Veninės tromboembolijos profilaktika

Veninės tromboembolijos profilaktika

Veninė tromboembolija (VTE) yra viena iš lengviausiai perspėjamų mirties priežasčių. Yra nustatyta, jog net  70% -80% fatališkai pasibaigusių veninės tromboembolijos atvejų įvyksta nechirurginiuose skyriuose. JAV autorių duomenimis maždaug  40% ligoninėse besigydančių pacientų reikalinga veninės tromboembolijos profilaktika.

Kaip vertinama tromboembolijos rizika?

Hospitalizuotų pacientų tromboembolizjos rizikos faktoriams priklauso:

3 taškai: aktyvus vėžys, buvusi VTE ( išskyrus paviršinių venų trombozę), diagnozuota trombofilinė būklė, gulėjimas lovoje bent 3 dienas.

2 taškai:  1 mėnesio laikotarpyje buvusi trauma arba chirurginė operacija

1 taškas: amžius virš 70 metų, nutukimas- KMI indeksas 30, kvėpavimo ir širdies nepakankamumas, miokardo infarktas, išeminis insultas, ūmi infekcija ir/arba reumatologinis susirgimas, gydymas hormoniniais preparatais

Profilaktika

Farmakologinė profilaktika VTE riziką sumažina iki  50%.

Visus pacientus būtina skatinti pasivaikščioti keletą kartų per dieną.

Ūmių susirgimų metu ir esant rimtai VTE išsivystymo rizikai kai nėra nukraujavimo pavojaus , reikia skirti profilaktines mažas nefrakcionuoto heparino (UHF) dozes- po 5000 V po oda kas 8 arba kas 12 valandų.Arba žemos molekulinės masės hepariną (LMWH), enoksapariną, 40 mg po oda kasdien arba daltepariną po 5000 V po oda kasdien arba  fondaparinux, 2.5 mg po oda kasdien.

Vieno aspirino paskyrimas nėra pakankama VTE profilaktikos priemonė.

Jeigu pacientui yra VTE išsisvystymo rizika, tačiau antikoagulintų taikyti negalima, – turi būti taikomos mechaninės profilaktikos priemonės- intermituojanti pneumatinė kompresija arba medicininės kompresinės kojinės. Tačiau šių priemonių patikimumas kol kas nėra mediciniškai pagrįstas.

Literatūra

The Washington  Manual  Of Medical Therapeutics, 34th Edition