Čiuopiamas darinys pilve

Čiuopiamas darinys pilve

pilvo-apciuopa

Darinys dažniausiai yra apčiuopiamas kuriame nors pilvo kvadrante. Tai svarbus klinikinis požymis,  kuris gali būti atsiradęs dėl gyvybei pavojingos būklės, todėl pacientą gali tekti atidžiai  čiuopti net keletą kartų.

Reikšmė

Tai gali būti

kokio nors organo padidėjimas
auglys,
abscesas
kraujagyslių defektas
išmatų masė

Vertinimas

Jeigu masė pilve yra pulsuojanti ir yra lydima labai stipraus nugaros skausmo- būtina įtarti aortos aneurizmą ir negaišti laiko.

Jeigu darinys yra nepulsuojantis ir neišsako skausminių nusiskundimų, toliau būtina išsiaiškinti  šiuos klausimus:

Būtina paklausti

1.Ar darinys skausmingas ar ne?
2.Ar skausmas yra pastovus ar jaučiamas tik palpacijos metu?
3.Ar skausmas kur nors plinta ar yra jaučiamas tik vienoje vietoje?
4.Būtina išsiaiškinti ar pacientas žino apie šį darinį. Jeigu taip, išsiaiškinti kada ir kaip atsirado šis darinys. Kokio dydžio jis buvo?

Toliau vertinami su virškinamąją sistema susiję nusiskundimai. Būtina išsiaiškinti apie vidurių užkietėjimus  viduriavimus, kraujavimą iš virškinamojo trakto, išmatų spalvos pokyčius, vėmimą. Taip pat išsiaiškinti ar neatsirado apetito pokyčių. Moteriai- būtina išsiaiškinti ar mėnesinių ciklas yra reguliarus, ir pirmąją paskutinių mėnesinių dieną.

Po to pilnai apžiūrimas pilvas. Po to išklausomi pilvo garsai kiekviename kvadrante. Klausomasi ar nėra trinties garsų, ieškoma išsiplėtusių venų. Skausmingos vietos yran čiuopiamos paskiausiai.

Būtina įvertinti apčiuoptos masės dydį ir formą- apvali ar dešrelės forma, mazgų  ir grublėtumo buvimą, ar darinys minkštas ar kietas. Darinį reikėtų išperkutuoti. Jeigu garsas duslus- masėje yra skysčio. Jeigu garsas timpaninis- darinyje yra oro.

Būtina įvertinti ar darinys yra paslankus, ar juda kartu su jūsų ranka. Ar juda laisvai, ar yra fiksuotas?

Taip pat išsiaiškinti ar jis yra pilvo ermėje ar pilvo sienoje. Tam paprašoma paciento pakelti galvą ir pečius nuo diagnostinio stalelio ir bandyti dar kartą užčiuopti masę kai  pilvo raumenys yra susitraukę. Jeigu darinį galite apčiuopti- jis yra pilvo sienoje, jeigu ne- jis yra pilvo ertmėje.

Įtarus pilvo aortos aneurizmą
Įtarus pilvo aortos aneurizmą

Būtina tuojau pat įvertinti paciento gyvybinius rodiklius
Neduoti gerti ir neskirti jokių skysčių, kol nebus įvertinta paciento būklė.
Pasiruošti skirti deguonį.
Pasiruošti statyti lašelinę ir kraujo perpylimui.
Paimti standartinius  priešoperacinius tyrimus
Paruošti pacientą angiografijai
Sekti paciento AKS, pulsą, kvėpavimo dažnį ir diurezę.
Taip pat stebėti ar nesivysto šokas- ar nėra hipotenzijos, tachikardijos, ar oda neatšalus ir drėgna( nukraujavimo požymiai)

Apžiūrėjus pilvą, tolia būtina įvertinti mažojo dubens  ir išorinių lytinių organų būklę, bei atlikti digitalinį tyrimą.

