Astma- kartojimo klausimai
I. Diagnostiniai astmos požymiai
Epizodiniai ar lėtiniai oro tėkmės obstrukcijos požymiai.
Kvėpavimas palengvėja savaime arba pavartojus bronchus plečiančius preparatus.
Ligonio būklė dažnai blogėja naktį arba anksti ryte.
Kvėpavimui būdingas prailėgėjęs (apsunkintas ) iškvėpimas bei auskultuojant girdimi difuziniai švilpesiai.
Būdingi plaučių funkciniai mėginiai, rodantys bronchų osbtrukciją, teigiamas provokacinis bronchų mėginys.
II. Ligą reikia įtarti kai yra
- Priepuolinis švokštimas
- Dusulio ir/ar kosulio priepuoliai kartojasi naktimis ir paryčiais
- Kosulys ir/ar dusulys atsiranda susirgus virusiniu kvėpavimo takų uždegimu, įkvėpus šalto oro,
po kontakto su alergenu, fizinio krūvio, rūkant) - Yra stebimas sezoninis kvėpavimo funkcijos sutrikimas,
- Yra stebimas simptomų susilpnėjimas, kai yra pavartojamo bronchus plečiantys vaistai
- Auskultuojant plaučius yra išklausomi įvairaus tembro sausi karkalai
- Atliekant funkcinius kvėpavimo mėginius yra nustatomas obstrukcinio tipo ventiliacinės plaučių funkcijos sutrikimas
- Funkciniai kvėpavimo mėginiai per parą kinta > 20 proc., taip pat yra nustatomas teigiamas bronchodilatacinis mėginys (pavartojus bronchodilatatorių plaučių funkcijos rodikliai pagerėja > 12–15 procentų arba > 200 ml),
- O taip pat yra nustatomas teigiamas provokacinis mëginys (po metacholino mėginio, fizinio krû-
vio arba alergeno inhaliacijos plaučių funkcijos rodikliai pablogėja > 12–15 procentų)
III. Astmos klinkiniai simptomai ir požymiai
- Epizodiškai nustatomi švilpesiai, krūtinės veržimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas
- Daug karkalų
- Būklė blogėja naktį ir anksti ryte
- Dažniausiai pasitaikantys, ligonio būklę bloginantys aeroalergenai – dulių erkutės, tarakonai, kačių plaukai, žiedadulkės
- Nespecifiniai priepuolius provokuojantys faktoriai – fizinis krūvis, viršutiniųjų kvėpavimo takų infekciniai susirgimai, sloga, sinusitai, prienosinių ančių susirgimai, aspiracija, gastroezofafinis refliuksas, oro pokyčiai, stresas ir įtampa
- Rūkymas pablogina ligos eigą ir plaučių būklę
- Ligos priepuolius gali išprovokuoti kai kurie vaistai – aspirinas, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, beta adrenoblokatoriai
- Nosies sekreto tepinėlio tyrimas būdingas alergijai, gali būti odos alergijos požymių
Auskultuojant girdimi švilpesiai. Kvėpuojant prailgėjęs forsuotas iškvėpimas.
IV. Diferencinė astmos diagnozė
Bronchinę astmą reikia diferencijuoti su šiais susirgimais
- Balso stygų paralyžiumi ar balso stygų disfunkcija
- Svetimkūniu kvėpavimo takuose, gerklų ir trachėjos augliais
- Trachėjos stenoze, tracheomaliacija
- Angioedema arba kvėpavimo takų edema esant inhaliacinėms traumoms
- Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL)
- Bronchektazėmis
- Allergine bronchų ir plaučių aspergilioze
- Cistine fibroze
- Eozinofiline pneumonija
- Obliteruojančiu bronchiolitu
- Churg-Strauss sindromu
- Psichiatriniais susirgimais
Laboratoriniai ir funkciniai tyrimai
Laboratoriniai tyrimai
Plaučių funkciniai mėginiai
Jie atliekami spirometrinio metu, kai yra nustatomi forsuotas iškvėpimo tūris per 1 sekundę- FEV1 ir forsuota gyvybinė plaučių talpa- FVC, ir PEF. Rodikliai nustatomi prieš paskiriant trumpo veikimo β2 agonistą ir po jo paskyrimo.
- FEV1 santykis su FVC yra naudingas kvėpavimo takų obstrukcijos rodiklis.
- Forsuoto iškvėpimo metu FEV1/FVC santykis normoje yra didesnis nei 70% (ar 85% vaikams). Mažesnis santykis rodo kvėpavimo takų obstrukciją ir kuo mažesnis šis santykis, tuo didesnė obstrukcija.
