Cukrinis diabetas – kas tai yra?

Kas tai yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas (CD) yra lėtinė sutrikusios angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitos liga.

Iš esmes tai yra grupė ligų, kurios atsiranda dėl dėl absoliutaus ar santykinio insulino trūkumo.Diabeto klinkai pirmiausia būdingas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, kurio negydant,per ilgą laiką  vystosi  kraujagyslių, inkstų, akių ir nervų pakenkimai . Šie pakenkimai neretai tampa mirties priežastimi

1 tipo diabetas, taip pat vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu, anksčiau  buvo vadintas jauno amžiaus diabetu, Ši liga sudaro maždaug 10% visų pirminių diabetų atvejų.

Daugumai likusių 80-90% diabetikų išsivysto taip vadinamas 2 tipo diabetas, dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu (anksčiau jis buvo vadinamas suaugusiųjų diabetu).

Cukrinio diabeto epidmiologija

Epidemiologiniai stebėjimai rodo, kad cukrinis diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų ir užima šeštą vietą  tarp mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Pa­sau­ly­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga dau­giau kaip 250 mln. žmo­nių,-  tai su­da­ro apie 6 proc. su­au­gu­sių (20 – 79 m.) gyventojų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2025 m. diabetu  sirgs per 380 mln. – 7,1 proc. pasaulio po­pu­lia­ci­jos. Kas­met 3,8 mln. mir­čių sie­ja­ma su dia­be­tu ir jo kom­pli­ka­ci­jo­mis. Kas 10 min. du žmo­nės su­ser­ga dia­be­tu, o kas 10 min. nuo diabeto ir jo komplikacijų mirš­ta vie­nas žmo­gus.

Epi­de­mio­lo­gi­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad Lie­tu­vo­je II ti­po dia­be­tu ser­ga apie 5 proc. 35 – 65 m. am­žiaus gy­ven­to­jų. Ta­čiau ne vi­si šie žmo­nės kreipiasi pagalbos, nes li­ga daž­nai pastebima  per vė­lai .  Dia­be­to diag­no­zė nu­sta­ty­ta tik 35 proc. vi­sų ser­gan­čių­jų šia li­ga. Manoma, kad šiuo metu  Lietuvoje  apie 120 000 žmo­nių ser­ga šia liga, bet to ne­ži­no patys.

 Kaip vystosi diabetas?

Gliukozė į kraują patenka dviem būdais – su maistu ir išskiriama kepenų. Tačiau pati gliukozė į organizmo ląsteles patekti negali. Tam, kad ląstelės galėtų gauti gliukozės, reikalnigas hormonas insulinas. Šis hormonas kaip raktas duryse prisitvirtina prie ląstelelių receptorių, kad gliukozė galėtų patekti vidun. Taigi , trūkstant insulino, ar esant sumažėjusiam jo kiekiui, gliukozė negalės patekti iš ląstelės į kraują, nors ląstelė ir badaus. Insulinas taip pat reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje, nes kai gliukozę patenka į ląsteles, jos kiekis kraujyje sumažėja.

Kepenys savo ruožtu tarnauja kaip gliukozės atsargų kaupykla, ir esant padidėjusiam pareikalavimui, arba ilgesnį laiką nevalgius, išskiria gliukozę tiesiog į kraują.

Sergant diabetu, gliukozė nebegali patekti į ląstelės vidų ir tiesiog kaupiasi kraujo srovėje. Kai jos kiekis viršija 8,9 mmol/l ji nebegali būti reabsorbuojama inkstų kanalėliuose ir išskiriama su šlapimu.

Kokios yra diabeto formos?

1 tipo cukrinis diabetas

1 tipo diabetas išsivysto dėl  absoliutaus insulino trūkumo. atsirandančio dėl kasoje esančių beta ląstelių masės sumažėjimo. 1 tipo diabetas dažniausiai paliečia paauglius, tačiau juo kartais gali susirgti ir suaugusijei. Jis vystosi, kai kasoje esančios beta  ląstelės yra išskiria insulin, nes šių ląstelių kiekis drastiškai sumažėja. Kas gali paskatinti 1 tipo cukrinio diabeto išsivystymą, mokslininkai dar aiškinasi, tačiau neatmetama, kad  ląstelių sunaikinimą lemia trys tarpusavyje susiję mechanizmai: genetinis, autoimunininis ir aplinkos faktorių sukeltas. Galvojama, kad aplinkos poveikiai, greičiausiai virusinės infekcijos, išprovokuoja autoimuninius beta ląstelių pakenkimus genetinį polinkį turintiems asmenims. Organizmas pradeda gaminti autoantikūnius, kurie atakuoja kasos ląsteles, ir jas po truputį sunaikina.Liga neretai yra pastebima tik po keleto mėnesių nuo susirgimo pradžios.  Ši liga paliečia nuo 5 iki 10 proc. visų sergančiu diabetu žmonių. Moterys ir vyrai ja serga vienodai dažnai.

