Balanditidiazė

Balanditidiazė – kas tai yra?

Tai pirmuonių Balantidium coli  sukelta žarnyno infekcija. Balantidiazei yra būdingi nuolat pasikartojantys  viduriavimo epizodai, kurie gali komplikuotis storosios žarnos uždegimu  – opiniu arba balantiniu kolitu. Infekcijos šaltinis yra infekuotos kiaulės ir jų išmatose esančios cistos. Infekuotos kiaulės  išskiria sukėlėjų  cistas į aplinką. Užsikrečiama  dažniausiai per kiaulių išmatomis užterštas rankas, vandenį ir maisto produktus. Lietuvoje susirgimas nėra dažnas. Mūsų krašte per metus yra registruojami pavieniai šios ligos atvejai. Šeiminiai ligos atvejai registruojami labai retai.  Balantidiaze daužniau  serga kaimo gyventojai, taip pat dirbantys mėsos pramonėje, skerdyklų darbuotojai. Liga dažniau paliečia pagyvenusius asmenis, kurių skrandžio sulčių rūgštingumas sumažėjęs.Pasaulio mastu balantidiaze  dažniausiai sergama tropiniuose bei subtropiniuose kraštuose, ypač Naujojoje Gvinėjoje, Venesueloje, Brazilijoje. Nustatyta, jog Lietuvoje 70-90% kiaulių yra užsikrėtusios balantidijomis. Pirmuoniais taip pat užsikrečia ir kiti galvijai bei naminiai gyvūnai – avys, arkliai, šunys, katės, beždžionės, šernai.

Sukėlėjas

Balantidium coli yra stambiausias žmonių parazitinis pirmuonis. Jo vegetacinės formos aplinkoje neišgyvena, nes  yra labai jautrios išorinės aplinkos poveikiams. Tačiau su išmatomis išsiskyrusios balantidijų  cistos aplinkos temperatūroje išbūna gyvybingos ne  keletą savaičių. Užsikrečiama kai balantidijų cistos  su maistu ar vandeniu papuola į virškinamąjį traktą. Ligos sukelėjo cistos  yra labai atsparios aplinkos veiksniams, ilgai išsilaiko vandenyje, o išsiskyrusios su išmatomis lieka gyvybingos keletą savaičių.

Klinika

Inkubacinis laikotarpis –  iki klinikinių požymių pasireiškimo gali trukti kelias dienas ar net savaites. Dažniausiai pasitaiko asimptominės balantidiazės formos. Ūmiai infekcijai yra būdingas staiga prasidėjęs, ilgai trunkantis viduriavimas skystomis, specifinio puvėsio kvapo išmatomis. Pradžioje yra viduriuojama be kraujo, išmatos neretai yra skystos, geltonos spalvos, jose yra smulkių gleivių. Neretai viduriavimą lydi pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, intoksikacijos reiškiniai, galvos skausmas. Nyksta ligonio apetitas, krenta svoris, kartais karščiuojama, netenkama skysčių ir elektrolitų. Viduriavimui užsitęsus,  ligonio išmatose pasirodo gleivės, pūliai, kraujas.  Vėliau, ligai progresuojant, pradeda nepastoviai skaudėti pilvą. Skauda dažniausiai išilgai storosios žarnos. Viduriuojama tuoj pat pavalgius, iki  4-10 kartų per parą. Apetitas ilgainiu išnyksta visiškai.
Susidarius palankioms sąlygoms (kintant žarnyno mikroflorai ar esant sutrikusiai žarnyno funkcijai) pirmuonis pradeda parazituoti storojosio žarnos audinikuose. Jis  įsibraudana į storosios žarnos gleivinę ir sukelia gilius išopėjimus, kurie gali ir kraujuoti. Sunkiais atvejais  dėl  žarnos audinių kraujotakos sutrikimo vystosi žarnų nekrozė ir pasireiškia visos pilvaplėvės ar tik jos dalies uždegimas. Kraujas išmatose paprastai pasirodo po 2-3 savaičių nuo ligos pradžios. Jeigu liga nėra gydoma, ilgainiui ligonis labai suliesėja, vystosi anemija bei distrofijos reiškiniai, patinsta kojos.

Jeigu ligonio  išmatos primena stipriai dvokiančios mėsos nuoplovas ir jam nuolat skauda pilvą, atsiranda pilvaplėvės pilvaplėvės dirginimo požymių, tai dažniausiai jau  būna prasidėjusi žarnos gangrena. Balantidiazė gali komplikuotis kepenų abscesais, pilvaplėvės uždegimu ar žarnų opomis bei jų  prakiurimu. Lėtinė ligos forma gali trukti net  2-3 metus. Liga gali  tai paūmėti, tai atslūgti. Negydant, nuo išsivysčiusių žarnų komplikacijų miršta apie 10—30% užsikrėtųsių žmonių. Balantidiazės gydymas paprastai yra sėkmingas.

Diagnostikos principai

Tiriamos šviežios ligonio išmatos. Balantidiazės diagnozė yra  patvirtinama atlikus šviežių (šiltų) išmatų mikroskopinį tyrimą, kurio metu randamos pirmuonio vegetacinės formos. Diagnozę patvirtinti padeda rizikos faktorių buvimas-kelionė į padidėjusios rizikos zonas, termiškai neapdorotų maisto produktų vartojimas, darbas, susijęs su mėsos, ypač  kiaulienos perdirbimu.  Kartais yra atliekami ir instrumentiniai tyrimai rektoromanoskopija, kolonoskopija, irigoskopija.

Gydymo principai

Balantidiazė gydoma antibakteriniais preparatais, visų pirma metronidazoliu ir tetraciklinu. Jeigu gydymas šiais preparatais yra blogai toleruojamas, antro pasirinkimo vaistas gali būti jodokvinolis. Jis yra skirtas pirmuonių sukeltoms žarnyno infekcijoms gydyti. Gydymas metronidazoliu trunka iki 5 dienų, tetraciklinu -10 dienų, jodokvinoliu – 20 dienų. Baigus gydymą būtina atlikti išmatų tyrimus dėl cistų nešiojimo.

Profilaktikos principai

Svarbu apsaugoti vandenį ir maistą nuo užteršimo kiaulių ir žmonių fekalijomis, naudoti asmens higienos priemones, kruopščiai plauti rankas.

Asmeninės higienos priemonės šiai dienai yra viena iš svarbiausių profilaktikos priemonių. Būtina kruopščiai plauti rankas prieš valgant ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo tvarte. Saugotis, kad geriamas vanduo, maistas ir rankos neturi būti užteršti kiaulių fekalijomis.

Būtina vengti tiesioginio kontakto su kiaulių išmatomis, o, esant reikalui, naudoti pirštines ir kitus specializuotus drabužius.

Negerti ir nenaudoti vandens iš šulinių, esančių arti tvarto ar kiaulių fermos.

Jokiu būdu negerti abejotino švarumo vandens. Tinkamiausias vartojimui yra virintas vanduo.

Žalias daržoves, uogas, vaisius vartoti tik nuplautas švariu vandeniu.