- FEV1 padidėjimas 15% ar 200 ml (kuris yra didesnis) yra būdingas astmai
Astmos diagnostika gali būti atliekama remiantis PEF matavimais
- PEF padidėja daugiau nei 15% ar bent 60 L/min 15-20 min įkvėpus trumpo veikimo β2 agonisto (pvz., salbutamolio ar terbutalino)
- PEF svyruoja daugiau nei 20%, matuojant ryte atsibudus ir po 12 val.
- PEF sumažėja daugiau nei 15% po 6 min bėgimo ar kitų pratimų
- PEF taip pat naudingas parenkant gydymą ir vertinant jo efektyvumą.
Kraujo dujos
- Arterinio kraujo dujų tyrimas gali rodyti respiracinę alkalozę bei padidėjusį alvelinio ir arterinio deguonies skirtumą. Esant paūmėijmui vystosi hipoksemija ir normalizuojasi PaCO2.
- Padidėjęs PaCO2 ir respiracinė acidozė gali pranašauti kvėpavimo nepakankamumą.
Spinduliniai tyrimai
Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, gali būti stebimi skaidrūs (daug oro turintys) plaučiai, bronchų sienelės sustorėjimas, periferijoje sumažėjęs kraujagyslių piešinys
Diagnostiniai mėginiai ir laboratoriniai tyrimai
- Gali būti atliekami provokaciniai broncų mėginiai su įkvepiamu histaminu arba metacholinu. Mėginiai atliekami įtariant astmą.
- Provokaciniai krūvio mėginiai bei odos dūrio mėginiai aplinkos alergenams taip pat gali padėti nustatyti diagnozę.
- Kraujo tyrimuose gali būti nustatytas padidėjęs eozinofilų skaičius ir padidėjusi imunoglobulino E koncentracija.
- Skreplių tyrime gausiau aptinkama eozinofilų ir neutrofilų skaičius, Kreolos kūnelių, Kuršmano spiralių, Šarko ir Leideno kristalų.
Astmos gydymo principai
- Ilgalaikiam gydymui skiriami inhaliuojamieji kortikosteroidai, ilgo veikimo inhaliuojamieji β2-agonistai (neretai kombinuoti kartu su įkvepiamais kortikosteroidais), sisteminio veikimo kortikosteroidai, leukotrienų moduliatoriai, mediatorių inhibitoriai, fosfodiesterazės inhibitoriai.
- Palengvinančiajam gydymui ar būklei pablogėjus taikomi trumpo veikimo įkvepiamieji β2-agonistai, inhaliuojamieji anticholinerginiai vaistai arba sisteminio poveikio kortikosteroidais.
- Ligos paūmėjimams gydyti taikomi trumpo veikimo inhaliuojamieji β2-agonistai kartu, kurie gali būti derinami su sisteminio poveikio kortikosteroidais. (Priklausomai nuo būklės sunkumo).
- Esant stipriam ligos paūmėjimui, kai (PEF <40% nuo prognozuojamo arba asmeniniogeriausio ) papildomai gali būti skiriamas gydymas deguonimi, ipratropiumo bromido inhaliacijomis bei magnio sulfatas intraveniškai.
- Lėtinės eigos bronchinė astma gydoma atsižvelgiant į ligos sunkumą
- Lengvos eigos, intermituojanti bronchinė astma gydoma trumpo veikimo β2-agonistais, taikomais pagalbiniam gydymui.
- Lengvos eigos persistuojanti astma gydoma kasdien vartojant ilgalaikiam gydymuis skirtus preparatus.
- Vidutinio sunkumo persistuojanti astma gydoma didinant kortikosteroidų dozes arba pridedant ilgo veikimo įkvepiamą β2-agonistą.
- Sunkios eigos persistuojanti astma gydoma kasdien skiriant įkvepiamus kortikosteroidus arba ilgo veikimo β2-agonistus.
- Teofilinas yra antrojo pasirinkimo vaistas po ilgo veikimo bronchus plečiančių vaistų.
VII. Verta atkreipti dėmesį
Pagal ką vertinamas astmos sunkumo laipsnis ir jos pavojingumo laipsnis?
Astmos sunkumo laipsnį gali padėti įvertinti tai, kiek dažnai pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą,kiek dažnai jis buvo gydoas dėl astmos bei buvusių intubacijų skaičius.
Jeigu auskultuojant astma sergantį pacientą nėra išklausoma karkalų, kokių dar ligos požymių ieškoti apžiūros metu?
Būtina įvertinti ar nėra pailgėjęs iškvėpimo laikas, ar neatsiranda kosulys greitai iškvepiant.
Kokius rodiklius būtina vertinti pradedant astmos gydymą? Kas padės nustatyti ar gydymas yra efektyvus?
Būtina vertinti kiek astmos priepuolių įvyko per savaitę. Taip pat būtina vertinti PEF tyrimus
Ką būtina pakeisti paciento gyvenime siekiant sėkmingai gydyti astmą?
Mažinti alergenų kiekį aplinkoje. Mesti rūkyti.