Žmogaus imunodeficito virusas

Kas yra ŽIV virusas?

Žmogaus imunodeficito virusas priklauso trečios kartos retrovirusų grupei. Jis turi RNR, kuri pasižymi mutaciniu aktyvumu ir didelio laipsnio antigeniniu kintamumu. Šis virusas replikuojasi lėtai, tačiau ilgainiui sukelia imuniteto nepakankankamumą, kitaip vadinamą AIDS. Susirgimas vystosi dviem etapais. Pirmasis etapas- ŽIV infekcija, kuri yra grynai antroponozinė. Užsikrečiama lytiniu keliu arba per kraują ar krauju suterštas adatas ar juo suterštus medicininius instrumentus. ŽIV taip pat gali būti perduotas vaisiui nėštumo ar gimdymo metu, bei maitinant krūtimi.ŽIV infekcijos metu palapisniui silpnėja imunitetas, o vėliau vystosi ir pilnas imuniteto nepakankamumas, dėl kurio pradeda  pradeda vystyis oportunistinės infekcijos ir onkologiniai susirgimai. Yra išskiriami du viruso tipai. ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pirmojo tipo sukelta liga yra yra sunkesnės eigos nei antrojo. Užsikrėtimas vieno tipo virusu neapsaugo nuo apsikrėtimo kitu. Tokios mišrios ŽIV infekcijos  dažniausiai būdingos Afrikoje, kur šiuo metu infekcijos paplitimo lygis yra didžiausias.

Šia liga serga dažniausiai jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys 15-49metų. Šiuo metu pastebėta, jog liga daugiau plinta  heteroseksualinių santykių metu . Šis ligos perdavimo būdas yra pats dažniausias sub-Sacharinėje Afrikose dalyje, kas sudaro 67 % viso pasaulio užsikrėtimo ir sergamumo atvejų.

Ligos taikiniai ir pažeidžiami organai

ŽIV virusas užkrečia žmogaus imunines ląsteles: T limfocitus ( helperius), makrofagus ir dendritines ląsteles. Ypač stipriai sumažėja T helperių. Tai yra imuninės ląstelės, atsakingos už intraląstelinių mikroorganizmų sunaikinimą. Kai T limfocitų kiekis sumažėja iki kritinio lygmens- imunitetas nusilpsta tiek, jog pradeda vystytis oportunistinės infekcijos.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Virusas yra perduodamas su krauju, sperma, makšties skysčiais, preejakuliatu ir motinos pienu. Sukėlėjas gali laisvai cirkuliuoti skysčiuose arba būti imuninėse ląstelėse. Liga pažeidžia tam tikros imunines ląsteles. Jos eigoje ypač kritiškai sumažėja ląstelinio imuniteto ląstelių – T helperių. Jie yra atsakingi  atsakingi už viruso atpažinimą ir kitų imuninių ląstelių aktyvavimą.

Rizikos veiksniai

• Kraujo perpylimas (šiuo metu perpilamas kraujas yra ganėtinai saugus, kadangi jis visada turi būti kruopščiai tiriamas. Tačiau gali pasitaikyti klaidingai neigiamų variantų, kuomet dar nėra pasigaminęs imuninis atsakas vadinamuoju „lango“ periodu, kai viruso kraujyje dar negalima aptikti).
• Intraveninių narkotikų vartojimas naudojant nesterilias adatas.
• Įsidūrimas infekuota adata.
• Seksualiniai kontaktai: analinis, vaginalis, oralinis seksas.
•Šiai dienai duomenų apie ŽIV  perdavimą apspjovimo, užkrėstų daiktų kantakto su oda, vabzdžio įgėlimo, perdavimo oro-lašeliniu keliu  metu nėra.