2 tipo cukrinis diabetas

2 tipo diabetas yra labiausiai paplitusi ligos forma, kuria serga  90-95 procentų visų diabetu sergančių žmonių (virš 20 metų). Ši ligos forma dažniausiai paliečia suaugusius, tačiau nebe naujiena, jog 2 tipo diabetu suserga nutukę ar turintys viršsvorio paaugliai ir vaikai. Esant 2 tipo diabetui, kasos ląstelės gamina insuliną, tačiau jo nepakanka organizmo poreikiams patenkinti. Manoma, kad ligai išsivystyti padeda nutukimas ir pernelyg didelis riebalinio audinio perteklius. Šios ligos metu vystosi insulino  sekrecijos sutrikimas ir tuo pat metu gliukozė negali patekti į ląsteles, nes ląstelės tampa rezistentiškos insulinui, taigi  susilpnėja paties insulino poveikis audinių ląstelėms. Dėl audinių rezistencijos insulinui, kad gliukozės koncentracija kraujyje išliktų normali, kasa  pastoviai skatinama gaminti vis daugiau insulino. Ilgainiui kasos galimybės išsenka ir ji insulino pradeda gaminti vis mažiau.

Kai insulino sekrecija mažėja, nustatoma sutrikusi glikemija nevalgius, vėliau- sutrikusi gliukozės tolerancija ir, galiausiai,  CD2.

Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti II tipo diabetu,-  tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės.

Pokyčiai kasos audinyje šiuo atveju yra įvairūs . Svarbiausi yra  pokyčiai kurie susiję su vėlyvomis sisteminėmis diabeto komplikacijomis. Daugumai ligonių, sergančių tiek 1, tiek 2 tipo diabetu, šie pokyčiai randami arterijose (aterosklerozė), smulkiose kraujagyslėse (mikroangiopatija), inkstuose (diabetinė nefropatija), tinklainėje (retinopatija), nervuose (neuropatija) ir kituose audiniuose.

Gestacinis diabetas

Gestacinis diabetas yra diabeto forma, kuri vystosi nėštumo metu. Diabetas pasireiškia kaip laikinai atsiradusi rezistencija insulinui. Šio tipo diabetas paliečia maždaug 4 procentus visų nėščiųjų. Jis pradeda reikštis antrojo nėštumo trimestro metu ir paprastai išnyksta po gimdymo. Tačiau net ½ moterų, kurioms buvo stebimas gestacinis diabetas , cukraligė išsivysto vėlesniame amžiuje. Šią būklę stengiamasi diagnozuoti reguliariai atliekant gliukozės kiekio tyrimus.

LADA ir MODY tipo diabetas

LADA tipo diabetas yra 1 tipo diabetas , kuriuo susergama jau suaugus. Liga gana reta ir dažnai painiojama su 2 tipo diabetu, nes vystosi per ilgą laiką. LADA iššifruojama kaip Latent autoimmune disease of adults.

MODY tipo diabetas, tai 2 tipo diabetas, paliečiantis vaikus ir paauglius, Ši liga vystosi dėl 1 geno mutacijos.Ligos pavadinimas šifruojamas kaip Maturity-onset diabetes of the young.

