Žyma: kaip renkamas šlapimas

Šlapimo tyrimas – ar viską apie jį žinome ?

Kas yra šlapimas? 

Šlapimas yra gelsvos spalvos skystis, kurį išskiria inkstai. Jis susidaro kai kraują nufiltruoja inkstų dariniai- glomerulai.

Koks  šlapimas yra normalus?

Normalus šlapimas yra gelsvos spalvos, skaidrus ir lengvą kavpą turintis skystis. Jis sudarytas iš vandens ir maždaug 4 procentų jame ištirpusių medžiagų- druskų, amoniako, ureos (šlapalo), šlapimo rūgšties, hormonų ir jų skilimo produktų bei ląstelių. Gelsvą spalvą šlapimui priduoda pigmentas urochromas. Jeigu šlapime įprastų sudedamųjų dalių yra per daug arba per mažai, arba jame randama nebūdingų šlapimui sudėtinių dalių, – galima įtarti inkstų, šlapimo takų, šlaplės, lytinių organų ar kitus susirgimus.  Labiausiai koncentruotas šlapimas būna ryte, tik atsikėlus,  todėl jūsų gydytojas dažnai prašo būtent šio šlapimo tyrimo.

Kokių medžiagų neturėtų būti šlapime?

Šlapime neturėtų būti riebalų, kraujo, pūlių, bakterijų, tulžies skilimo produktų ar spermatozoidų.

Koks šlapimo kiekis per parą yra normalus?

Vidutiniškai per parą žmogus turėtų išskirti nuo 1,5 iki 2 litrų šlapimo.

 Išskiriamo per tam tikrą laiką šlapimo kiekis vadinamas diureze . Gydytojai dažnai kalba apie pakankamą arba nepakankamą diurezę.

Jeigu per parą išskiriamo šlapimo kiekis yra sumažėjęs , tokia būklė vadinama  oligurija .

Esant padidėjusiam šlapimo išskyrimo kiekiui per parą, gydytojas kalbės apie  poliuriją .

Karštą dieną, nepakankamai geriant ar sunkiai fiziškai dirbant bei prakaituojant, šlapimo išskiriama mažiau ir jis bus tamsesnis. Geriant daugiau skysčių, šlapimo spalva bus šviesesnė ir jo išsiskirs daugiau. Miegant šlapimo išskiriama mažiau. Todėl, jeigu per naktį keliatės šlapintis kelis kartus verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.

Kaip tiriamas šlapimas?

Šlapimo tyrimo metu dažniausia tiriama fizinė ir cheminė šlapimo sudėtis. Yra keletas šlapimo tyrimo būdu, kurie atliekami norint išsiaiškinti skirtingus dalykus. Būtent dėl to, šlapimas ištyrimui gali būti renkamas skirtingais būdais. Skirtingų šlapimo tyrimų metu taip pat nustatomos skirtingos šlapimo savybės.Atskirai tiriamos fizinės jo savybės kaip skaidrumas, spalva kvapas, santykinis tankis, rūgštingumas, bei cheminės šlapimo savybės.

Kokybinis šlapimo testas

Tai labiausiai paplitęs šlapimo tyrimas, kuris gali būti atliktas bet kada. Šiam tyrimui nereikia jokio pasiruošimo. Šlapimas tyrimui paimamas dažniausiai vizito pas gydytoją metu.Šio tyrimo metu į šlapimą įmerkiama diagnostinė popierinė juostelė, kuri pakeičia savo spalvą, jeigu šlapime aptinkama tam tikrų sudedamųjų dalių.

Paprastas šlapimo tyrimas

Šiam tyrimui nereikia jokio pasiruošimo. Tiriamas šlapimas gali būti paimtas bet kada. Toks tyrimas dažniausiai naudojamas profilaktinių patikrinimų metu.

Rytinio šlapimo tyrimas

Tai tyrimas, kurio metu tiriamas koncentruotas šlapimas. Šiam tyrimui reikalingas šlapimas gali būti surenkamas anksti ryte arba po 8 valandų nesišlapinimo periodo, jeigu pacientas miego ritmas skiriasi nuo įprastinio. Šiuo tyrimu remiamasi ieškant inkstų ar kitų organų susirgimų bei nustatant nėštumą.

Šlapimas surinktas po valgio

Šiam tyrimui renkamas šlapimas praėjus lygiai 2 valandom po valgio.Tam , kad tyrimas būtų tikslus, pacientas privalo ištuštinti pūslę prieš valgį. Tik taip galima užtikrinti, jog bus tiriamas tik po valgio susidaręs šlapimas.Šis tyrimas dažniausiai naudojamas tiriant gliukozės kiekį kraujyje.

