Blefaritas

Blefaritas

Sinonimai- seborėjinis blefaritas, priekinis blefaritas, Meibomijaus liaukų disfinkcija, užpakalinis blefaritas, akių rožiniai spuogai, meibomianitas

Kas tai yra?

Blefaritas yra  voko krašto uždegimas.  Susirgimas dažniausiai yra lėtinis, atsiranda blakstienų augimo vietoje, kai blogai funkcionuoja šalia plaukelio esančio mažytės riebalų liaukutės. Blefaritą gali sukelti daugybė įvairių priežasčių. Dažniausiai tai lėtinis ir sunkiai gydymui pasiduodantis susirgimas, tačiau  ilgalaikio poveikio regėjimui šis susirgimas  neturi. Susirgimas yra palyginus dažnas, juo skundžiasi beveik 37–47%  pas okulistus patenkančių pacientų.

Etiologija

Kodėl liga atsiranda , kol kas nėra tiksliai aišku. Tačiau ligai išsivystyti yra ir predisponuojančių faktorių.

Seborėjinis dermatitas –būna randamos  taip pat pleiskanos kitose odos vietose- veide, plaukuotoje galvos dalyje  ir antakiuose
Netaisyklingas blakstienų augimas
Įgimti riebalinių liaukučių pokyčiai- akių riebalų liaukų disfunkcija
Antrinės infekcijos -bakterinė infekcija
Gretutiniai susirgimai – raudonieji spuogai (rosacae) – būklė susijusi su veido raudoniu ir bėrimais. Dažniausiai stebima vyresniame amžiuje;
Alergijos reiškiniai- blakstienų tušas, vietiškai vartojami vaistai, akių lašai
Parazitozės -akyje apsigyvenančios erkutės ar utelės

Rizikos faktoriai

Liga dažniau pasitaiko baltaodžių ir Šiaurės Europos gyventojų tarpe. Tačiau ja serga visų rasių atstovai.
Liga taip pat dažnesnė jeigu vienas iš tėvų sirgo blefaritu.

Patofiziologija

Seborėjinis blefaritas – būdingas didelių pleiskanų susidarymas priekiniame voko krašto paviršiuje. Čia vyksta antrinė bakterijų kolonizacija ir prisideda uždegimas. Manoma, jog seborėjinis blefaritas yra paveldima būklė, taip pat siejama ir su mieliagrybiu. Neretai voko krašte aptinkamos mieliagrybio Malassezia kolonijos.

Meibomijaus liaukučių disfunkcija:  Meibomijaus liaukutės gamina pakitusius riebalus, dėl ko prasideda uždegimas. Liga dažniausiai yra paveldimo pobūdžio.

Ūmus blefaritas dažniausiai būna dėl  stafilokokinės infekcijos arba  esant alerginei reakcijai. Priekiniame voko paviršiuje staiga išsivysto atsiranda paraudimas, vokas patinsta, atsiranda niežulys, paryškėja kapiliarai. Dažniau būna jauniems asmenims ir ypač jauno amžiaus moterims.

Lėtinis blefaritas dažniau stebimas kai yra kitų susirgimų, tokių kaip  kaip seborėjinis dermatitas, raudonieji spuogai. Ant voko krašto atsiranda riebalingų traiškanų, taip pat būna patinimas. Stebimas vienodai dažnai tiek moterims tiek vyrams. Tai vyresnių žmonių liga. Priekiniams blefaritams būdingesni akies suerzinimo simptomai, tokie kaip paraudimas, ašarojimas.

Lydintys susirgimai

Sausa akis ir keratitai, taip pat padidėjęs jautrumas stafilokokui, ragenos išopėjimai, fliktenos.

Seborėjinis blefaritas neretai lydi seborėjinį dermatitą.

Meibomijaus liaukučių disfunkfija taip pat neretai būna kartu su rožiniais spuogais acne rosacea ir chalazionu.

Blefarito klinika

Nusiskundimai ir ligos požymiai

Ligoniai skundžiasi-  vokų skausmu, akių niežėjimu, deginimu, akių sausumu, traiškanojimu, ašarojimu, vokų pleiskanojimu, blasktienų iškritimu. Būklė keičiasi dienos metu, tai pagerėja , tai pablogėja. Trunka ne dienomis o savaitėmis. Esant seborėjiniam dermatitui taip pat skundžiamasi didelėmis traiškanomis tarp blakstienų. Jeigu yra Meibomijaus liaukučių pokyčiai skundžiamasi apvaliais išikišančiais balsvos masės dariniais ties voko kraštais- susidarančiais tuoj pat už blakstienų.