Cukraligės klinika
  • Pagrindinė priežastis, sukelianti diabeto simptomus, yra hiperglikemija ir sutrikęs gliukozės įsisavinimas.
  • Pirmasis ligos simptomas dažniausiai būna troškulys, atsirandantis dėl per didelio gliukozės kiekio kraujyje. Organizmas stengiasi praskiesti gliukozės kiekį ir taip ją  išplauti su vandeniu. Troškulys pastoviai stiprėja. Ligonis ima gausiai šlapintis,todėl prarandami vanduo ir elektrolitai. Nepaisanto to, kad geriama daug, vystosi dehidratacija.
  • Neretai vargina nuovargis ir simptomai panašūs į gripą.
  • Dažnai padidėja apetitas, tačiau intensyviai šalinant gliukozę su šlapimu, organizmas netenka kalorijų. Taip pradedami deginti organizme susikaupę riebalai.Medžiagų apykaitoje pradeda vyrauti kataboliniai procesai kūno masė mažėja,raumenys silpsta.
  • Ligoniams labai niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų
  • Diabetikai yra labai jautrūs infekcijoms.Jų žaizdos gyja lėčiau. Moteris neretai vargina šlapimo pūslės ir makšties infekcijos.
  • Dėl padidėjusio cukraus kiekio kraujyje, vanduo yra ištraukiamas iš ląstelių. Tai paliečia visas kūno ląsteles, tačiau labiausia pasireiškia akyse. Vanduo ištraukiamas iš lęšiuko, dėl ko jis suplonėja, vazdas liejasi ir blogėja matymas. Neretai pradedama kraujuoti iš smulkiųjų akies kraujaguslių kapiliarų, kas taip pat blogina regėjimo būklę.
  • Blogėjant smulkiųjų kraujagyslių būklei, jaučiami skausmai labiausiai nutolusiose nuo širdies vietose- galūnėse. Šie skausmai gali būti lydimi galūnių jautrumo sumažėjimo ar išnykimo.
  • Dėl diabeto kinta burnos audinių sugebėjimas pasiprišinti infekcijoms. Neretai diabeto metu stebimos sutinę, paraudusios ir skausmingos dantenos. Neretai matomas apnuogintas danties kaklelis. Dantenose susidaro pūlių kišenės. Nuolatiniai dantys pradeda klibėti.
  • Negydant kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Esant pavojingoms gliukozės koncentracijoms kraujyje ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi.Nesikreipaint į gydytojus gali ištikti koma ir mirtis.
 Apibendrinimui pateikiami požymiai, kuriems esant pravartu kreiptis į gydytoją dėl diabeto ištyrimo 

  • Padidėjęs troškulys
  • Padažnėjęs šlapinimasis
  • Pastovus alkio jausmas
  • Nepaaiškinamas svorio praradimas
  • Didelis svorio priaugimas (dažniau esant 2 tipo diabetui)
  • Pastovus nuovargis ir gripo simptomai
  • Blogėjantis susiliejantis matymas
  • Lėtai gyjančios žaizdos
  • Pastoviai atsinaujinančios odos ir dantenų infekcijos
  • Pastoviai atsinaujinančios šlapimo takų ir makšties infekcijos
 Rizikos faktoriai susirgti 2 tipo diabetu

1.Šeimos istorija

  • Rizika susirgti diabetu didėja, jeigy jūsų pirmos eilės giminaitis (tėvas, mama, sesuo ar brolis serga diabetu. Šiuo metu  genas atsakingas už diabeto išsivystymą nėra išaiškintas. Manoma, kad įtakos ligai atsirasti turi ne tik genetika bet ir gyvenimo būdo įpročiai.

2.Svoris

  • Daugiau nei 85 procentų diabetu sergančių žmonių yra nutukę. Yra pastebėta, kad kuo daugiau riebalinio audinio yra organizme, tuo daugiau didėja raumenų ląstelių  rezistentiškumas insulinui.Tai ypač svarbu esant pilvinio , arba obuolio tipo nutukimui., kai riebalai kaupiasie juosmeninėje kūno dalyje. Daugelio nutukusių asmenų cukraus kiekis kraujuje pagerėja vien tik numetus svorio.

3. Nejudrus gyvenimo būdas

  • Kuo mažiau yra judama, tuo daugiau didėja rizika susirgti2 tipo diabetu. Fizinis aktyvumas ne tik reguliuoja svorė, bet ir didina ląstelių jautrumą insulinui, pagerina kraujo cirkuliaciją ir atstato raumenų masę.

4. Amžius

  • Virš 45 metų didėja rizika susirgti 2 tipo diabetu. Yra pastebėta, kad net 1 iš 5 amerikiečių sulaukę 65 metų amžiaus serga diabetu.Tuo tarpu sergamumas šia liga 30 ir 40 metų amžiaus grupėse yra linkęs didėti.