Sterilus šlapimo tyrimas

Renkamas tik nuprausus išorinius lytinius organus. Jam reikalinga vidurinė šlapimo porcija surinkta į sterilų indą. Šio tyrimo metu surinktas šlapimas gali būti tiriamas norint nustatyti šlapimo takų ligų sukėlėjus, todėl jį reikia surinkti griežtai laikantis gydytojo nurodymų.

Tyrimo rinkimo tvarka

Pacientas apsiprausia arba apsivalo su dezinefkuojančia servetėle. Pradedant šlapintis pirmasis trečdalis nerenkamas.

Antrasis šlapimo trečdalis renkamas į sterilų indą, jokiu būdu neprisiliečiant prie indo dangtelio vidinio paviršiaus.

Trečiasis šlapimo trečdalis nerenkamas.

Šį tyrimą būtina pristatyti ištyrimui tuojau pat.

Viduriniosios šlapimo porcijos tyrimas

Tyrimui nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau renkama tik vidurinioji šlapimo porcija. Jis nereikalauja sterilumo. Šį tyrimą gydytojas greičiausiai skirs norėdamas greitai patikslinti ar nėra šlapimo takų infekcijos.

Paros šlapimo tyrimas

Naudojamas kai kurių ligų diagnozavimui. Jo metu nustatomos medžiagos, kurių išskyrimas varijuoja paros metu. Jam būtina surinkti visos paros išskiriamą šlapimą. Prieš pradedant rinkti šį šlapimo mėginį paciento pirmoji rytinio šlapimo porcija nerenkama, bet ant konteinerio pažymimas laikas, kada jis pirmąkart ryte nusišlapino. Visos paros šlapimas renkamas į tą patį indą. Sekančio ryto pirmasis rytinis šlapimas surenkamas taip pat.

Mikroskopinis šlapimo tyrimas

Atliekamas tiriant šlapimo sudedamąsias dalis po mikroskopu. Šios dalys surenkamos nucentrifūguojant šlapimo mėginį ir šias nuosėdas tiesiogiai apžiūrint.Dažniausiai šio tyrimo metu aptinkama – ląstelių, audinių dalių, bakterijų, druskų.

Koks yra normalus šlapimo tyrimas? Spalva

Normali šlapimo spalva svyruoja nuo šiaudų geltonos iki gintarinės.

 Rudai geltonas ar žalsvai rudas šlapimas – bus matomas sergant gelta, kai į šlapimą pateks tulžis.

 Tamsiai geltonas arba oranžinis šlapimas  – bus stebimas jeigu šlapimas labai koncentruotas – mažai geriant, karščiuojant, kai inkstai praradą savybę praskiesti šlapimą, vartojant multivitaminus su karotenu ar kai kuriuos vaistus.

 Raudonai oranžinis šlapimas – stebimas naudojant kai kuriuos šlapimo takų nuskausminančius vaistus, kaip Piridiumas.

 Raudonas arba raudonai rudas šlapimas – stebimas kai jame yra hemoglobino pigmentų, kraujo, jeigu buvo vartojami prieškirmėliniai vaistai ar antibiotikai arba valgomi burokėliai.

Žalsvas ar melsvas šlapimas – bus stebimas valgant maistą dažytą maistiniais dažais.

 Juodos ar pilkos spalvos šlapimas  – kraujavimo inkstuose požymis, gali būti matomas kai šlapime yra prostatos išskyrų ar esant kandidozei.

Skaidrumas

Normalus šlapimas turi būti skaidrus.

Neskaidrus šlapimas stebimas esant šlapimo takų infekcijoms, kai šlapimas per ilgai laikomas prieš ištyrimą, organizmui išskiriant pernelyg daug druskų, esant šlapime riebalų lašelių ar žmonių besilaikančių griežtos vegetarinės dietos.

Santykinis tankis

Tai skaičius parodantis, kaip inkstai sugeba koncentruoti šlapimą. Tai šlapimo ir vandens svorio santykis. Įprastai  inkstai sugeba išskirti iš organizmo druskas, dėl ko šlapimas bus sunkesnis už vandenį. Normalus santykinis šlapimo tankis svyruoja nuo 1010 iki 1035. Geriant mažiau skysčių, santykinis tankis didės. Santykinis tankis taip pat didės karščiuojant, prakaituojantm vemiant ar viduoriuojant. Jis taip pat išaugs jei šlapime bus gliukozės, t.y. esant nekontroliuojamam diabetui. Geriant daugiau skysčių santykinis šlapimo tankis mažės. Jis taip pat mažės blogėjant inkstų veiklai ir nebegalinti efektyviai koncentruoti šlapimo. Tai gali būti stebima inkstų ligų ar inkstų uždegimų atvejais.

