Šeima – Notrelinių (Lūpažiedžių) – Lamiaceae Lindl. (Labiatae Juss.). Augalo aprašymas
Paprastasis raudonėlis yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis apie apie 50 cm aukščio. Raudonėlio stiebas yra stačias, b rausvas, šakotas ir plaukuotas. Jo lapai yra priešiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški, lygiais kraštais arba smulkiai dantyti. Žydi raudonėliai smulkiais rausvai violetinės spalvos žiedais, kurie yra susitelkę stiebo viršūnėje į skėtiškas šluoteles. Raudonėlių žydėjimo laikotarpis birželio–rugpjūčio mėnesiai. Jų vaisiai- riešutėliai. Raudonėliai medingi augalai. Savaime Lietuvoje auga retai, mėgsta augti saulėtose ir sausose vietose. Aptinkami pamiškėse, miško aikštelėse, kalvų šlaituose. Vaistams yra auginami.
Naudojamos augalo dalys
Gydymui yra naudojama raudonėlių žolė (Origani vulgaris herba; Herba Origani). Ji yra ruošiama augalams žydint – birželio–liepos mėnesiais. Vaistams yra nupjaunamos stiebų viršūnės. Rudenį gali būti pjaunama atžėlusi raudonėlių žolė . Nupjauti raudonėliai yra džiovinami pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35–0 °C temperatūroje. Išdžiovinti yra karstelėjusio, sutraukiančio skonio, labai kvepia. Džiovintus raudonėlius galima laikyti maždaug metus laiko.
Raudonėlio lapeliai gali būti maišomi su arbatžolėmis.Tokia arbata gerina atmintį ir stiprina imunitetą. Raudonėliai – puikus prieskonis, ypač tinkantis pomidorų ir mėsos patiekalų pagardinimui. Prancūzai ir belgai raudonėlio deda į grybų ir vištienos patiekalus. Italai jos deda į picas ir makaronus. Raudonėlį galima berti ant keptų bulvių ir daržovių, gardinti juo mėsos padažus, dešras, varškę, pyragų įdarus, kiaušinius, marinatus, raugiamus agurkus, pupelių ir žirnių patiekalus bei žalias salotas. Jis puikiai dera su pipirais, bazilikais, rozmarinais ir mairūnais.
Senovėje raudonėlį maišydavo su apyniais ir naudodavo alaus gamybai. Dėl to alus ilgiau neperrūgdavo. Senovės graikai raudonėlio vainiku vainikuodavo jaunavedžius ir sodindavo šį augalą ant mirusiųjų kapų. Raudonėlis taip pat naudotas apsinuodijimų ir traukulių gydymui.
Raudonėliai gerina virškinimą, veikia dezinfekuojančiai, skatina žarnyno peristaltiką, tulžies ir šlapimo išsiskyrimą.
Raudonėlio žolės nuoviras audinius dažo juoda arba tamsiai ruda spalva. Dedama raudonėlio ir į kvepalus, muilus ar kosmetikos priemones.
Veikliosios medžiagos
Raudonėlių žolėje yra daug eterinių aliejų- net iki 1,2 % . Iš jų svarbiausi yra tiimolis, karvakrolis, linalolis. Aptikta juose ir rauginių medžiagų -taninų, flavonoidų, vitamino C, geležį surišančių fenolių ir tokoferolių, galinės rūgšties.
Raudonėliuose yra daug tokoferolio, todėl jis pasižymi labai stipriu antioksidaciniu poveikiu. Tyrimais in vitro nustatyta, jog raudonėliai slopina su maistu patekusių mutagenų poveikį.
Raudonėlio veikliosios medžiagos slopina pelėsinio grybelio Aspergillus parasiticus augimą. Raudonėlio 2% aliejus slopina gram neigiamų ir gram teigiamų bakterijų augimą.
Nuo seno raudonėlis buvo naudojamas prakaitavimui skatinti, mėnesinių atsiradimui paskatinti, taip pat kaip švelniai veikianti tonizuojanti priemonė. Šiai dienai raudonėlio aliejus taip pat pradedamas vertinti dėl savo dezinfekuojančių ir antioksidacinių savybių.
2000 metais nedidelės apimties tyrimo metu taip pat nustatyta, jog 6 savaites vartojant raudonėlio aliejų, daugiau nei pusei asmenų pavyko išvaryti žarnyno parazitus. Šiai dienai raudonėlis net vadinamas natūraliu antibiotiku- iš ties jis tikrai sugeba sustabdyti bakterijų augimą.
Naudojimas medicinoje
Raudonėliai skatina prakaitavimą, gerina tulžies ir šlapimo išskyrimą. Veikia švelniai raminančiai, gerina atsikosėjimą, mažina skausmą, padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą. Jų arbata tinka skaudant gerklei, kai nevirškina skrandis, pykina ar vemiama. Raudonėliai neblogai tinka esant nemigai, galvos skausmams, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, kai pučia vidurius ar viduriams užkietėjus. Jie atpalaiduoja spazmus, žadina apetitą.
Nuo seno raudonėlių arbatomis skalauta gerklė, plaunama egzemos pažeista oda, jų kompresai dėti ant skaudančių sąnarių. Neblogai veikia ir raudonėlio vonios.
Šiai dienai raudonėlis naudojamas sergant nemiga, neurozėmis, epilepsija, arterine hipertenzija ir ateroskleroze. Taip pat arbatos geriamos esant skrandžio, kepenų ir tulžies susirgimams, gastritams, opaligei, skausmingoms mėnesinėms, bronchitui, gripui ar plaučių uždegimui.