Apžiūrint gali būti matomas

Vokų patinimas
Akių paraudimas
Akių vokų paraudimas
Traiškanos tarp blakstienų
Ašarojimas
Akių vokų pleiskanojimas
Matomos įaugusios blakstienos
Stebimas vokų kraštų uždegimas

Apžiūros duomenys

Seborėjiniam blefaritui būdingos didelės pleiskanos priekiniame akies krašte, priekinio akies krašto paraudimas, traiškanos, taškinis keratitas.

Meibomijaus liaukučių sutrikimui būdingi baltai– gelsvi vaškiniai kamščiai Meibomijaus liaukučių atsivėrimo vietose, visos voko krašto paraudimas, taškinis keratitas, taip pat ant odos aptinkama  odemodex erkučių, chalaziono židinių. Liaukutės būna užakusios, hipertrofuotos. Užpakaliniam blefaritui būdingas akių sausumas, nes sutrinka akių sudrėkinimo funkcijos, akys peršti, skundžiamasi, jog akyse yra yra smėlio.

Tyrimai

Pasėlis- seborėjinis blefarito metu gali būti nustatomos bakterijų kolonijos.

Priekinio akies krašto epidermyje randama akantozė, hiperkeratozė arba parakeratozė, limfocitinių ląstelių infiltratai.

Meibomijaus liaukų disfunkcijai būdinga liaukučių išsiplėtimas ir obstrukcinė, sutrikusi ląstelių keratinizacija, cistinė degeneracija ir uždegiminiai ląstelių infiltratai.

Diferencinė diagnostika

Būtina diferencijuoti su ūmiu bakteriniu blefaritu ( dažniausia sukelia auksinis stafilokokas)
Ūmiu virusiniu blefaritu (dažniausiai sukelia herpes simplex ar herpes zoster virusas)

Gydymo principai

Seborėjinio blefarito gydymas:  blakstienų valymas – vaikišku šampūnu sudrėjinamas vatos tamponėlis (2 lašai šampūno į karšto vandens puodelį). Plaunama 2 kartus dienoje. Taip pat gali būti vietiškai naudojamas antibiotikų tepalas.  Antibiotikas parenkamas pagal pasėlio tyrimo atsakymą.Tepalas tepamas iki 3 mėnesių.

Meibomijaus liaukučių disfunkcija: dedami šilti kompresai iš specialaus audiniu 15 minučių iki 3-4 kartų per dieną. Vietiškai gali būti tepama azitromicino tepalu ar paskirtas doksiciklinas po 100 mg 2 x dienoje. Gydymas gali trukti iki 3-4 mėnesių.

Vaikams jaunesniems kaip <8 metai doksiciklinas, tetraciklinas ir jų dariniai yra neskiriami.

Nėštumo metu ir maitinančioms motinoms doksikciklinas, tetraciklinas ir jų dariniai taip pat neskiriami.

Būtina užtikrinti geras akių higienos sąlygas.

Jei liga nekomplikuota-  pakanka pašluostyti šilta drėgna skepetaite vokus, švelniai braukiant nuo akies krašto link vidinės pusės ( nosies link).

Galima  daryti  ir vokų voneles: suvilgyti rankšluostį šiltame vandenyje su šampūnu ir palaikyti priglaustą prie voko 10-20 minučių ryte atsikėlus ir vakare prieš einant miegoti.

Vokų vidinė pusė  yra valoma atvertus voką ir 15-20 sekundžių patrinant šiltu šampūnuotu rankšluosčiu, stengiantis nepriliesti akies obuolio.

Bendrai higienai patariama naudoti vaikišką šampūną ar šampūną nuo pleiskanų, kuris taip pat tinka vokų ir antakių pleiskanoms.

Kai uždegimas yra neinfekcinės kilmės gali būti skiriami steroidų tepalai arba lašai (hidrokortizonas, medrolis), jie sumažina patinimus, paraudimą, nemalonius dirginimo reiškinius.

Esant akių sausumui koreguoti yra patartina naudoti dirbtines ašaras. Taip pat yra būtina gydyti blefaritą sukėlusią priežastį ir gretutines ligas. Net ir kruopščiai gydant, ši liga yra linkusi atsikartoti, o gydymas yra gan  sudėtingas.

Komplikacijos

Lėtiniai blefaritai gali komplikuotis

blakstienų įaugimu  ar jų  iškritimu
Ant vokų odos atsiranda opelių, šašelių.
Atsiranda  arba labai stiprus ašarojimas, arba smarkus akių išsausėjimas
Tama sunku  ar neįmanoma tampa dėvėti kontaktinius lęšius;
Liga taip pat gali komplikuotis miežiu
Lėtiniu akių junginės uždegimu- konjunktyvitu (akių paraudimu)
Gali išsivystyti antriniai ragenos pažeidimai ir prisidėti antrinės infekcijos.