Gripas

Gripas

Gripo apibrėžimas

Gripu vadinama oro lašeliniu būdu plintanti  kvėpavimo takų infekcija. Gripas  yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Pasaulio mastu tai dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga  apie 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumas gripu didėja rudens – žiemos sezonu.

Sukėlėjas
  • Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai. Gripo viruso šeima yra skirstina į tris gentis: Influenzavirus A, B ir C.
  • Gripo A virusas yra  patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių tarpe  šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas.
  • Gripo B virusas plinta tarp žmonių ir epidemijas sukelia ne kasmet, o kas kelerius metus.
  • Gripo C virusas  yra patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus. Susirgimu šiuo virusu protrūkiai yra nedideli.
Infekcijos plitimo būdai

Gripu galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu –  nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus, arba netiesioginio kontakto metu- liečiant ligonio išskyromis užterštus daiktus. Virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant  daiktų paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka tiesiogiai jas  įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.

Klinika

Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Klinika paprastai yra būdinga. Ligonis skundžiasi sąnarių, raumenų, galvos ir gerklės skausmais. Jį vargina kosulys (dažniausiai sausas), didelis nuovargis, aukšta temperatūra((didesnė nei 38°C).

Rečiau pasitaiko virškinimo trakto sudirginimo požymių: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Diagnostikos principai

Ligos klinika yra tipiška, todėl epidemijos metu jos dažniausiai pakanka diagnozei nustatyti.

Pirmas pasirinkimo tyrimas – tiriamos nosiaryklės nuogramdos-greitas tyrimas, kurio metu nustatomi viruso antigenai. Atliekamas jeigu diagnozė nėra aiški iš karto.

Gydymo principai

  • Gripo gydymui yra vartojami dviejų vaistų grupių preparatai:
    – Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
    – Neuraminidazės inhibitoriai.
  • Oseltamiviras arba zanamiviras (neuraminidazės inhibitoriai) – yra skiriami jeigu pacientas kreipiasi gydymo per pirmąsias 48 valandas nuo susirgimo pradžios. Šie neuraminidazės inhibitoriai veikia ir A ir B tipų gripo virusus.
  •  Amantadinas ir  rimantadinas veikia tik A gripo virusą.
Papildomai
  • Ligonis izoliuojamas,
  • Skiriama ramybė, atstatomas skysčių balansas. Skiriamas simptominis gydymas: mažinamas skausmas, temperatūra.
Skiepai nuo gripo

Šiuo metu yra manoma, jog  pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų (pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų) yra skiepai. Gripo virusas yra linkęs mutuoti, todėl kas metai jo paviršiaus antigenai dažnai kinta. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolatos seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja kokios viruso padermės bus išplitę labiausiai ir pagal šias prognozez rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliams.

Skiepytis  nuo gripo yra rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Skiepus nuo gripo galima skirti bet kurio amžiaus žmonėms.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • nėščiosioms;
  • asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
  • sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Skiepai nuo gripo yra naudingiausi šiems asmenims

  • Sergantiesiems LOPL
  • Sergantiesiems širdies nepakankamumu
  • Dializuojamiems asmenims
  • Vartojantiems steroidus
  • Sveikatos priežiūros srities darbuotojams
  • Visiems asmenims, kurių amžius yra  > 50 metų.

Gyva susilpninto ( atenuoto)   gripo  inhaliuojama vakcina yra veiksminga tik jaunesnių nei < 50 metų asmenų tarpe, kurie neserga aukščiau paminėtomis ligomis.

Visiems asmenims, kurie serga aukščiau pažymėtomis ligomis ir tiems, kuriems yra  > 50  metų rekomenduojama skirti leidžiamas vakcinas, kurių sudėtyje yra inaktyvuotas virusas. Laikoma, jog alergija kiaušinio baltymui nebėra absoliuti kontraindikacija vakcinacijai prieš gripą.

Gripo profilaktika
  • Laikytis asmens higienos taisyklių
  • Dažnai plauti rankas
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų
  • Kosint ir čiaudint prisidengti burną
  •  Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos
  •  Gerai vėdinti patalpas, valyti jas drėgnu būdu
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.