Rūgštingumas arba pH

Inkstai yra organas, reguliuojantis šarmų ir rūgščių pusiausvyrą organizme. Kadangi organizmas įprastai pagamina daugiau rūgščių nei šarmų, normali šlapimo reakcija yra rūgštinė. Įprastos pH normos svyruoja nuo 5(rūgštinė reakcija) iki 8(bazinė reakcija). Dažniausiai aptinkamas šlapimo pH yra apie 6. Šlapimo rūgštingumas didės esant nekontroliuojamam diabetui, laikantis baltyminės dietos. Šlapimo rūgštingumas mažės laikantis vegetarinės dietos, sergant lėtiniais inkstų susirgimais, esant šlapimo takų infekcijoms, vemiant arba viduriuojant.

Gliukozė

Norma – nėra

Normaliame šlapimo tyrime gliukozės neturi būti. Ji bus stebima jeigu gliuozės kiekis kraujyje viršys 180g/dl arba 8,8 momol/l.

Ketoniniai kūnai

Norma- nėra

Normaliame šlapimo tyrime jų nėra. Tai medžiagos atsirandančios dėl angliavandenių skilimo. Jų yra šlapime kai sergama blogai kontroliuojamu cukriniu diabetu, badaujant, vemiant ar valgant labai daug riebalų turinčių produktų.

Baltymai

Norma- nėra

Normaliame šlapime baltymų gali būti pėdsakai arba jų iš viso nebūti. Baltymų šlapime gali atsirasti didelių fizinių krūvių metu, nėštumo metu, esant šlapimo takų infekciniams susirgimams, mielominei ligai ,inkstų tbc, piurijai arba leukocitams šlapime.

Kraujas

Norma- nėra.

 Kraujas šlapime  stebimas kraujuojant iš šlapimo takų, esant šlapimo takų infekcijai, šlapimo takų traumai ar esant onkologiniams susirgimams.

 Hemoglobinurija – arba hemoglobino išskyrimas su šlapimu gali būti stebimas po kraujo perpylimo, gydymo chemoterapiniais vaistais ar stiprių nudegimų atveju. Kartais klaidingai jis gali būti randamas po traumų, nes cheminiai reagentai reaguoja į raumenų baltymą mioglobiną, kuris išskiriamas su šlapimu po traumų.

Bilirubinas

Norma- nėra.

Bilirubinas yra kraujo ląstelių skilimo produktas. Jis perdirbamas kepenyse. Todėl esant kepenų susirgimams, tulžies takų uždegimams ir mechaninės geltos atveju jis bus randamas šlapime. Jo taip pat gali būti randama po kraujo perpylimų ar esant susirgimams, kai stebima raudonųjų kraujo kūnelių žūtis, tokių kaip hemolizinė anemija.

Urobilinogenas

Norma 0.1- 1.0 mg/dl

Urobilinogenas išskiriamas per virškinamąjį traktą, ir nedideli jo kiekiai gali būti aptinkami šlapime. Jo atsiras kepenų cirozės, kepenų uždegimų, navikų, hemolizinės geltos ar kepenų vartų trombozės atveju.

Nitritai

Norma – nėra.

Nitritus gamina bakterijos gyvenančios šlapimo takuose, todėl jų bus randama šlapimo takų infekcijos metu ar esant bakteriurijai, t.y. – bakterijoms šlapime. Pravartu žinoti, jog ne visos šlapimo takų uždegimus sukeliančios bakterijos skaldo nitratus į nitritus, todėl jų neradus , negalima sakyti, jog šlapimo takų uždegimo nėra.

Leukocitų esterazė

Norma- nėra

Leukocitai arba baltosios kraujo ląstelės šlapime- šlapimo takų infekcijos požymis. Šios ląstelės turi fermentą leuokocitų esterazę, kuris nustatomas biocehminio tyrimo metu.Taigi šios medžiagos radimas šlapime- šlapimo takų infekcijos požymis.

Normalus šlapimo tyrimas turėtų atrodyti taip

pH: 5,0-8,0

Baltymai –pėdsakai arba 0-10g/dl
Bilirubinas- 0-10mg/dl
Gliukozė – 0- 15mg/dl
Eritrocitai – 0-5/ml
Leukocitai – 0-10/m
Nitritai -nėra
Bilirubinas – nėra
Urobilinogenas – 0.1-1.0mg/dl
Leukocitų esterazė -nėra