Botulizmas yra nervus paraližuojanti infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Clostridium botulinum. Tai gram teigiama anaerobinė ir sporas sudaranti lazdelės formos bakterija. Sporos yra mieganti bakterijos forma, kuri padeda mikroorganizmui išlikti net pražūtingomis sąlygomis. Ligą sukelia bakterijos išskiriami neurotoksinai, kurių gali būti vaisiuose, daržovėse, paukštienoje, mėsos ir pieno produktuose- ypač konservuotuose maisto produktuose. Liga pasireiškia disfagija, disartrija, progresuojančiu bendru silpnumu, periferinių nervų paralyžiais, diplopija, pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, odos sausumu ir kvėpavimo nepakankamumu, išsivystančiu dėl kvėpuojamųjų raumenų paralyžiaus. Įtarus botulizmo infekciją yra svarbu gydymą botulino anatoksinu pradėti tuojaus pat, nelaukiant laboratorinių tyrimų rezultatų.
Botulizmo diagnozė yra patvirtinama aptikus botulotoksino kraujo serume, žaizdoje, išmatose arba maisto liekanose.
Verta žinotiClostridium botulinum bakterija yra natūraliai dirvožemyje gyvenanti bakterija. Yra žinomos trys ligos perdavimo būdai.
1.Per maistą botulizmo lazdele yra užsikrečiama, kai yra suvalgomas bakterijos sporomis užkrėsti ir blogai apdoroti maisto produktai- mėsos, žuvies, vaisių produktai, jų konservai, padažai, namų gamybos konservai, medus. Botulizmo infekcijai yra ypač linkę vaikai iki 1 metų amžiaus maitinami pienu su medumi.
2. Per žaizdą– botulizmo lazdelės, jų sporos ar toksinai į kraują gali aptekti per odos sužeidimus ir įdrėskimus, ypač jeigu yra dirbama su dirvožemiu .
3. Įkvėpus – botulizmo sporomis galima užsikrėsti įkvepiant- jeigu buvo vykdoma teroristinė ataka.
Botulizmu užsikrėtęs žmogus nėra užkrečiamas. Liga taip pat nėra perduodama tiesioginio kontakto metu.
Yra žinomi septyni žmones veikiantys botulizmo neurotoksinų tipai. Kurie yra žymimi raidėmis A, B, C, D, E, F, G. Toksinai negrįžtamai prisijungia prie neuroraumeninės jungies acetilcholino receptorių ir trukdo jam atsipalaiduoti, dėl ko ir vystosi paralyžiai.
Dažniausiai botulizmu užsikrečiama apsinuodijus maistu. Ligos inkubacinis periodas yra nuo 3 dienų iki 1 savaitės.
Neurologinė simptomatika yra vienas iš pagrindinių ligos pranašų.
Įkvėpus bakterijos sporų pirmiausia pažeidžiamas kvėpavimas. Tačiau vėliau išnyksta ir kitos funkcijos- vidurių atonija, disfagija, dizartrija, seilėtekis, ligonis negali nulaikyti galvos.
Šiai dienai botulizmo gydymas yra paliatyvus. Vystantis masyviems paralyžiams reikalingas kvėpavimo palaikymo aparatas bei dirbtinis maitinimas. Taip pat yra sukurta heptavalentinė vakcina, kuri yra skiriama rizikos grupėje esantiems asmenims. Jeigu įtariamas vaikų A ar B tipo botulizmas , gali būti skiriamas botulizmo imunoglobulinas intraveniškai.
Kadangi apsikrėtus botulizmu simptomai yra nespecifiški, susirgimą galima supainiot su Guillain-Barre sindromu, miastenija ar insultu, todėl papildomai reikalingas Tensilono testas( atmesti miastenijai) bei spinduliniai tyrimai- atmesti insultui. Jokie laboratoriniai rodikliai sergant botulizmu specifiškai nepakinta.
NormaClostridium botulinum toksino yra nerandama.
Pasiruošimas tyrimuiPasiruošimas nereikalingas. Badauti nereikia.
Tyrimo atlikimo tvarkaTyrimams imami visi įtartino maisto pavyzdžiai originalioje pakuotėje ( jei tik tai įmanoma), organizmo skysčiai (likvoras, kraujo serumas, skrandžio turinys), išmatos taip pat ir autopsinė medžiaga. Rinkti, transportuoti ir tirti tiriamąją medžiagą yra būtina su asmeninės apsaugos priemonėmis, skirtomis darbui su užkrečiamomis medžiagomis ( BSL 2 kategorija- reikalingos pirštinės, akiniai, specialūs chalatai.). Tačiau šiuo atveju beveik niekada tiesiogiai tiriant yra nerandama Clostridium botulinum toksino pėdsakų. nes toksinas labai greitai susijungia su nervinėmis ląstelėmis. Todėl visuomet tiriamosios medžiagos ištrauka yra suleidžiama bandomosioms pelėms į pilvaplėvės ertmę. Nuo toksino pelės žūsta per 24 valandas.