraujo tepinėlis ir ieškoma atipinių limfocitų.

Gydymo principai

Dažniausiai gydant ryklės uždegimą antibiotikų neprireikia. Jeigu uždegimas yra virusinis- patariama gulėti lovoje, gerti daug skysčių. Rekomenduojamas skystokas, švelnus maistas.

Skaudančią gerklę galima skalauti druskos ar ramunėlių tirpalais. Skausmas raminamas čiulpiant nuskausminančias ir dezinfekuojančias pastiles, antiseptiniais purškalais.

Jeigu temperatūra pakyla virš 38ºC – ji mušama nesteroidiniais priešuždegiminiais preparatais.

Jeigu yra streptokokinė infekciją ir teigiamas pasėlis- pacientui gali vystytis reumatinė karštinė, todėl gydymo taktika remiasi pasėlio rezultatais. Gydymui paprastai skiriamas penicilinas V ( po 250 mg 4x arrba po 500 mg 2x dienoje- 10 dienų).

Kitos gydymo schemos

Klindamicinas 300-450 mg p/o 3-4 x per dieną -5 dienas

Azitromicinas -500 mg p/o 1 x ir po to po 250 mg 1x dienoje 2-5 dienomis.

Benzatin penicilinas M 1,2 M vienkartinė dozė.

Gonokokinės kilmės faringitas yra gydomas vienkartinai skiriant ceftriaksoną 250 mg i/m

Liaudiškos gydymo priemonės

Ramunėlių žiedų užpilas gleivinių skalavimui

1 valgomąjį šaukštą ramunėlių žiedų užpilti  stikline verdančio vandens, palikti  30 min. kad pritrauktų ir po to perkošti. Atvėsinti ir skalauti gerklę. Esant reikalui galima plauti ir nosies šnerves arba sudrėkintą tamponą įsikišti nosį.

Vaistažolių mišinys skaudančiai gerklei skalauti

Ramunėlių žiedų 30,0 g
Šalavijų lapų 20,0 g
Pipirmėčių lapų20,0 g
Ajerų šaknų 30,0 g

1 valgomąjį šaukštą  vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti  30 min. kad pritrauktų, po to perkoškti ir skalauti šiuo mišiniu skaudančią gerklę ir  keletą kartų per dieną

Prakaitavimą skatinančios arbatos 

1.

Šermukšnių vaisių 45,0 g
Liepų žiedų 30,0 g
Aviečių lapų 25,0 g

1 valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio užpilti 1stikline verdančio vandens ir palikti 45 min. kad pritrauktų, po to perkošti ir gerti po 1/2 stiklinės iki 3 kartų per dieną.

2.

Liepų žiedų 50,0 g
Aviečių uogų 50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, pakaitinti 10 min. vandens vonelėje ir palikti pritraukti 40–45 min. Po to viską nukošti ir gerti po po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

3.

Paprastųjų raudonėlių žolės 30,0 g
Ankstyvųjų šalpusnių lapų 40,0 g
Aviečių uogų 30,0 g

1 valgomąjį šaukštą  vaistažolių mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, perkošti  ir gerti po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Vaistažolių arbata gerklės uždegimui mažinti

Šalpusnių lapų 35,0 g
Piliarožių žiedų35,0 g
Ajerų šaknų 30,0 g

1 valgomąjį  šaukštą vaistažolių  mišinio užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 30–40 min. kad pritrauktų, perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Kiaulpienių šaknys gerklės skausmams slopinti

Kiaulpienės šaknų nuoviras yra ruošiamas santykiu  (1:20). 1 stiklinėje nuoviro ištirpinamas 1 arbatinis šaukštelis medaus ir įmaišomas 1 valgomasis šaukštas obuolių acto. Šiuo mišiniu reikia skalauti gerklę.

Kitos liaudiškos priemonės

Jeigu gerklės skausmas tik prasideda, – marlės gabalą sudrėkinti vandeniu skiesta degtine ir juo reikia įtrinti kaklą. Po to reikia jį apvynioti  šaliku.

Skaudant gerklei taip pat galima dėti ant kaklo  pakaitintos valgomosios druskos kompresus.

Kosint, kai skauda gerklę taip pat tinka trintų virtų bulvių kompresas. Šiltas kompresas dedamas ant gerklės ir ant krūtinės, uždengiamas ir laikomas kol atvės.

Jeigu gerai toleruojate, galima gerti natūralias skiestas citrinų sultis, arba pieną su medumi. Taip pat tiks pienas, kuriame buvo pavirinta keleta česnako skiltelių. Natūraliomis citrinų sultimis ginkitės nuo gerklės skausmų, anginos.

Peršalus tinka gerti aviečių, gervuogių, svarainių ar juodųjų serbentų sultis.

Kosuliui, užkimimui gydyti galima gerti pasaldintas kopūstų sultis- geriamos  po valgomąjį šaukštą keletą kartų per dieną.

Peršalus ir kosint  taip pat tinka gerti ir morkų sultis su pušų medumi.

Nuo slogos seniau lašindavo alijošiaus ar paleistuvės sultis. Ruošiama taip: šaldytuve bent kelias valandas palaikytą alavijo lapą sutrinti, išspaustie sultis ir lašinti į nosį. Tinka ir šaltalankių aliejus (po 1 lašą 2–3 kartus per dieną). Tačiau pastaruoju metu ausų ir gerklės ligų gydytojai šio gydymo metodo nerekomenduoja.

Vieno česnako skiltelės  nuvalomos, susmulkinamos ir  sumaišomos su  liepų medumi. Palaikoma šaldytuve 5–6 ir vartojama  po 1 arbatinį šaukštelį 4 kartus per dieną persišaldžius ir viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti.

Peršalus ar susirgus  viršutinių kvėpavimo takų ligomis, galima gerti putinų uogų sultis ar jų nuovirą su liepų medumi.

Literatūra

The Washington  Manual  Of Medical Therapeutics, 34th Edition
J.Vasiliauskas  „Gamtos vaistinė“.