Veninė tromboembolija (VTE) yra viena iš lengviausiai perspėjamų mirties priežasčių. Yra nustatyta, jog net 70% -80% fatališkai pasibaigusių veninės tromboembolijos atvejų įvyksta nechirurginiuose skyriuose. JAV autorių duomenimis maždaug 40% ligoninėse besigydančių pacientų reikalinga veninės tromboembolijos profilaktika.
Kaip vertinama tromboembolijos rizika?
Hospitalizuotų pacientų tromboembolizjos rizikos faktoriams priklauso:
3 taškai: aktyvus vėžys, buvusi VTE ( išskyrus paviršinių venų trombozę), diagnozuota trombofilinė būklė, gulėjimas lovoje bent 3 dienas.
2 taškai: 1 mėnesio laikotarpyje buvusi trauma arba chirurginė operacija
1 taškas: amžius virš 70 metų, nutukimas- KMI indeksas 30, kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, išeminis insultas, ūmi infekcija ir/arba reumatologinis susirgimas, gydymas hormoniniais preparatais
Profilaktika
Farmakologinė profilaktika VTE riziką sumažina iki 50%.
Visus pacientus būtina skatinti pasivaikščioti keletą kartų per dieną.
Ūmių susirgimų metu ir esant rimtai VTE išsivystymo rizikai kai nėra nukraujavimo pavojaus , reikia skirti profilaktines mažas nefrakcionuoto heparino (UHF) dozes- po 5000 V po oda kas 8 arba kas 12 valandų.Arba žemos molekulinės masės hepariną (LMWH), enoksapariną, 40 mg po oda kasdien arba daltepariną po 5000 V po oda kasdien arba fondaparinux, 2.5 mg po oda kasdien.
Vieno aspirino paskyrimas nėra pakankama VTE profilaktikos priemonė.
Jeigu pacientui yra VTE išsisvystymo rizika, tačiau antikoagulintų taikyti negalima, – turi būti taikomos mechaninės profilaktikos priemonės- intermituojanti pneumatinė kompresija arba medicininės kompresinės kojinės. Tačiau šių priemonių patikimumas kol kas nėra mediciniškai pagrįstas.
LiteratūraThe Washington Manual Of Medical Therapeutics, 34th Edition