Retinolis arba vitaminas A

Vitaminas A arba retinolisKas yra vitaminas A?

Vitaminas A nėra vienas cheminis junginys. Vitaminu A yra vadinama grupė cheminių junginių – vitamerų , kuriems yra būdingas metabolinis aktyvumas. Bendru vardu jie yra vadinami retinoidais.  Chemine prasme vitaminu A yra vadinami 3 skirtingi junginiai: alkoholis, kuris yra vadinamas retinoliu, aldehidas -retinalis arba retinalaldehidas ir rūgštis- retinoinė rūgštis. Gyvulinės kilmės maisto produktuose yra ne grynas vitaminas A, bet dažniausiai aptinkama esterifikuota retinoinė rūgštis- retinil palmitatas. Aktyvios vitamino A formos aptinkamos tik gyvulinės kilmės maisto produktuose. Augalinės kilmės maisto produktuose yra aptinkamos medžiagos- provitaminai, kurios vadinamos bendru vardu – karotenoidai.Vitamino A provitaminai yra Beta-karotenas ir kriptoksantinas. Organizme jie yra verčiami į retinoidus. Gamtoje yra priskaičiuojama keli šimtai karotenoidų. Jie visi pasižymi antioksidaciniu poveikiu, tačiau tik keli iš jų veikia aip vitaminas A. Svarbiausias iš jų yra beta karotenas. Kaip organizmas įsisavina karotenoidus, prikauso nuo daugelio priežasčių. Didžiausias veiksnys yra taik kaip jie yra įsiurbiami žarnyne. Įsiurbimo procesai priklauso nuo to, kiek yra suvartojama riebalų ir baltymų.

Vitaminą A perdirba mūsų kepenys.  Čia vitaminas A verčiamas retinoliu ir laisvosiomis riebalinėmis rūgštimis. Kepenų ląstelėse esantis retinolis gali būti jungiamas su retinolį prijungiančiu baltymu. Jis taip pat gali būti verčiamas į retinil palmitatą ir paliekamas saugoti kepenų audinyje.A Beveiki 50% –  80% vitamino A atsargų mūsų organizme yra kaupiamos kepenyse. Tačiau jog gali būti aptinkama ir smegenų, plaučių bei inkstų audiniuose, žvaigždinėse ląstelėse. Trečias retinolio metabolizmo kelias- jis jungiasi su retinolį surišančiu baltymu ir patenka į kraujotaką. Jeigu organizmui trūksta baltymų, kartu gali pasireikšti ir vitamino A trūkumas. Todėl koreguojant vitamino A deificitus, būtinai reikia koreguoti ir baltymų deficitą, kitaip organizmas negalės įsisavinti vitamino A.

Kam reikalingas vitaminas A?  

Retinolis arba vitaminas A yra reikalingas tam, kad ląstelė normaliai vystytųsi ir augtų. Šis vitaminas yra būtinas odos ir gleivinių lastelių formavimuisi ir jų atsinaujinimui,  normaliam augimui, kaulų ir dantų formavimuisi,  bei normaliai nervų sistemos veiklai ir geram imunitetui.

Jis būtinas norint išsaugoti normalų regėjimą, bei yra labai naudingas stiprinant imuninę sistemą. Šio vitamino nauda seniai neabejoja gydytojai gydantys odos ir gleivinių susirgimus.  Jis skiriamas esant nusilpusiai nervų sistemai. Kai kurių tyrėjų duomenimis , šį vitaminą skiriant vaikams, labai pagerėjo jų mokymosi rezultatai.

Nereikėtų pamiršti ir to, jog vitaminas A yra stiprus antioksidantas, saugantis mūsų ląsteles nuo ir kaip kenksmingo  laisvųjų radikalų poveikio.

Dietinės rekomendacijos

  • Vitamino A kiekis maisto produktuose yra matuojamas retinolio aktyvumo ekvivalentais (RAE).
  • Viena retinolio aktyvumo ekvivalentas yra lygus 1 mikrogramui retinolio aktyvumo arba 3.3 tarptautiniams vienetams (TV).
  • Šiuolaikiniais moksliniais tyrimais nustata, jog beta karoteno įsisavinimas organizme yra mažesnis nei buvo manyta anksčiaum todėl kitaip vertinamas ir beta karotenų aktyvumas.
  • 12 mikrogramų beta karoteno yra laikoma lygiu 1 RAE.
  • 24 mikrogramai kitų karotenoidų yra laikoma lygiais 1 RAE.
  • Vartotinos vitamino A normos įprastai yra nurodomoas mikrogramais/dienai (mcg/dienai).
  • Kūdikiams rekomenduojami vitamino A kiekiai rekomenduojami pagal vitamino A kiekius žmogaus piene.

