Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija

Klasifikacija pagal TLK

J00 – Ūminis nazofaringitas [peršalimas] J00 – Ūminis nazofaringitas [peršalimas] —–J01 – Ūminis sinusitas
—–J02 – Ūminis faringitas
J02.0 – Streptokokinis faringitas
——J02.8 – Ūminis  faringitas sukeltas kitų patikslintų mikroorganizmų
——J02.9 – Ūminis  faringitas nepatikslintas
J03 – Ūminis tonzilitas
J04 – Ūminis laringitas ir tracheitas
——J04.0 – Ūminis laringitas
——J04.1 – Ūminis tracheitas
——J04.2 – Ūminis laringotracheitas
J05 – Ūminis obstrukcinis laringitas [croup] ir epiglotitas
J06 – Ūminės viršutinių kvėpavimo takų pasikartojančios infekcijos, sukėlėjas nepatikslintas
J06.0 – Ūminis laringofaringitas
J06.8 – Kitos ūminės  pasikartojančios  viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
J06.9 – Ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, nepatikslinta

 

Kas tai  yra ŪVKTI?

ŪVKTI (arba respiracinė  infekcija) – yra  viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Dažniausiai jį sukelia virusai, kiek rečiau- bakterijos. Ligos sukėlėjas gali būti ir mišrus. Iš esmės tai yra ligų grupė, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos.

Sergamumas

Lietuvoje kasmet  yra  užregistruojama maždaug  500 tūkst. susirgimų šiomis infekcijomis.Šiomis ligomis dažniausiai yra  sergama rudenį ir žiemą. Šiomis infekcijomis dažniau serga vaikai. Virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams- ypač  atlydžių metu.

Klinika

Susirgimui yra  būdingi kvėpavimo organų pažeidimo požymiai, bei intoksikacijos reiškiniai. Šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, kuris gali pažeisti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir atskiras kvėpuojamojo trakto  dalis.

Sukėlėjai

Dažniausiai pasitaikantys virusai sukėlėjai : rinovirusas, Koksakio A ir B, paragripo virusas. respiracinisi- sincitinis virusas, koronavirusas, adenovirusas, echovirusas

Bakterijos:  Bordetella pertussis, Haemophilus influenzae

Paragripą ir respiratorinę-sincitinę infekciją sukelia paramiksovirusai, adenovirusinę infekciją sukelia  adenovirusai, rinovirusinę infekciją sukelia rinovirusai.

Užsikrėtimo būdas

Virusus  platina infekcija užsikrėtęs žmogus. Virusai plinta oro lašineliniu arba  kontaktiniu keliu. Sukėlėjai  plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto keliu. Galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus.

Rizika užsikrėsti padidėja rūkantiems, taip pat lankantis žmonių susibūrimo vietose, bendraujant su sergančiaisiais.

Klinikiniai ligos  požymiai ir simptomai

Susirgimui yra būdinga staigi pradžia, temperatūros padidėjimas, nosies užgulimas, sloga, kosulys, dusulys, gerklės skausmaI, čiaudėjimas, ašarojimas. Taip pat vargina bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai,pablogėja apetitas.  Dažniausiai yra stebima subfebrili temperatūra, tačiau ji gali siekti iki 38 C. Karščiavimas nėra būdingas. Kosulys neretai yra neproduktyvus, gali varginti stiprūs gerklės skausmai. Užsikrėtus simptomai gali išsivystyti per keletą valandų. Liga gali trukti nuo 7 iki 10 dienų( jeigu neišsivysto komplikacijos).

Diagnostikos principai

Ligos diagnostika visų pirma remiasi tipine klinika. Turi būti apžiūrima gerklė ir ryklė bei nosies landos. Gali būti limfadenopatija.

Laboratoriniai tyrimai: dažniausiai kraujo tyrimai būna be pakitimų. Bakteriologiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini.

Papildomi tyrimai: Veido daubų rentgenologinis tyrimas yra reikalingas tuomet, jei apžiūros metu negalima atmesti sinusito diagnozės.

Gydymo principai

Susirgimas dažniausiai yra gydomas simptomatiškai.

Yra būtina skirti gerti daug skysčių. Jeigu temperatūra yra didesnė nei 38 C, dažniausiai yra skiriami karščiavimą mažinantys ir skausmą malšinantys preparatai- paracetamolis, aspirinas.

Jeigu nosies gleivinė labai paburkusi, gali būti skiriami gleivinės paburkimą mažinantys preparatai- ksilometazolinas, tetrazolinas, oksimetazolinas, nafazolinas ir panašiai.Be gydytojo rekomendacijos jie neturėtų būti vartojami.

Esant stipriam kosuliui yra skiriami mukolitikai. Kosulį slopinantys vaistai  turi būti skiriami tik esant stipriam ir varginančiam naktiniam kosuliui. Dažniausiai yra skiriami nakčiai, kad pacientas galėtų pasiilsėti. Gali būti skiriamas okseladinas, kodeinas, destrometorfanas, levodropropizinas, prenosdiazinas, pentoksiverinas.

Susirgus pacientams yra  rekomenduojama neužsiimti savigyda, bet kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba  į savo šeimos gydytoją, kuris turėtų paskirti pacientui tinkamą gydymą.

Profilaktika

Nuo šių susirgimų  skiepų nėra (išskyrus gripą).  Susirgimui išvengti yra siūlomos tokios profilaktikos priemonės:

• Stiprinti ir grūdinti  organizmą
• Dažnai plauti rankas, ypač epidemijų metu
• Naudoti asmenines rankų dezifekavimo priemones, jeigu rankų negalima nusiplauti
• Vengti bendravimo ir bet kokio sąlyčio su sergančiais asmenimis
• Stengtis nesilankyti didelėse žmonių susibūrimo vietose
• Gerai vėdinti patalpas
• Susirgus gerti daug skysčių ir likti namuose.