Siauralapis švendras

Siauralapis švendras ir jo gydomosios savybės

Augalas – Siauralapis švendras

Lotyniškas pavadinimas – Typha angustifolia

Sinonimai – bimbė, buožė, ditkūlis, dundė, meškakūlė, vilkuodegė, žąskūlis, Cattail, bulrushes, Pu Huang, Рогоз узколистный

Šeima – Švendrinių (Typhaceae)

Augalo aprašymas

Siauralapis švendras yra daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 2,5 metrų aukščio. Augalas auga vandens telkinių pakrantėse. Švendro lapai linijiški, ilgi, išsidėstę dviem eilėmis. Jo šakniastiebis yra storas, šakotas. Žiedai sutelkti į burbuoles. Moteriški žiedai rudos spalvos, vyriški – gelsvos. Žydėjimo periodas – vasara, liepos mėnuo. Nužydėjusios burbuolės yra rudos spalvos, jose jau yra sunokę vaisiukai- riešutėliai. Švendro vaisius išnešioja vėjas. Švendrai mėgsta augti negiliuose stovinčio vandens telkiniuose, pelkėse, balose, karjerų duobėse, grioviuose. Jų sukuriamuose sąžalynuose mėgsta perėti vandens paukščiai. Augalas sutvirtina tvirtina stačius krantus, saugo juos nuo erozijos ir ardymo. Švendro stiebai ir lapai natūralia valo vandens telkinius, nes natūraliai sugeria iš vandens daug taršalų (sunkiųjų metalų druskų ir kitokių pramonės išmetamų medžiagų). Jie yra biologinis  natūralus vandens filtras. Švendrai išplitę visame pasaulyje. Auga tiek vidutinio klimato, tiek subtropinio klimato sąlygomis, tačiau yra paplitęs šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje jis yra introdukuotas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymui yra renkamos švendro žiedadulkės. Jos paprasčiausiai yra nukratomos augalo žydėjimo metu. Švendro žiedadulkės labai greitai užsidega. Senovėje iš jų buvo gaminami fejerverkai. Švendro stiebai naudojami pynimui, jais dengiami stogai, taip pat vejamos virvės. Kai kuriose pietų šalyse švendrines virveles ypač mėgsta naudoti  vynuogių augintojai — jais parišami vynuogienojai. Burbuolių pūkas taip pat yra naudojamas  įpakavimui, čiužiniams kimšti, o sumaišytas su vilna jis naudojamas ir  fetro gamybai. Švendro šaknys krakmolingos, neretai valgytos bado metu. Literatūroje yra duomenų, jog jaunus švendro stiebus galima valgyti virtus arba šviežius ( teigiama, jog jie primena šparagus ).

Veikliosios medžiagos

Švendruose aptikta izoharmnetino, pentakozano ir sterolių. Šaknyse daug krakmolinių medžiagų. Plačiau augalo cheminė sudėtis nėra tyrinėta. Švendro veikliosios medžiagos veikia baktericidiškai, antiseptiškai, stabdo kraujavimus ir skatina žaizdų gijimą.

Naudojimas medicinoje

Vandenine švendro šaknų ištrauka senovėje gydyti viduriavimai ir dizenterija. Sutrinti švendrų lapai buvo dedami ant žaizdų- kraujavimui stabdyti ir žaizdų gijimi paskatinti. Švendrų lapų nuovirą senovėje gerdavo sergantys cukralige ir skorbutu. Švendro žiedadulkės senovėje buvo naudotos kraujavimams stabdyti, taip pat kaulų tuberkuliozės gydymui. Sumaišytos su lydytu sviestu buvo dedamos ant nušalusios ar nudegusios odos- skausmui malšinti.

Tradicinėje kinų medicinoje švendro žiedadulkės naudotos kaip sutraukianti priemonė išorinių ir vidinių kraujavimų stabdymui. Maišomos su medumi ir dedamos ant žaizdų. Taip pat geriamos siekiant sustabdyti kraujavimus iš nosies ar gimdos. Indų medicinoje džiovintos žiedadulkės vartotis inkstų akmenligės gydymui, bei kraujavimų stabdymui, taip pat esant skausmingoms mėnesinėms.

Šiandienos medicinoje iš augalo žiedadulkių gaminami preparatai skiriami krūtinės skausmų gydymui.

Kinų mokslininų tyrinėjimai leidžia manyti, jog švendrų žiedadulkės pasižymi kraujagysles apsaugančiu poveikiu ir taip pat veikia imunosupresiškai.

Pašalinis siauralapio švendro poveikis

Nėra išaiškintas, nes augalas mažai tyrinėtas

Švendro sąveika su kitais vaistais

Augalas mažai ištyrinėtas, literatūroje duomenų nėra.

Kada švendro preparatų vartoti negalima

Švendro neturėtų vartoti nėščios ir maitinančios krūtimi moterys