5.Rasė

  • Amerikiečių tyrimais pastebėta, kad baltaodžiai amerikiečiai 1 tipo diabetu serga žymiai dažniau nei kitų rasių atstovai.Tačiau juodaodžiai ir ispanų kilmės amerikiečiai 2 tipo diabetu serga 1,5 karto dažniau nei baltaodžiai. Azijiečiai ir havajų gyventojai šia liga serga 2 kartus dažniau nei baltaodžiai.

6. Moterys gimdžiusios naujagimius >4 kg svorio;

7. Moterys sirgusios nėštuminiu diabetu;

8. Gliukozės toleravimo sutrikimas (ankstesnių tyrimų metu);

9. Sergantys arterine hipertenzija (AH ) ar kitomis širdies – kraujagyslių ligomis

10. Turintys padidintą cholesterolio ir/ar padidintą trigliceridų kiekį kraujyje

11. Policistinių kiaušidžių sindromas

12. Diabetui būdingi simptomai.

Rizikos susirgti diabetu pasiskirstymas pagal giminystę
1 tipo diabetas 2 tipo diabetas
Sergantis giminaitis Jūsų rizika susirgti Sergantis giminaitis Jūsų rizika susirgti
Motina 1%- 5% Motina 5% -20%
Tėvas 5% – 15 Tėvas 5%- 20%
Abu tėvai 10% – 25% Abu tėvai 25% -50%
Brolis ar sesuo 5%- 10% Brolis ar sesuo 25%- 50%
Identiškas dvynys 25% – 50% Identiškas dvynys 60% -75%

Kaip diagnozuojamas diabetas?
  • Liga diagnozuojama atlikus klinikinius kraujo ir šlapimo tyrimus – tiriamas gliukozės kiekis kraujyje.
  • Praktikoje, jei pacientui yra būdingų diabeto simptomų ir ryški gliukozurija (gliukozė ima skirtis su šlapimu) atsitiktinai nustatoma plazmos gliukozė ≥11,1 mmol/l, praktikoje laikoma diagnostiniu diabeto požymiu ir paprastai patvirtina diagnozę.
  • Plazmos gliukozės koncentracija nevalgius ≥7,0 mmol/l , tai laikoma diagnostiniu diabeto kriterijum.
  • Jeigu gliukozės kiekis yra 5,5-6,9 mmol/l, reikia atlikti gliukozės toleravimo mėginį.
  • Gliukozės toleravimo mėginio metu tiriamas gliukozės kiekis nevalgius, po to duodama išgerti 75 g gliukozės ir po 2 val.kartojamas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas.
Kaip vertinami kraujo tyrimai?
  • Kai gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra <5,5 mmol/l – šis kiekis yra normalus. Diabeto tikimybė yra nedidelė ir daugiau tyrimų nereikia.
  • Jeigu gliukozės kiekis kraujyje svyruoja tarp 5,5-6,0 mmol/l , diabeto ar gliukozės toleravimo sutrikimo tikimybė nedidelė, tačiau patartina atlikti gliukozės toleravimo mėginį;
  • Jeigu gliukozės kiekis kraujyje nevalgius yra >6.1-6.9 mmol/l – būklė laikoma gliukozės toleravimo sutrikimu arba prediabetu. Šiuo atveju jums gresia didelė rizika susirgti diabetu, jeigu nepradėsite keisti savo gyvenimo būdo ir reguliariai sekti gliukozės kiekio kraujyje.
  • Jeigu du kartus atlikus gliukozės kiekio kraujyje tyrimą ryte arba nevalgius 8 valandas randamas  jis yra lygus arba didesnis nei 7,0 mmol/l, diagnozuojamas diabetas.
  • Taip pat vienkartinio tyrimo metu radus  11mmol/l ir esant klinikiniams diabeto požymiams, diagnuojamas diabetas.
  • Jeigu glikuoto hemoglobino tyrimas, yra >7%  jums gresia didelė kraujagyslių patologijos rizika ir yra blogai kontroliuojamo diabeto požymis.
  • Šlapimo tyrime būtina sekti gliukozės, ketonų  ir baltymų buvimą. Gliukozės buvimas šlapime rodo esant padidėjusį jos kiekį kraujyje.
  • Diabeto tyrimų metu randamas C peptidas, kuris CD1 metu išlieka mažas, CD2 gali būti ir normalus.
  • Retesniais atvejais nustatomi antikūniai prieš Langerhanso salelių beta ląsteles.
Kaip gydomas diabetas?

