Šeima – Stirakinių (Styraceae)
Augalo aprašymas
Benzoinis stirakas yra visžalis lapuotis medis, užaugantis iki 15-30 m aukščio. Jo lapai ovališki, aštria viršūnėle, iš viršaus yra lygūs, o apačia su daug plaukelių. Stirako žiedai yra baltos spalvos, varpelio formos, stipriai kvepia.
Vaisius – susiraukšlėjusi ruda, suspaustos apvalios formos, neatsidaranti uoga. Natūraliai šis medis auga Pietryčių Azijos kraštuose- Indijoje, Indonezijoje ir Malaizijoje, tačiau dabar auginamas ir Afrikos tropiniuose miškuose. Augalas auginamas dėl savo kvepiančios dervos, kuri pradedama rinkti iš 7 metų amžiaus medžių.
Naudojamos augalo dalys
Iš benzoinio stirako dervos yra gaminamas eterinis aliejus. Benzoinė derva taip patyra naudojama odontologijoje, odos priežiūros kosmetikos priemonių gamyboje, kvepaluose ji naudojama visų pirma lakesnių komponentų įtvirtinimui.
Veikliosios medžiagosBenzoinėje dervoje yra cinamono, benzoinių ir sumarezinolinių rūgščių essterių, taip pat laisvųjų rūgščių ( benzoinės rūgšties), benzaldehido ir vanilino.
Naudojimas medicinojeBenzoinė derva veikia antiseptiškai ir sutraukiančiai. Ji gali būti vartojama žaizdų gydymui, taip pat audinių dezinfekcijai. Geriama benzoinė derva ramina pilvo spazmus, skatina atsikosėjimą ir dezinfekuoja šlapimo takus.
Benzoino yra ,, Vienuolių balzamo“( Friar’s Balsam) sudėtyje. Šis balzamas yra naudojamas inhaliacijoms skaudant gerklei, peršalus, astmos kosulio priepuolio ir bronchito gydymui. Odontologijoje benzoino derva naudojama burnos opelių gydymui. Ji taip pat naudojama vaistų ir kvepalų gamyboje.
Pašalinis benzoinio stirako poveikis
Gali pasitaikyti alergijos reiškinių. Gali slopinti diuretikų poveikį, nes kaip visos dervos lėtins vaistų įsisavinimą. Todėl su stipriai veikiančiais preparatais (pvz. ličio) kartu nevartotinas.
Benzoinio stirako sąveika su kitais vaistais
Augalas mažai tyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.
Kada benzoinio stirako preparatų vartoti negalimaAugalo preparatai nevartotini esant alergijos reiškiniams benzoinui.