Plačialapis gyslotis yra daugiametis, žolinis augalas, užaugantis iki 10-40 cm aukščio. Gysločio šaknys siūliškos, kuokštinės su trumpu ir storu šakniastiebiu. Gyslotis stiebo neturi. Jo lapai yra išsidėstę prie pat žemės, ilgakočiai, lygiakraščiai, platūs, pailgai kiaušiniški, su 3–7 gyslomis, su jam būdingu lankišku gyslotumu. Gysločio žiedstiebiai yra belapiai, užsibaigia cilindrišku, varputės pavidalo žiedynu. Žiedai gelsvai žali, neryškūs. Žydėjimo periodas- gegužės–rugsėjo mėn. Vaisius – dėžutė su 8 sėklomis.
Gyslošis yra išplitęs visame pasaulyje. Lietuvoje auga pievose, grioviuose, miškuose, ant ištryptų takų. Lietuvoje savaime auga net 4 gysločių rūšys. Visos jos yra vartojamos gydymui. Lietuviams žinomos šios gysločio rūšys-
Plaukuotasis gyslotis,Gaidelis (Plantago media L.); Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) jo lapai yra siauri, lancetiški. Smiltyninis gyslotis (Plantago psyllium L.) . Jo stiebas yra šakotas, lapai linijiški, žiedai apskritos varputės, susibūrusios į skėčio pavidalo žiedynus. Blusinis gyslotis (Plantago arenaria L.) panašus į smiltyninį gyslotį.
Gysločio lapai (Plantaginis folium; Folium Plantaginis)– Jie yra renkami augalo žydėjimo metu. Yra renkami tik plačialapio ir siauralapio gysločių lapai. Vaistinė žaliava yra džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40–45 °C temperatūroje. Išdžiovinti lapai susisukę į spiralę, skynimo vietoje matyti siūlų formos gyslelės, žalios spalvos, silpno kvapo, kartoko skonio.
Gysločių sultys -Taip pat iš šviežių lapų gali būti spaudžiamos sultys (Succus Plantaginis).
Gysločių sėklos (Semina Plantaginis) – yra renkamos nuo smiltyninio ir blusinio gysločių, kai paruduoja apatinė jų žiedynų dalis. Nupjautos varpos yra apdžiovinamos, o sėklos nukuliamos ir išvalomos nuo priemaišų. Išdžiovintos sėklos būna ovalo formos, į vieną pusę išgaubtos, tamsiai rudos, bekvapės ir beskonės.
Veikliosios medžiagosGysločių lapuose yra iki 10 % rauginių medžiagų. Juose taip pat labai daug 5 % gleivių, glikozido aukubino, saponinų, vitaminų C ir K, flavanoidų, fenolkarboninių rūgščių, fitoncidų, mikroelementų. Sėklose yra 15 % riebalų, 10 % gleivių, saponinų, sacharidų. Skirtingų gysločių rūšių cheminė sudėtis gali gan ženkliai skirtis. Tačiau juose yra aptinkama kafeinės rūgšties ir jos darinių, lipidų, amino rūgščių, terpenoidų, flavonoidų, taip pat cukrų ir polisacharidų. Polisacharidų daugiausia yra gysločių sėklose. Iš jų svarbiausi yra galaktozė, gliukozė, ksilozė, arabinozė ir ramnozė. Sėklose aptikta ir taninų, iridoidų. ląstelienos ir riebiųjų rūgščių ( oleinės, linoleinės ir linoleinės). Lapuose taip pat yra gleivinių medžiagų. Lietuvoje daugiau vartojami gysločių lapų preparatai. Užsienyje daugiau vartojamos gysločio sėklos, kuriose yra nuo 10% iki 30% gleivių (hidrokoloidų).
Gydomosios plačialapio gysločio savybėsGysločių lapai pasižymi nestipriu priešuždegiminiu, baktericidiniu, žaizdas gydančiu, kraujavimą stabdančiu, spazmolitiniu poveikiu. Jų sėklos pasižymi gleivinančiu, lengvai vidurius liuosuojančiu, išmatų masę didinančiu poveikiu.
Gysločių lapuose esantys feniltanoidai ( acetozidas ir plantamajozidas) pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Jiems taip pat būdingas nestiprus diuretinis ir antinefritinis poveikis.
Klinikiniais bandymais nustatyta, jog gysločių sėklos vidutiniškai mažina bendro cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų kiekį.
