Bendroji apžiūra sergant kepenų ligomis
Apžiūros metu yra įvertinama
I.Sąmonės būklė
Sergant kepenų ligomis ji gali būti normali ar svyruoti nuo pritemusios iki komos. Būdinga hepatinei encefalopatijai.
II. Tipiška kūno sandara
Sergantiesiems kepenų ligomis yra būdingos plonos galūnės ir didelis pilvas. Būdingas kepenų cirozės ir vėžio požymis.
III. Odos pakitimai
1) Gelta. Jos buvimą galima įvertinti tik natūralioje dienos šviesoje, patalpos sienos, patalynė ar ligonio rūbai neturi būti gelsvos spalvos. Jei oda nėra pageltusi, apžiūrima sklerų spalva. Jei jų spalva normali, turi būti apžiūrėtas gomurys ir liežuvio šaknis. Čia kur pirmiausia atsiranda pageltimas. Švelnaus citrininio atspalvio gelta yra būdinga prehepatinei geltai, rausvo atspalvio – hepatoceliulinei geltai, žalsvo – cholestazinei geltai.
2) Nukasymai odoje atsiranda dėl odos niežulio .
3) Kraujosrūvos- ekchimozės ar hematomos, kraujuojančios dantenos.
4) Kraujagyslinės žvaigždutės (teleangiektazijos). Tai proliferavusių periferinių kraujagyslių židiniai – nuo centrinės, šiek tiek iškilusios, zonos į šalis besidriekiantys kapiliarų “siūlai”. Atsiranda sutrikus estrogenų inaktyvacijai kepenyse.
5) Delnų eritema. Paspaudus rausvą delno sritį ji pabąla, tačiau atleidus – tuojau pat vėl parausta. Jos priežastis yra sutrikusi estrogenų inaktyvacija kepenyse.
6) Ksanteliazmos. Tai lipidų sankaupos odoje, dažniausiai vidiniuose akių kampuose, stebimos kaip gelsvos, šiek tiek iškilusios sritys. Atsiranda skai sutrinka lipidų apykaita kepenyse.
IV. Kontraktūros
Diupiuitreno (Dupuytren) kontraktūra. Tai delnų fascijos pakitimai, dėl kurių sustorėja ir sutrumpėja fascijos fibrozinės skaidulos ir vienas ar daugiau pirštų traukiasi prie delno.
V. Pilvo padidėjimas
Bendras pilvo padidėjimas dėl susikaupusio ascito.
VI. Hepatosplenomegalija
Gali būti matomi ar čiuopiami iškilumai po šonkaulių lankais. Vietinis dešinės pašonės iškilumas esant padidėjusioms kepenims ar kairės pašonės iškilumas- kai padidėja blužnis..
VII. Portalinių venų išsiplėtimas
Esant kepenų susirgimams gali būti matomas išsiplėtęs pilvo sienos venų tinklas – caput medusae. Esant portinei hipertenzijai, kai veninis kraujas iš v. portae sunkiai prateka per kepenis į v.cava inf., ilgainiui susiformuoja galingos portokavalinės kolateralės, apeinančios kepenis. Kolateralės pilvo sienoje būna šsidėsčiusios nuo bambos į išorę visomis kryptimis.
VIII. Hipoproteineminiai pabrinkimai
IX.Rankų pirštų tremoras
Taip pat yra hepatinės encefalopatijos požymis. Jis nustatomas paprašius ligonį ištiesti į priekį rankas, plaštakas su pirštais užvertus į viršų. Tokioje padėtyje rankos laikomos 20 sek. Jei tremoras atsiranda vėliau, testas laikomas neigiamu.
X. Endokrininiai pokyčiai
Vyrams gali būti aptinkama ginekomastija. Moterims dažniausiai būna sunykę krūtys, išslinkę pažastų, gaktos srities plaukai.