Sėkmingam cukrinio diabeto gydymui reikalinga:

  • -žinios, tai yra paciento apmokymas,
  • -mitybos planavimas,
  • -fizinis aktyvumas,
  • -medikamentai,
  • – reguliarūs cukraus kiekio kraujyje arba/ir šlapime tyrimai.

Diabeto mokymas- tai yra svarbi sudėtinė CD gydymo dalis, nes, tik gerai žinant savo ligos ypatumus, galima pasiekti gerų rezultatų.

Kaip planuoti mitybą sergant diabetu?

  • angliavandeniai turi sudaryti 50-60% paros maisto raciono,
  • riebalai – mažiau nei 30% (sočiosios riebiosios rūgštys < 10%), baltymai – 10-20%.
  • Paprastųjų angliavandenių kiekis neturi viršyti 50g/dieną.
  • Rekomenduojama dieta su didesniu tirpių ir netirpių skaidulų kiekiu (20-35 g/dieną).

Fizinis aktyvumas pagerina glikemijos kontrolę, todėl turi būti pakankamas, tiek sergant  1 tipo, tiek ir 2 tipo CD.

Yra įrodyta, jog 6 savaites reguliariai sportuojant 4 val./sav., gliukozės pasisavinimas padidėja 30%.

Sergantys 2 tipo CD dažnai turi viršsvorį ar yra nutukę, todėl pakankamas fizinis aktyvumas svarbus ir svorio korekcijai.

Svorio sumažėjimas 5-10% sumažina rezistenciją insulinui.

Rekomenduojamas kūno masės indeksas (KMI) < 25 kg/m².

Peroraliniai antidiabetinai vaistai skirstomi:

  • 1.      Skatinantys  insulino sekreciją: glibenklamidas, glimepiridas, gliklazidas, glipizidas, glikvidonas, epaglinidas, nateglinidas;
  • 2.      Mažinantys  kepenų gliukozės produkciją ir rezistenciją insulinui: metforminas;
  • 3.      Mažinantys  rezistenciją insulinui: pioglitazonas, rosiglitazonas;
  • 4.      Slopinantys  angliavandenių absorbciją: akarbozė;
  • 5.      Mažinantys  svorį: orlistatas (slopina riebalų absorbciją), sibutraminas (centrinio veikimo).

Sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu iškart pradedami gydyti insulinu. Stabilizavus gliukozės kiekį kraujyje, būtina optimaliai suderinti maisto ir insulino vartojimą, kad būtų nuolat palaikomas normalus gliukozės kiekis kraujyje.

Esant 2 tipo cukriniam diabetui, būtina koreguoti gyvenimo būdą: laikytis dietos ir tinkamo fizinio krūvio. Turint antsvorio, būtina sumažinti kūno svorį, kartais būna, kad, normalizavus kūno svorį, vaistų neprireikia. Jei šios priemonės nepadeda, skiriami geriamieji vaistai nuo diabeto. Jei ir vartojant juos glikemija nesikoreguoja, tada reikia pradėti vartoti insuliną.

Profilaktika

CD1 prevencijos nėra.

  • Norint išvengti CD2 reikia subalansuotai maitintis, turi būti pakankamas fizinis aktyvumas.
  • Subalansuota mityba aiškinima remiantis lėkštės principu. Valgant pagrindinį patiekalą mėsa lėkštėje turi užimti mažiau nei ketvirtadalį. Kita lėkštės dalis turi būti padalyta per pusę: viena dalis pripildyta daržovių, kita krakmolingo maisto.
  • Fiziniam aktyvumui pagerinti  siūlomos tokios pradinės rekomendacijos: neaktyvius asmenis būtina paskatinti sportuoti 30 minučių beveik kiekvieną savaitės dieną, o pakankamai aktyvūs asmenys turėtų stengtis intensyviau sportuoti bent tris dienas per savaitę.     Be to, papildomu fiziniu krūviu reikėtų užsiimti visada, kada yra tokia galimybė, pvz.:
  • -Lipti laiptais, o ne kilti liftu.
  • -Eiti pėsčiomis, o ne važiuoti nedidelius atstumus mašina.
  • -Mašinai statyti rinktis tolimesnę aikštelę nuo darbo, parduotuvės ir t.t.
  • -Eiti vieną ar dvi stoteles .