Dažniausios priežastys

Pilvo aortos aneurizma

Gali būti nepastebėta kelis metus. Vienintelis tikras jos požymis gali būti pulsuojanti masė virš bambos ir ties aorta išklausomas sistolinis ūžesys. Tačiau aortai šsiplėtus ir išplonėjus jos sienelei, gali staiga tapti pavojinga gyvybei. Tokiais atvejais pacientai skundžiaisi pastoviu skausmu pilvo viršutinėje dalyje, taip pat nugaros ar bukais pobūdžio pilvo skausmais. Plyšusi aortos aneurizma nebepulsuoja. Plyšus aortos aneurizmai oda tampa marmuoruota, išnyksta pulsas kirkšniuose  ir pėdose. Kojose išmatuotas arterinis kraujospūdis yra mažesnis nei rankose. Čiuopiant- pilvą pacientas saugoja,  nustatomas vidutinio laipsnio skausmingumas pilve, taip pat pilvo raumenų rigidiškumas.

Nukraujavimo požymiai- tachikardija, hipotenzija, odos marmuruotumas, šaltumas ir drėgnumas.

Cholecistitas

Giliosios apčiuopos metu žemiau kepenų krašto galima apčiuopti lygų, kietą dešrelės formos darinį. Tačiau kai yra ūmus uždegimas, tulžies pūslės apčiupa yra pernelyg skausmingą, kad ją būtų galima atlikti.

Cholecistitui būdingas aštrus skausmas dešiniajame viršutiniajame pilvo kvadrante. Skausmas plinta į dešinį petį, krūtinę arba nugarą. Taip pat būdingas pilvo raumenų skausmingumas ir rigidiškumas. Pacientas karščiuoja, oda prakaituota,diaforetiška, jį pykina, nenori valgyti, vemia.

Merfio požymis dažniausiai teigiamas ( sustoja kvėpavimas kai tyrėjas čiuopia viršutinį dešinįjį pilvo kvadrantą ir paciento paprašoma įkvėpti)

Storžarnių vėžys

Gali būti čiuopiamas darinys dešiniajame apatiniame pilvo kvadrante. Taip pat gali  būti ir anemijos požymių, bei slaptojo kraujavimo iš virškinamojo trakto požymių. Pilvas gali būti skausmingas, skausmai gali būti spastiniai arba buki.  Pacientas gali skųstis bendru silpnumu, padidėjusiu nuovargiu, ypač krūvio metu, galvos svaigimu. Gali būti žarnų obstrukcijos požymių, stiprus vidurių užkietėjimas ir vėmimas.

Žymiai rečiau esant storžarnių vėžiui masė gali būti užčiuopiama kairėje pilvo pusėje. Šiuo atveju dažniau pasitaiko intermituojantis kraujavimas iš storžarnių, neretai jaučiamas pilnumo jausmas ar spazmai pilve ar tiesiojoje žarnoje. Skundžiamasi pilvo gurgėjimu, vėliau vidurių užkietėjimu, viduriavimais, išmatos tampa panašios į pieštuką, kraujingos arba su gleivių priemaišomis. Tuštinimasis būna skausmingas, palengvėja išsituštinus.

Krono liga

Krono ligos metu gali būti užčiuoptas skausmingas dešrelės formos darinys dešiniajame apatiniame pilvo kvadrante arba kairiajame apatiniame pilvo kvadrante. neretai kartu būna priepuoliniai pilvo skausmai lydimi viduriavimo. Kartu gali būti nustatytas karščiavimas, anoreksija, pykinimas, svorio kritimas. Išklausomi sustiprėję žarnų garsai. Pilvas skausmingas, pacientas pilvą saugo, Gali būti odos pakitimų apie išeinamąją angą arba makšties fistulių.

Divertikulitas

Dažniausiai būna riestinėje žarnoje. Gali būti čiuopiamas darinys kairiajame apatiniame pilvo kvadrante. Darinys būna skausmingas, kietas ir fiksuotas. Gali būti intermituojantys pilvo skausmai, kurie palengvėja išsituštinus arba išėjus dujoms. Pacientas gali skųstis jog viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, vargina subfebrilitetas. Pilvas gali būti išpūstas, garsas- timpaniškas.

Skrandžio vėžys

Darinys gali būti užčiuopiamas esant toli pažengusiam skrandžio vėžiui. Ankstyvieji nusiskundimai gali būti- nevirškinimas, dispepsija, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje. Vėlyvieji požymiai – svorio kritimas, pilnumo jausmas skrandyje, nuovargis, retsykiais- vėmimas kavos tirščiais arba melena.

