Vaistinis berutis yra daugiametis puskrūmis, užaugantis iki 30–40 centimetrų aukščio. Jo lapai trumpakočiai. Žiedai po 1-3 sutelkti rožiniuose žiedynuose. Vainikėlis iš išorės plaukuotas. Vaistinis berutis žydi gegužės–rugpjūčio mėnesiais, o vaisius subrandina liepos ir rugsėjo mėnesiais.
Vaistinis berutis mėgsta augti sausose, lengvose dirvose bei akmenuotose nuokalnėse. Jis nebijo sausros ir nereiklus dirvai. Natūraliai yra išplitęs Pietų Europoje, Mažojoje Azijoje, Irane, Šiaurės Afrikoje, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Berutį galima auginti ir Lietuvoje. Jį patariama dauginti sėklomis, kurios sėjamos anksti pavasarį. Augalas neblogai dauginamas ir auginiais, paruoštais iš vienmečių ūglių. Vaistinio beručio auginius patariama dauginti 70 x 90 centimetrų plote. Per vasarą dirvą, kurioje auga vaistinis berutis, patariama 3 ar 4 kartus patręšti mineralinėmis trąšomis.
Naudojamos augalo dalysVaistinei žaliavai ruošti yra naudojama antžeminė vaistinio beručio dalis, kurią patariama nupjauti masinio augalo žydėjimo metu. Nupjautą žaliavą reikia išdžiovinti pavėsinėje ar specialioje džiovykloje. Eterinis vaistinio beručio aliejus vartojamas kosmetikoje ir parfumerijoje.
Augalas labai dekoratyvus ir medingas. Jis dažnai auginamas pilyse, parkuose, darželiuose, alpinariumuose.Augalo šaknys yra naudojamos odų rauginimui, taip pat ir audinių dažymui. Audinius berutis dažo ruda, geltona, pilkai žalsva ir oranžine spalva.
Veikliosios medžiagosAntžeminėje augalo dalyje yra iki 0,14 % eterinių aliejų, kartumynų, rauginių medžiagų. Taip pat aptikta ir vitamino C, bei alkaloidų pėdsakų. Augalo šaknyse daug rauginių medžiagų.
Naudojimas medicinojeKartais augalas auginamas kaip prieskoninis. Beručio lapais kai kas gardina salotas ir sriubas. Žydinčių augalų esencija yra naudojama homeopatinių preparatų gamybai. Liaudies medicinoje vartotas kaip apetitą gerinanti, šlapimo išskyrimą skatinanti priemonė. Daugiau naudojamas pūlinių odos susirgimų, furunkuliozės, akių uždegimų gydymui. Taip pat naudotas kraujavimams stabdyti, podagros, reumatinių skausmų bei kraujavimo iš plaučių malšinimui.
Vakarų medicinoje vaistinis berutis nebenaudojamas. Prancūzijoje buvo užregistruoti masiniai kepenų pakenkimo atvejai pavartojus beručio. Berutis taip pat netinka raguočių mitybai, nes suteikia pienui nemalonų kvapą ir karstelėjusį skonį.
Liaudies medicinoje naudotas kaip šlapimą varanti ir apetitą gerinanti priemonė. Dar kartais naudojamas išoriškai žaizdų plovimams ir kompresams bei vonioms.
Pašalinis vaistinio beručio poveikisVaistinis berutis gali veikti hepatotoksiškai ir sukelti mirtiną kepenų uždegimą.
Manoma, jog vaistinis berutis yra nesaugus vartojimui. Kanadoje jo draudžiama dėti į visus per burną vartojamus produktus. JAV leidžia vaistinį berutį nedidelėmis dozėmis dėti į alkoholinius gėrimus skoniui pagerinti.
Vaistinio beručio sąveika su kitais vaistaisAugalas mažai tyrinėtas, duomenų nėra.
Kada vaistinio beručio preparatų vartoti negalimaVaistinio beručio preparatų vidun vartoti nepatariama niekam.
Jo preparatų taip pat negali vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys bei maži vaikai.