Augalas pasižymi ir gan stipriu potencialiai alergizuojančiu poveikiu. P.lanceolata aptikta bene 16 antigenų.
Gysločiams taip pat būdingas lengvas antibakterinis veikimas, silpnas bronchus plečiantis poveikis bei hipotenzinis aktyvumas. Laboratorinių tyrimų duomenimis -gysločiai gali veikti imunostimuliuojančiai ir spazmolitiškai.
Gysločių lapuose esantys polisacharidai- pektinai veikia panašiai kaip žmogaus imunoglobulinai IgG. Taip galima paaiškinti jų žaizdų gijimą skatinantį poveikį.
Naudojimas medicinojeGysločius žmonija gydymo tikslais naudojo bene 2000 metų. Jo lapai būdavo dedami ant sumišimų ar žaizdų. Nuo senovės gysločio preparatais gydytas kosulys. Jie tebevartojami sergant bronchitu, tracheitu, laringitu. Gysločio gleivinantis poveikis taip pat naudojamas virškinimo ligoms gydyti. Jo sultimis gydomas anacidinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, ypač kai yra sumažėjęs arba normalus rūgštingumas. Gysločio sulčių kompresai yra dedami ant sumušimų, sunkiai gyjančių žaizdų.
Gyslotis taip pat pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Naudotas kaip priešalerginis vaistas. Jis, stimuliuoja kraujotaką, padeda pasišalinti šlapimui, tulžiai. Taip pat yra vartojamas esant inkstų uždegimui, aterosklerozei, pagreitina epitelio regeneracijos procesus, veikia sutraukiančiai todėl vartojamas esant nudegimams, spinduliniams odos pažeidimams, odos ir gleivinių žaizdų gydymui, akių ligų profilaktikai.
Plantagliucidas (Plantaglucidum) – plačialapio gysločio preparatas, vartojamas skrandžio uždegimui ar skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti.
Gysločio lapų ir sėklų ištraukomis gydytas viduriavimas, kosulys, naudotas ir gerklės skalavimams ir kvėpavimo takų katarų gydymui. Yra pranešimų ir apie gysločio priešvėžinį ir imunotropinį poveikį. Gysločių sėklos visų pirma yra naudojamas vidurių užkietėjimui gydyti, nes didina išmatų masę. Jos taip pat yra naudingos mažinant cholesterolio kiekį.
Yra atlikta bandomųjų tyrimų, kurie patvirtino gysločių naudą gydant lėtinį bronchitą.
Gysločių sėklos vartotos po 5 g 3 kartus dienoje šešių savaičių bėgyje sumažino glikemiją nevalgius, taip pat bendro cholesterolio, trigliceridų, mažo tankio lipoproteinų kiekį 2 tipo cukralige sergantiems pacientams ( tirta 125 pacientai).
Yra vilčių teikiančių rezultatų tiriant gysločio poveikį sergantiesiems žarnų uždegimine liga.
Gysločio lapų arbata ( gleivės) naudojama kaip gleivinė medžiaga gydant gerklės skausmus, sausą kosulį, skrandžio sudirginomo reiškinius.
Gysločio sėklos naudojamos kaip vidurius liuosuojanti priemonė.
Gysločio lapai dedami ant žaizdų, nudegimų, opų ar pūslių.
Naudojimas klinikojeSėklos
- Yra skiriamos išmatų masei padidinti ir kaip vidurius laisvinanti priemonė esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, taip pat sergant hemorojumi, fisūroms. kai viduriai užkietėja nėščiosioms, po storžarnės operacijų. Taip pat vartojami esant dirglios storosios žarnos simpotmatikai
- Trumpalaikis vartojimas (3–4 dienas) nespecifinių viduriavimų ir amebinės dizenterijos gydymui.
- Cholesterolio ir lipidų kiekio reguliavimui, bei tulžies gamybai paskatinti.
- Cukraus kiekio kraujyje sumažinimui ir AC1 reguliavimui.
Gysločio sėklų preparatai – Vienkartinėje gysločio sėklų dozėje dažniausiai yra apie 1.7 g tirpios ląstelienos. Jeigu gydytojas nenurodo kitaip, įprastai yra naudojama nuo 10 iki 30 g gysločio sėklų ar jo galeninių preparatų per dieną.
Gysločio sėklos: įprastai yra vartojama po 5 1 10 g gysločio sėklų 1-2 kartus per dieną.