Suaugusiųjų rekomendacijos remiasi vitamino A kiekiais kraujyje ir kepenų audinyje.

Kiek reikėtų suvartoti karotenoidų, šiai dienai rekomendacijų nėra. Tačiau yra aišku, jog karotenoidais turtingų  vaisių ir daržovių vartojimas yra naudingas sveikatai.

Kokiuose produktuose  yra vitamino A?
 Vitamino A rasite 

Gryną vitaminą A rasite tik gyvulinės kilmės maisto produktuose – kepenėlėse, taukuose, piene ir kiaušiniuose. Didžiausi natūralaus vitamino A kiekiai yra menkių ir oto kepenyse. JAV pagal galiojantį įstatymą, pieno produktų gamintojairetinolio deda į nugriebtą pieną. Lietuvos pieno gamintojai to regis dar nedaro.

Provitamino A- karotenoidų rasite tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse bei geltonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse. Kuo ryškesnė jų spalva- tuo daugiau juose yra karotenoidų. Laikoma, jog pasaulio mastu jie yra didžiausi vitamino A šaltiniai. Šiuo metu yra laikoma, jog ne visi karotenoidai yra vienodai įsisavinami, nes gamtoje jie neretai yra sujungti su augaliniais baltymais. Juos geriau įsisavinti galima vartojant riebalus arba suardant šias juntis – verdant ar kepant.

 Vitamino A ir provitamino A rasite 

  •  visuose raudonuose, oranžiniuose bei tamsiai žalios spalvos vaisiuose bei daržovėse:
  • —morkose,
  • —raudonuosiuose pipiruose,
  • —manguose,
  • —- moliūguose,
  • —- salotose,
  • —- brokoliuose,
  • —-špinatuose,
  • —- petražolėse
  • —–saldžiosiose bulvėse(provitaminas A)
  • —–melionuose
  •  Reiktų patikslinti, jog daržovėse ir vaisiuose  nėra gryno vitamino A , – čia aptinkamas  jo pradininkas – beta karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A. Kad taip įvyktų, morkų salotas reikėtų valgyti su šlakeliu aliejaus, nes pats vitaminas A yra riebaluose tirpstantis vitaminas.
  • Šio vitamino natūraliai rasite
  • kepenėlėse ir kepenyse,
  • svieste,
  • piene
  • kiaušino trynyje
  • žuvų taukuose
Kiek vitamino A reikėtų suvartoti per parą?
  • Vaikams iki 1 metų laiko rekomenduojama  –     1875 TV
  • 1-3 metų vaikams rekomenduojama suvartoti-    2000 TV
  • 4-6 metų vaikams rekomenduojama sunaudoti –  2500 TV
  • 7-10 metų vaikams rekomenduojam sunaudoti –  3500TV
  • Nuo 11 metų rekomenduojama šio vitamino reikėtų:
  • Vyrams –     5000TV
  • Moterims –   4000TV
Kas įvyksta, kai trūksta vitamino A?

Šio vitamino trūkumas pirmiausia pasireiškia regėjimo sutrikimais, tokiais kaip

  • Kseroftalmija – akių junginės išsausėjimas, junginės hiperkeratozė, keratomaliacija ir galimas aklumas jeigu negydoma
  • Akių junginės uždegimas
  • Vištakumas (nietalopija)
  • Optinio nervo uždegimai, aklumas
  • Ragenos išopėjimai
  • Odos pakitimai (frinoderma)- folikulinė hiperkeratozė- oda sausa, šerpetojanti- ,, žąsies oda“.
  • Svorio kritimas
  • Augimo sutrikimai
  • Kaulų ir dantų audinio defektai
  • Sumažejusiu pasipriešinimu inefkcijoms, ypač vaikams.
  • Vaisiaus vystymosi sutrikimai
  • Spermatogenezės sutrikimai
  • Persileidimai
  • Imuniteto susilpnėjimas

Būtina pabrėžti, jog su maistu gaunamo vitamino A dažnas pacientas gali ir neįsisavinti, jeigu jis nevartoja riebalų. Pirmieji vitamino A trūkumo požymiai pasireikš nagų lūžinėjimu, plaukų blizgesio praradimu, burnos gleivinėje atsirandančiomis opelėmis, nuovargiu, anemija, odos pleiskanojimu. Regėjimas pablogėja vėliau. Jeigu vaikams trūksta vitamino A, gali sulėtėti jų augimas.

Vitamino A trūkumas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis vitamino A trūkumas bus kai yra nepakankamai jo suvartojama su maistu.

Antrinis vitamino A trūkumas vystysis esant tulžies pūslės, kasos susirgimams, sutrikus jo įsiurbimui- esant abetalipoproteinemijai, kelenų susirgimams, cinko trūkumui, mitybos sutrikimams, baltymų trūkumui.

