Didžioji nasturtė

Didžioji nasturtė ir jos gydomosios savybės

Augalas – Didžioji nasturtė

Lotyniškas pavadinimas – Tropaeolum majus

Sinonimai – Nasturka, Capuchina, Capucine, Cresson d’Inde, Grande Capucine, Indian Cress, Tropaeolum, Tropaeolum majus

Šeima – Nasturtinių (Tropaeolaceae)

Augalo aprašymas

Didžioji nasturtė yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 20 cm aukščio. Nasturtės stiebai šliaužiantys ir laipiojantys. Jie gali siekti iki 3 metrų ilgio. Nasturtės lapai apvalūs, o žydi jos  ryškiais oranžinės ir geltonos spalvos trimito formos žiedais. Jų vaisius- riešutėliai. Į Europą nasturtės pateko su ispanų jūreiviais, atvežusiais juos iš Pietų Amerikos. Natūraliai nasturtės auga Peru, Čilės ir Bolivijos teritorijose. Čia ji auga kaip daugiametis augalas. Tiesa į Europą pateko kita augalo rūšis- mažoji nasturtė ( Tropeolum majus). Nasturtės mėgsta augti saulėtose vietose. Jos auginamos ir dėl grožio ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Jau vietiniai Amerikos indėnai žinojo apie gydomąsias nasturtės savybes ir iš jos virdavo arbatą  nuo peršalimo, gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų. Naudojo jie nasturtas ir kaip dezinfekuojančią priemonę- plaudavo jomis žaizdas.

Nasturtės sėklos yra sėjamos gegužės mėnesio pradžioje. Jos sudygsta per 15–20 dienų, o žydėti pradeda vasaros viduryje- liepos mėnesį. Žydėti jos gali net iki spalio mėnesio pradžios ar vidurio. Didžioji nasturtė žydi beveik 3 mėnesius, 9 todėl ant to paties augalo galima rasti žydinčių žiedų, žiedų bpumpurų  ir  jau nokstančių vaisių. Didžiosios nasturtės vaisiai noksta ne vienu metu. Dažniausiai jie sunoksta rugsėjo mėnesį.Jų sėklos daigumą išlaiko apie  3 ar 4 metui. Gėlės mėgsta augti saulėtoje vietoje, trąšioje priemolio dirvoje.

Naudojamos augalo dalys

Maistui ir vaistams naudojama visa antžeminė augalo dalis, kuri yra renkama visą vasarą, kol tik augalas žydi.

Nasturčių lapai yra aštroko skonio, jie puikiai tinka salotoms pagardinti. Jų marinuoti pumpurai yra vadinami kaparėliais ir naudojami kaip pagardas. Nasturtų dedama į sūrius ir salotas. Jų sėklomis galima gardinti daržovių marinatus, česnakinį ar citrininį sviestą. Jas galima dėti į žuvies ir vištienos patiekalus. Jų sėklas galima dėti į agurkų, pomidorųm patisonų marinatus, taip pat marinuoti su jais krapus ir bet kokius kopūstus.
Didžiųjų nasturčių lapus maistui taip pat galima džiovinti bei sūdyti, o žiedų pumpurai  ir neprinokusios sėklos akrtais yra marinuojamos su krapais.

Sode ir darže nasturtės yra sėjamos į gėlynus ir puošia aplinką. Tačiau mažai kas žino, kad nasturtes galima sėti tarp baltagūžių ir brokolinių kopūstų, moliūgų, agurkų, bulvių, o taip pat ir prie vaismedžių. Nasturtės atbaido šiuos augalus puolančius kenkėjus.

Kai kuriose šalyse nasturtės yra auginamos pramoniniu būdu ir  iš žalių šio augalo lapų yra  gaminamas vitamino C koncentratas.

Veikliosios medžiagos

Didžiosios nasturtės žolėje ir pumpuruose  yra vitamino C, karotino, glikozido tropeolino, rauginių medžiagų. Aptikta jose ir gliukozinolatų, sieros glikozidų, gliukotropeolino, flavonoidų, kempferolio, izokvercetino, spilantolinės rūgšties ir jodo junginių. Rasta jose ir mikroelementų- geležies, sieros, mangano, kalio ir amino rūgščių. Gliukotropeolinas mūsų žarnyne virsta į garstyčių aliejų ir kaip natūralus antibiotikas natūraliai apsaugo šlapimo ir kvėpavimo takus nuo infekcijų.