Sėklas prieš vartojimą reikia išmirkyti 100-200 ml šilto vandens bent kelias valandas. Kiekvieną sėklų porciją būtina užgerti ne mažiau kaip 200 ml vandens.
PSO rekomenduoja vartoti gysločio sėklas po 7.5 g ištirpintas 240 ml vandens ar sultyse iki 3 kartų per dieną.
Vaikams įprastai yra skiriama per pusę mažesnė dozė nei suaugusiems.
Gysločio lapų arbata: 2–4 g džiovintųlapų yra užplikoma ir geriamai iki 3 ×/dieną
Gysločio lapų skysta ištrauka: 2.5–5 ml skysto lapų ekstrakto ar 2–4 ml skysto lapų ekstrakto (1:1 25% alkoholio) iki 3 ×/dieną arba
Gysločio lapų tinktūra: 2–4 ml lapų tinktūros (1:5 45% alkoholio) 3 ×/dieną.
Gysločio lapų užpilas
1 valg. šaukštas smulkintų gysločių lapų užpilamas stikline karšto vandens, indas yra uždengiamas ir po 1 val. užpilas nukošiamas. Geriama po 1 valg. šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.
Gysločio preparatai gali sukelti:
-hipotenziją. Vartojant dideles gysločių dozes gali stipriai kristi arterinis kraujospūdis.
-viduriavimą, išpūstą pilvą, skatinti dujų išėjimą, Virškinamojo trakto obstrukcijos reišknius
-dermatitą, odos sudirginimo reiškinius
-anfilaksiją, alergijos reiškinius . Anafilaksija pavartojus gysločių preparatų buvo užregistruota ir nesant nustatytai alergijai gysločiui ar tuomet, kai darbe nebuvo susidurta su gysločiais.
Gysločio lapuose taip pat yra aliejinių medžiagų, panačių į garstyčių aliejų, todėl jie gali veikti dirginančiai ir alergizuojančiai, bei sukelti dermatozes.
Gysločio preparatai veikia vidurius liuosuojančiai bei skatina gimdos susitraukimus, todėl nėštumo metu jų vartoti nerekomenduojama.
Gysločio lapų preparatai turi būti perkami tik iš sertifikuotų gamintojų, nes neretai vaistinė medžiaga būna supainiojama su nuodingąja rusmene, dėl ko yra užregistruota daug apsinuodijimo atvejų.
Vartojant gysločio preparatus būtina stebėti pacientą dėl alergijos pasireiškimo požymių: dermatito, bėrimų.
Anoreksija ir bulimija sergantys pacientai neretai piktnaudžiauja gysločio preparatais. Šiai pacientų grupei geriau gysločio preparatų neskirti.
Plačiojo gysločio sąveika su kitais vaistais
- Gysločio preparatai sąveikauja su ličio preparatais ir karbamazepinu- nevartotini kartu.
- Gysločio sėklų preparatai slopina šių preparatų absorbciją, todėl kartu jų vartoti nerekomenduojama.
- Gysločio preparatai sąveikauja su beta blokatoriais, kalcio kanalėlių blokatoriais ir ŠVG, taip pat stiprina ŠVG poveikį- nevartotini kartu.
- Gysločio preparatai turi būti vartojami tik ne anksčiau kaip po 2 valandų pertraukos kai yra vartojami kiti vaistiniai preparatai
- Gysločio preparatai turi būti atsargiai vartojami sergant cukralige, nes jie gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje
- Gysločio sėklos turi būti užgertos dideliu kiekiu vandens, kad nebūtų žarnų obstrukcijos.
Gysločio preparatai neskirtini nėščiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims, nes jie skatina gimdos susitraukimus.
Gysločio preparatų negalima skirti sirgusiems žarnų obstrukcija, taip pat sergantiesiems alergija ar kai yra nustatyta alergija žiedadulkėms. yra užregistruota, kad pacientams, kurių dūrio mėginys buvo teigiamas piktžolių žiedadulkėms taip pat būna teigiami dūrio mėginiai ir gysločio žiedadulkėms.
Gysločių sultys nevartojamos esant skrandžio uždegimui, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, kai padidėjęs rūgštingumas.
Gysločio preparatai neskiriami kai yra nustatos alergijos.
Gysločio preparatai neskiriami sergantiesiems žarnų nepraeinamumu, stemplės ar virškinimo trakto dalies stenoze.