Impetiga

Impetiga

Užkrečiamoji impetiga ( lotyniškai – impetigo contagiosa) – vaikų infekcinis susirgimas, kurio metu yra pažeidžiami paviršiniai odos sluoksniai. Susirgimui būdinga odos šlapiavimas, geltonų auksinės medaus spalvos šašų susidarymas. Serga dažniausiai lopšelinio amžiaus vaikai. Užsikrečiama dažniausiai darželiuose, mokykloje, namuose.

Sukėlėjai – dažniausiai impetigą sukelia Streptococcus pyogenes arba  Staph. aureus. Kartais infekcija gali būti mišri- sukelta ir streptokokų ir stafilokokų.

Diagnostikos principai

Specifiniai tyrimai reikalingi retai. Liga dažniausiai diagnozuojama apžiūros metu – būdingas odos šlapiavimas, geltoni gintaro- medaus spalvos šašai.

Gydymo principai
  • Jeigu susirgimas yra lengvos formos yra gydoma vietiškai. Gydymui geriausia skirti mupirociną arba retapamuliną. Mupirocinas geriau veikia MRSA. Bacitracinas pasižymi silpnesniu poveikiu.
  • Jeigu ligos eiga sunki – skiriamas gydymas geriamais antibiotikais. Gydymui geriausia skirti dikloksaciliną arba cefaleksiną.
  • Jeigu liga yra sukelta bendruomenėje įgyto MRSA ( CA- MRSA) – gydymui skiriamas TMP/SMZ  arba linezolidas. Kartais gali būti skiriamas klindamicinas.

Jeigu yra alergija penicilinams:

  • Pasireiškus bėrimams – skirtini cefalosporinai.
  • Buvę anafilaksijos reiškiniai – skirtinas klindamicinas, doksiciklinas, linezolidas.
  • Sunki infekcija ir buvusi anafilaksija – skirtinas vankimocinas, telavancinas, linezolidas arba daptomicinas.
I. Streptokokinė impetiga- Impetigo streptogenes

Sukėlėjas–  A grupės ß hemolizinis streptokokas.

Dažniausiai serga vaikai. Šia liga jie dažniausiai užsikrečia kolektyvuose- vaikų darželyje, mokykloje, šeimoje. Liga plinta tiesioginio kontakto metu, per užkrėstus daikgus- žaislus.

Klinika

Yra būdinga.

Bėrimo elementai: – Iš pradžių ant odos atsiranda raudona dėmėlė, vėliau – formuojasi plokščia pūslelė, kuri supūliuoja ir per 1-2 dienas pasidengia geltonu šašeliu. Pavieniai šašeliai per kelias dienas nukrenta ir jų vietoje lieka raudona dėmelė. Bėrimai plinta ir linkę susilieti,  ant odos susidaro įvairaus dydžio ir formos židinių, pasidengusių geltonais šašais ( jų spalva yra labai tipiška 0 medaus, gintaro spalvos). Odą niežti, vaikas kasosi. Gali padidėti artimiausi limfmazgiai.

Pažeidimo vietos

Pažeidžiama veido- galvos sritis. Bėrimai dažniausiai yra aplink nosį, burną, lūpų kampus, rečiau išplinta per visą veidą, ant galvos, kaklo, rankų. Vaikai gali karščiuoti, blogai jaustis, neturėti apetito.

Ligos eiga

Nediagnozuota arba neracionaliai gydoma, liga gali trukti kelias savaites ir ilgiau. Beveik 4 proc. vaikų išsivysto komplikacijos –  glomerulonefritas.

Diagnostika

Laboratoriniai tyrimai

Pilnas kraujo vaizdas –  Galima leukocitozė, branduolių poslinkis į kairę.
Tepinėlis–  Erozijų dugno nuograndos, nudažytos Gramo būdu, Gram+ kokai išsidėstę grandinėlėmis.
Bakteriologiniai tyrimai – pasėlyje išauga ß hemolizinis streptokokas.
Histologinis tyrimas –  Pūslelės yra po raginiu sluoksniu. Pūslelės  turinyje yra bakterijų, fibrino, neutrofilų. Epidermyje po pūslele – spongiozė.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika.