Kepenų padidėjimas

Padidėjusios kepenys čiuopiamos kaip kietas, bukas, nereguliarios formos darinys epigastrio srityje, tuoj pat po dešiniuoju šonkaulių lanku. Gretutiniai požymiai priklauso nuo kepenų susirgimo ir kepenų būklės. Kartu gali būti nustatomas ascitas, skausmingumas dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante, apetito nebuvimas, pykinimas, vėmimas, pėdų ir blauzdų edemos, gelta, delnų eritema, voratinklinės hemangiomos, ginekomastija, sėklidžių atrofija ir galimai splenomegalija.

Blužnies padidėjimas 

Blužnis padidėja sertant limfomomis, leukemijomis,anemijomis taip pat uždegiminiais susirgimais. Padidėjusi blužnis yra čiuopiama kairiajame viršutiniame pilvo kvadrante. Ji paprastai yra lygi. Kartu gali būti nustatomas viršutiniojo kairiojo pilvo kvadranto skausmingumas, išklausomas blužnies trinties garsas, blužnies ūžesiai, pacientas gali būti subfebrilus, skųstis pilnumo jausmu pilve.

Išvaržos

Čiuopiamos kaip minkšti ir lengvai skausmingi dariniai pilvo sienoje. Dažniausiai aptinkamos ties bamba, ir kairiajme ar dešiniajame krikšnyje. Kartais išvaržos gali būti apčiuopiamos ant pooperacinio rando.

Hidronefrozė

Padidėję inkstai gali būti apčiuopiami kaip lygus darinys viename arba abiejuose šonuose. Kartu pacientas gali skųstis priepuolinio tipo labai stipriais skausmais nugaros srityje, kurie plinta į kirkšnį ir išorinius lytinius organus. Kartu gali būti nustatuma hematurija, piurija, dizurija, alternuojanti oligurija ir poliurija, nikturija,  staiga atsiradusi arterinė hipertenzija, pykinimas ir vėmimas.

Kiaušidės cista

Didelė kiaušidės cista gali būti čiuopiama kaip apvalus, lygus, fluktuojantis darinys ir priminti įtemptą šlapimo pūslę. Gali būti apčiuopta virš gaktikaulio. Jeigu cistos yra didelės ar jų yra daug, pacientė gali skųstis nemaloniais pojūčiais dubenyje, apatinės nugaros dalies skausmais, mėnesinių ciklo sutrikimais, taip pat nustatomas hirsutizmas. Apsisukusi ar sprogus cista gali sukelti labai stiprius pilvo skausmus, pilvas būna papūstas, skausmingi pilvo raumenys.

Gimdos lejomiomos (fibroidai)

Jeigu gimdos fibroidai yra dideli, jie čiuopiami kaip apvalūs daugybiniai dariniai virš gaktikaulio. Pacientė gali skųstis sunkumu pilve, nugaros skausmais, vidurių užkietėjimu, šlapinimosi sutrikimais- dažnai nori šlapintis. Kojose gali būti matoma edema. Jeigu fibroidai yra nustatyti perimenopauzės ar po menopauzės- juos būtina ištirti.

Dažniausiai  pilve užčiuopiami dariniai

Dešinysis viršutinis pilvo kvadrantas

◆ Aortos aneurizma (epigastrio srityje)
◆ Choleccistitas arba tulžies pūslės akmenligė
◆ Tulžies pūslės, skrandžio ar kepenų karcinoma
◆Hepatomegalija
◆ Hidronefrozė
◆Kasos abscesas arba pseudocistos
◆ Inkstų ląstelių karcinoma

Kairysis viršutinis pilvo kvadrantas

◆ Aortos aneurizma (epigastrio srityje)
◆ Skrandžio karcinoma  (epigastrio srityje)
◆ Hidronefrozė
◆ Kasos abscesas (epigastro srityje)
◆ Kasos pseudocistos (epigastrio srityje )
◆ Inkstų ląstelių karcinoma
◆ Splenomegalija

Dešinysis apatinis pilvo kvadrantas

◆ Išpūsta šlapimo pūslė (virš gaktos)
◆Storžarnių vėžys
◆ Krono liga
◆ Kiaušidės cista (virš gaktos)
◆ Gimdos fibroidai (virš gaktos )

Kairysis apatinis pilvo kvadrantas 

◆ Išpūsta šlapimo pūslė (virš gaktos)
◆ Storžarnių vėžys
◆ Divertikulitas
◆ Kiaušidės cista (virš gaktos)
◆ Gimdos fibroidai (virš gaktos)
◆ Volvulus