Šviežiuose daržovių lapuose yra labai daug vitamino C. Augalo stiebuose jo yra šiek tiek mažiau.

Nasturtose esančios medžiagos varo šlapimą, valo kraują, veikia antiseptiškai, taip pat tinka kai trūksta vitamino C. Sunokę nasturtų vaisiai stipriai laisvina vidurius. Liaudies medicinoje nasturtos naudotos siekiant paskatinti menstruacijas ir valyti kraują. Be to, iš jų buvo gaminami vabzdžius ir  kitus atbaidantys mišiniai. Dėl didelio vitamino C kiekio nasturtės praeityje buvo naudojamos kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo skorbuto.

Nasturtės naudojimas medicinoje

Didžioji nasturtė apsaugo nuo skorbuto ir vitamino C trūkumo, taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą, valo kraują, padeda sustiprinti a širdies ritmą, gerina ligonių savijautą.

Nasturtės taip pat yra natūralus mums gamtos duotas antibiotikas. Ir kas svarbiausia- jos nenaikina gerosios žarnyno mikrofloros. Jų lapų ištrauka stiprina imunitetą, tinka gerti kai vargina bronchitas, sinusitas. Arbata tinka atsikosėjimui pagerinti ir kai kaupiasi gleivės. Nasturtės taip pat padeda kai užpuola bakterinės kilmės cistitas. Liaudies medicinoje nasturtų nuoviru gydyta nažakraujystė, įvairios kilmės dermatitai ir bėrimai,  o taip pat spuogai ir inkstų akmenligė.  Jų arbata ir nuoviru galima plauti žaizdas, skalauti skaudančią gerklę ar išopėjusias dantenas. Medumi saldintu nasturtų nuoviru gydyti vaikų stomatitai, ypač kandidozinės kilmės. Šviežiai spaustomis nasturtų lapų sultimis seniau  taip pat buvo gydomas tuberkuliozinis limfadenitas.  Nasturtų sėklos naudotos viduriams laisvinti. Išoriškai šviežiomis nasturtų sultimis galima tepti plaukų šaknis, kad paskatinti plaukų augimą.

Homeopatiniai iš nasturtų pagaminti preparatai naudojami lėtinio sinusito, bronchito, šlapimo takų infekcijų gydymui.

Pašalinis nasturtų  poveikis

Didelės nasturtų dozės išoriškai gali sudirginti od, bei skrandžio gleivinę.

Kada nasturtos preparatų vartoti negalima

Nasturtos preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms krūtimi moterims bei mažiems vaikams.

Nasturtės nevartotinos sergant žarnų uždegimais, taip pat esant skrandžio ar žarnyno opoms.

Nasturtės nevartotinos sergant inkstų ligomis.

Liaudiški receptai su nasturtėm

Nasturtės sergant burnos gleivinės uždegimais

Sergantiems burnos gleivinės uždegimu  burną galima skalauti didžiosios nasturtės nuoviru, pasaldintu medumi.

Nasturtės antpilas nuo bronchito

20 gramų didžiosios nasturtės žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti  nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukošti. Paprastai geriama po 2-3 valgomuosius šaukštus iki4-6 kartų per dieną. Tinka sergant lėtiniu bronchitu, hipertonija, skorbutu, mažakraujyste bei inkstų akmenlige.

Nasturtės sultys plaukams sustiprinti

Plaukų stiprinimui kas antrą dieną į galvą įtrinkite didžiosios nasturtės sulčių.

Nasturtės lapus sumalti kartu su sidabražolės šaknimi, viską sumaišyti ir išspausti sultis. Šiomis sultimis tepti plaukų šaknis arba jas skiesti vandeniu ir skalauti juo galvą.

Nasturtės nuo lėtinio bronchito 

1 valgomąjį šaukštą smulkintos nasturtės žolės užpilti 1 stikline verdančio vandens ir paskui viską kaitinti vandens vonioje 20 minučių. Po to nukošti ir papildomai pilti karšto vandens kad gautųsi viena stiklinė. Geriama po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.

Nasturtės nuo cistito ir lėtinio bronchito

Nuo cistito patariama gerti šviežias nasturtės sultis. Geriama po 1 desertinį šaukštelį 3 kartus per dieną.

Šviežias nasturtės sultis po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną taip pat galima gerti sergant lėtiniu bronchitu.