Streptokokinės kilmės impetiga diagnozuojama iš klinikos, taip pat  remiantis bakteriologinio tyrimo duomenimis.

Šią impetigą būtina diferencijuoti su

  •  stafilokokine impetiga
  • paprastąja pūsleline
  • kontaktiniu dermatitu
  • perioraliniu dermatitu
  • seborėjiniu dermatitu
Gydymo principai
  • Vietinis gydymas: Fucidino, klindamicino fosfato (Dalacin 7) preparatai ir kiti antibiotikai.
  • Peroralinis gydymas: feonksimetlipenicilinas, oksacilinas, eritromicinas, azitromicinas
II. Stafilokokinė impetiga ir pūslinė impetiga

Stafilokokinė impetiga (impetigo staphylogenes} ir pūslinė impetiga (impetigo bullosa).

Epidemiologija

Stafilokokinė impetiga  tai paviršinė užkrečiama pūlinga odos  infekcija. Dažniausiai ja serga darželinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Liga plinta kolektyvuose, dažniausiai ja užsikrečiama vaikų darželiuose, mokyklose, šeimose.

Sukėlėjas – Staphylococcus aureus. Maždaug  60 proc.  visų susirgimų sukelia Staphylococcus aureus, II grupės, fagotipas 71. Jis šskiria epidermolizinį arba eksfoliacinį A ir B toksinus.

Klinika
Bėrimo elementai – ant sveikos odos atsiranda plokščių, apvalių arba ovalių 5-20 mm skersmens pūslelių. Pūslelių turinys skaidrus.Per vieną dvi paras jos plyšta ir susidaro erozijų, kurios padengtos gelsvu šašu. Aplink šašą išlieka erozinės odos lankas, o aplink jį – paraudusios odos lankas. Kartais židinio centras sugyja, tada atsiranda žiedinis bėrimas. Bėrimai dažniausiai esti pavieniai, rečiau – išplitę visame kūne. Kai bėrimai išplinta po visą kūną, liga vadinama Impetigo bullosa.

Pažeidimo vietos – pažeidžiama oda aplink nosį, burną, rečiau – ant liemens ir galūnių. Dažnai kartu būna ir lydinčių susirgimų – pūliniu rinitas, konjunktyvitas, otitas. Stafilokokinė infekcija dažnai išsivysto kaip komplikacija sergant kitomis odos ligomis – atopiniu dermatitu, niežais, kontaktiniu dermatitu, grybelinėmis odos ligomis, vėjaraupiais.

Predisponuojantys faktoriai

  • 1. Odos drėgmė
  • 2. gretutinės dos ligos
  • 3. Senyvas amžius
  • 4. Imuniteto susilpnėjimas, ilgai vartoti antibiotikai
  • 5. Prasta odos higiena
  • 6. Didelis žmonių tankis gyvenamojoje aplinkoje, kas palengvina infekcijų plitimą.

Eiga. Ligos eiga vangi. Negydoma gali užtrukti  kelias ar keliolika savaičių.

Diagnostikos principai

Pilnas kraujo vaizdas:  Galimi leukocitozė ir branduolių poslinkis į kairę.
Tepinėlis. Erozijų dugno nuograndos, dažomos Gramo būdu,- randama Gram + kokų, išsidėsčiusių kaip vynuogių kekės.
Bakteriologinis tyrimas: Pasėlyje  auga koaguliazei pozityvus auksinis stafilokokas.
Histopatologijnis tyrimas: Pūslės  yra po raginiu sluoksniu arba grūdėtame sluoksnyje. Pūslių  turinyje gali būti neutrofilų, akantolizinių ląstelių, bakterijų.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika

Susirgimas paprastai rekomenduojamas remiantis klinika. Laboratoriniai tyrimai atliekami pagal reikalą.