Ligos simptomai ir požymiai

Ūmus antiretrovirusinis sindromas  (jį gali patirti nuo 20%  iki 50%-90% užsikrėtusių asmenų) . Trunka nuo užsikrėtimo iki antikūnių prieš ŽIV virusą atsiradimo. Ji gali trukti nuo 3 savaičių iki 6 mėnesių( pagal kitus šaltinius individuals at time of seroconversion (6–12 savaičių). Nusiskundimai šiuo metu yra nespecifiniai, jie gali būti panašūs į nusiskundimus sergant gripu arba infekcine mononukleoze.

Beveik  80% asmenų skundžiasi:

Karščiavimu
Gerklės ir ryklės skausmais, burnos išopėjimais
Bėrimais
Nuovargiu
Sąnarių ir raumenų skausmais
Galvos skausmais ( gali vystytis net meningizmas)
Pilvo skausmais
Padidėjusiais regioniniais limfmazgiais

Po serokonversijos užsikrėtę asmenys gali labai daug metų  ( net iki 10 metų), neturėti jokių nusiskundimų, nors virusastuo metu plinta  po viso organizmo ląsteles ir žaloja organizmo imuninę sistemą. Jis trunka iki tol, kol organizmas visiškai nusilpsta ir išsivysto AIDS (T4  limfocitų <200 arba oportunistinių infekcijų atsiradimas). AIDS klinikai būdingos oportunistinės infekcijos, gauruotoji leukoplakija, išplitusi kandidozė, intermituojančio pobūdžio karščiavimas, svorio praradimas, odos bėrimai ir kiti sisteminiai pažeidimai.

 AIDS  požymiai ir simptomai

• Nuovargis
• Naktinis prakaitavimas
• Svorio netekimas
• Nuolatinis viduriavimas
• Išplaukęs regėjimas
• Baltos dėmės burnoje ir ant liežuvio
• Sausas kosulys
• Dusulys
• Ilgiau nei mėnesį trunkantis karščiavimas
• Daugiau nei tris mėnesius išlieka padidėję limfmazgiai
• Onkologinio proceso plitimas

AIDS diagnozės kriterijai įvairiose šalyse skiriasi. Lietuva remiasi Europoje priimtomis normomis.

Yra išskirtos indikatorinės ligos, kurioms esant, jau yra diagnozuojamas AIDS.

Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko šios ligos:

• Pneumocistinė pneumonija (sukelia vienaląsčiai organizmai).
• Stemplės, trachėjos, bronchų, plaučių kandidozė (kitaip vadinama pienligė, kurią sukelia Candida šeimos grybeliai).
• Navikiniai susirgimai (Kapoši sarkoma, gimdos kaklelio vėžys, limfomos ir kt.).
• Virusų (Citomegalo, Herpes simplex ir kt.) sukeltos ligos, kurios pažeidžia centrinę nervų sistemą, plaučius, kepenis, akis.
• Įvairios tuberkuliozės formos.

Diagnostikos principai

Pagrindiniai kraujo tyrimai

➣ ūmi serokonversija: žemas T4 skaičius, labai didelis HIV virusinis krūvis (100,000 ir daugiau)
➣ankstyva- vidutinė lėtinė ligos stadija : įvairuojantis, tačiau žemas T4 skaičius, įvairuojantis HIV virusinis krūvis( kiekvienu atveju yra labai individualus)
➣ toli pažengusi/vėlyvoji ligos stadija: T4 <200, aukštas virusinis krūvis

Pagrindiniai šlapimo tyrimai

➣ šlapimo tyrime gali būti pokyčių, jeigu yra ŽIV nefropatija((proteinurija, hematurija)

Gydymo principai

Gydymui yra skiriami viruso dauginimąsi slopinantys vaistai. Yra skiriamos trys šių vaistų grupės:

• Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai
• Proteazių inhibitoriai
• Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai

Šių vaistų skyrimas sumažina ligos progresavimą, tačiau infekcija yra nepagydoma. Pasiekus terminalinę ligos stadiją yra mirštama nuo ligos komplikacijų.