Raudonėlių vartojimo formos
Prieskoniams yra vartojama džiovinta raudonėlių žolė, geriama raudonėlių arbata, gaminami užpilai, taip pat gaminamos raudonėlių aliejaus kapsulės, tabletuotos jo formos. Raudonėlių žolės dedama į prakaitavimą skatinančių, atsikosėjimą gerinančių vaistažolių mišinių sudėtį. Jo dedama į teaplus, kosmetines priemones, vonias.
Raudonėlių dozavimas
Kaip maisto papildas raudonėlių kapsulės įprastai vartojamos po 2 kapsules iki 2 kartų per dieną, geriau valgant.
Aliejus:1-2 raudonėlių aliejaus lašai lašinami į pieną arba vaisių sultis.
Išoriniam naudojimui raudonėlis tepamas ant pažeidimo vietos.
Raudonėlio aliejaus 1-2 lašus galima įlašinti į šampūną ir juo ištrynus galvą palaikyti 1-2 minutes, – po to nuskalauti.
Raudonėlio aliejaus lašelį galima įlašinti į skysto rankų muilo buteliuką.
Raudonėlių užpilas
2 valgomieji šaukštai raudonėlio žolės užpilami stikline verdančio vandens. Indas uždengiamas ir paliekama 20 min. kad pritrauktų, po to nukošiama. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Pašalinis raudonėlių poveikis
Stipri raudonėlių arbata gali sumažinti vyrų potenciją (lytinį pajėgumą), todėl dažnai vyrams jos gerti nereikėtų.
Raudonėliai gali sutrikdyti geležies įsiurbimą virškinamąjame trakte. Jeigu gydytojo paskirti geležies preparatai, tarpas tarp raudonėlio vartojimo ir geležies preparatų turi būti bent 2 valandos.
Gali pasitaikyti alergijos reakcijų. Taip pat būdinga kryžminė alergija su kitais lūpažiedžiais – čiobreliais, juozažole, baziliku, mairūnu, mėtomis ir šalavijais. Jei yra alergija nors vienam iš šių augalų- raudonėlio reikėtų vengti.
Alerginės reakcijos požymiai- disfagija, disfonija, veido edema, niežulys ir kvėpavimo sutrikimai.
Raudonėliai taip pat skatina gimdos susitraukimus.
Raudonėlių sąveika su kitais vaistaisRaudonėliai silpnina geležies įsisavinimą. Vienu ir tuo pačiu metu neturi būti vartojami. Tarpas tarp raudonėlių ir geležies preparatų vartojimo turi būti bent dvi valandos.
Kada raudonėlių preparatų vartoti negalima
Raudonėlių negalima vartoti, jeigu yra alergijos reiškinių raudonėliams ar kitiems lūpažiedžiams- čiobreliams, juozažolei, bazilikui, mairūnui, mėtoms ir šalavijams.
Atsargiai vartotinas kai yra anemija dėl geležies trūkumo.
Absoliučiai netinka nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą.
Liaudiški receptai su raudonėliais
Raudonėlių arbata
Du valgomuosius šaukštus žolelių užpilti puse litro verdančio vandens. Palikti kad pritrauktų ir gerti kaip arbatą. Raudonėlių arbatą reikia išgerti tą pačią dieną.
Raudonėliai nuo galvos skausmų, nemigos ir neurozių
1 arbatinį šaukštelį džiovintos raudonėlių žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti 30 minučių. Po to nukošti ir gerti po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį.
Raudonėliai virškinimui ir atsikosėjimui gerinti
20g džiovintų raudonėlių žiedynų ar viršūnėlių užpilti 1 litru verdančio vandens ir palikti pritraukti 10-15 minučių. Geriama po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną, prieš valgį.
Raudonėlių vonios
100-200 g raudonėlių žolės užpilti 2-3 litrais verdančio vandens ir palikti pritraukti 20 minučių. Po to nukošti ir supilti į vonią. Vonioje gulėti iki 15 minučių. Kategoriškai netinka nėščiosioms.
Raudonėliai sergant gripu ir kosint
2 valgomieji šaukštai raudonėlių žolės suberiami į termosą ir užpilami 500 ml verdančio vandens. Palikti valandą nusistovėti ir nukošti. Geriama po 1/2 stiklinės pusę valandos prieš valgį iki 4 kartų per dieną.
Raudonėliai esant mėnesinių sutrikimams
2 valgomuosius šaukštus raudonėlio žolės užpilti 500 ml verdančio vandens. Leisti nusistovėti pusę valandos ir po to nukošti. Geriama po 1/4 stiklinės 4 kartus per dieną 20 min. prieš valgį.
Raudonėliai skaudant galvai ir esant kraujagyslių spazmams
4 valgomuosius šaukštus susmulkintos šviežios ar džiovintos raudonėlio žolės užpilti vienu litru verdančio vandens, leisti nusistovėti pusę valandos ir pot to nukošti. Šiuo užpilu reikia skalauti plaukus, nusausinti ir po to galvą aprišti šilta skarele.
Raudonėliai esant virškinimo sutrikimams
Imama 3 arbatiniai šaukšteliai sausos susmulkintos raudonėlių žolės. Juos suberti į termosą, ant viršaus užpilti stikline verdančio vandens ir laikyti 2–3 val. Perkošus išgeriama po vieną stiklinę per dieną.