Susirgimą būtina diferencijuoti su šiais susirgimais

  • streptokokine impetiga
  • paprastąja pūsleline
  • bakteriniu folikulitu
  • pūsline
  • pūsliniu pemfigoidu.
Gydymas

  • Vietinis gydymas:  skiriami antibiotikų tepalai- fucidino, klindamicino fosfato, gentamicino, micitracino ir pan.
  • Vidinis gydymas: skiriami antibiotikai.
  • Jeigu sukėlėjas yra  koaguliazei pozityvus Staphylococcus aureus, gydimui skiriamas dikloksacilinas, cefaleksinas, amoksicilinas/klavulano rūgštis, fucidinas
  • Yra alergija penicilinui ir cefalosporinams arba yra mišri infekcija, skiriami makrolidai- eritromicinas, azitromicinas, klindamicinas, klaritromicinas, rohitromicinas.
  • Jeigu sukėlėjas yra atsparus meticilinui- gydymui skiriamas minociklinas, TMP/SMX, ceftriaksonas
III. Plaukų maišelių impetiga – Impetigo follicularis

Daugiausia serga suaugusieji. Tai yra  plauko maišelio žiočių bakterinis uždegimas, apimantis ir plauko maišelį.Šis susirgimas gali būti ūminis ir lėtinis.

Sukėlėjai

Šią impetigos formą dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus, rečiau – Pityrosporum ovale, Candida albicans, Pseudomonas aeruginosa ir kiti.

Predisponuojantys veiksniai:

Gydymas gliukokortikoidais, susilpnėjęs imunitetas, cukrinis diabetas, okliuziniai tvarsčiai, barzdos ir pažastų skutimas, vietinis sudirginimas – gydymas degutu ir pan.

Klinika

Pažeidimo vietos :Paliečiamos plaukuotos kūno vietos. Dažniausiai beria veidą, ypač smakro srityje, kaklą, galvą, sprandą, rečiau – blauzdas ir liemenį.

Bėrimo elementai : Plauko maišelio žiotyse atsiranda papulė-pūlinėlis, aplink jį yra paraudusios odos lankelis, vėliau susidaro erozija ar šašelis . Gali niežėti. Sugijus lieka dėmelė. Kai infekcija skverbiasi giliau, vystosi folikulitas, šunvotė ar piktvotė. Kartais padidėja artimiausi limfmazgiai.

Eiga.:  Liga paprastai yra vangios eigos, gali trukti kelias  savaites, mėnesius ir net metus.

Diagnostikos principai

Tepinėlis. Pūlinėlio nuograndos, nudažytos Gramo būdu, randama Gram + kokų. Taip pat būtina atmesti grybelinę infekciją, todėl taip pat atliekamas tyrimas su kalio šarmu.
Bakteriologinis tyrimas: kokai.
Histologinis tyrimas: stebimas uždegiminis infiltratas esti plauko maišelio žiotyse, plauko maišelyje ir aplink jį.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika

Susirgimas paprastai yra diagnozuojamas remiantis klinika. Diagnostiniai tyrimai yra atliekami pagal reikalą.

Šią impetigą yra būtina diferencijuoti su

  • Paprastaisiais spuogais – acne vulgaris, acne necrotica
  • Rožiniais spuogais, demodekoze – rosacea, demodecosis
  • Perioraliniu dermatitu-dermatitis perioralis.
Gydymo principai

  • Vietinis gydymas:- skiriami antibiotikai fucidino, klindamicino fosfato (Dafadn T), gentamicino, micitracino ir kitais išoriškai veikiančiais antibiotiniais preparatais.
  • Vidinis gydymas: – skiriamas išsivysčius folikulitui. Skiriami anbitotikai per os : dikloksacilinas, cefaleksinas, amoksicilinas/klavulano rūgštis, eritromicinas, azitromicinas, klindamicinas
  • —Jeigu sukėlėjas yra meticilinui atsparus auksinis stafilokokas, skiriamas minociklinas arba vankomicinas.
  • —Jeigu folikulitą sukėlė pseudomonos, skiriamas ciprofloksacinas.
  • —Grybelių sukeltam folikulitui yra skiriami priešgrybeliniai preparatai: itrakonazolis arba flukonazolis.