Vitamino A deficitas yra dažniausiai aklumo priežastis besivystančiose šalyse.

Vertinant vitamino A trūkumą rekomenduojama atlikti naktinio matymo tyrimus ir kraujo tyrimus vitamino A kiekiui nustatyti.

Vitamino A trūkumas gydomas didelėmis vitamino A dozėmis. Esant kseroftalmijai būklė paprastai pagerėja per kelias dienas. Esant gilesniems pakenkimams – gydymui reikia kelių savaičių. Kartu būtina koreguoti ir baltymų deficitą.

Kaip vartoti  vitaminą A?

Vitamino A arba jo pradininko Beta karoteno kiekis esantis multivitaminuose yra pakankamas vitamino A trūkumo profilaktikai. Dažniausiai pasitaikanti šiuose vitaminuose jo dozė svyruoja nuo 1500TV iki 5000 TV.

Didesnes šio vitamino dozes turėtų skirti tik gydytojas ir tik  diagnozuotam susirgimui gydyti. Didelių šio vitamino dozių nerekomenduojama vartoti ilgesnį laiką.

Šis vitaminas lengviausiai įsisavinamas, jeigu išgeriamas valgio metu.

Kokie yra šalutiniai šio vitamino vartojimo reiškiniai?

Vitaminas A yra riebaluose tirpstantis vitaminas, todėl jis kaupiasi riebaliniame audinyje.  Vartojant šimtus kartų didesne jo dideles dozes nei  kepenų sugebėjims kaupti vitaminą, per ilgesnį laiką, gali pasireikšti jo toksiškumo požymiai.

Vitamino A intoksikacija yra diagnozuojama, kai kraujo tyrime aptinkami dideli rednilio esterio sujungto su lipoproteinais kiekiai.

Vitamino A hipervitaminozei būdingi odos ir gleivinių pokyčiai.
  • Sausos lūpos, cheilitas
  • Nosies gleivinės išsausėjimais
  • Odos sausumas, eritema
  • Odos pleiskanojimas, oda lupasi
  • Trupa nagai
  • Slenka plaukai
  • Vystosi periosto išvešėjimas
  • Šlaunies kaklelio lūžiai – stebimi jeigu moterys piktnaudžiauja vitaminu A

Ūmi hipervitaminozė gali išsivystyti  vienkartinai suvartojus daugiau nei 200 mg g (200,000 RAE)  suagusiems arba daugiau nei 100 mg (100,000 RAI) viakams.

Lėtinės hipervitaminozės reiškiniai vystosi neatsargiai vartojant vitaminus kai suvartojamos jų dozės 10 kartų viršija leistinas normas  (tai yra, 4000 RAE/dienai kūdikiui arba 7000 RAE/dienai suaugusiam).

Vaisiaus apsigimimai buvo užregistruoti kai kasdien nėštumo metu buvo vartojama nuo 6000 iki 7500 RAE  arba viršytas rekomenduojamas vitamino A kiekis 3000 RAE/dieną.

Vitamino A perdozavimo požymiai

Jeigu vitamino A suvartojama per daug, gali išsivystyti:

  • -Pykinimas
  • -Vėmimas
  • – Raumenų skausmai
  • -Pilvo skausmai
  • -Kaulų skausmai
  • -Galvos skausmai
  • -Mieguistumas
  • – Odos sausumas ir trūkinėjimas
  • -Burnos gleivinių uždegimas
  • -Padidėjusio nuovargio jausmas ir nervingumas
  • -Kepenų funkcijos sutrikimai
  • -Pradeda luptis ir pleiskanoti oda
Vitamino A toksiškumo požymiai

Kraujo serume nustatomas A vitamino kiekis 75/2000 Rae/100 ml
Kaulų skausmai ir trapumas
Vaikams ir kūdikiams – hidrocefalija ir vėmimas
Sausa, sutrūkinėjusi oda
Trapūs, lūžinėjantys nagai
Gingivitas
Lūpos sukeldėjusios, sutrūkinėjusios, cheilitas
Anoreksija
Dirglumo padidėjimas
Nuovartio reiškiniai
Hepatomegalija, kepenų funkcijos pokyčiai
Ascitas, portinė hipertenzija

Vitaminas A ir nėštumas

Vitaminas A turi būti ypač atsargiai skiriamas nėščiosioms, nes didelės šio vitamino dozės gali sukelti  vaisiaus apsigimimus.

Nėščiosioms rekomenduojama vitamino A dozė turi būti žemesnė už 5000TV.

Sergantieji kepenų ligomis ir kepenų ciroze, šį vitaminą turėtų vartoti tik pasitarę sy gydytoju.

Multivitaminų preparatuose skirtuose vaikams, šio vitamino dažniausiai yra saugi, tačiau vartojant juos ilgesnį laiką, gydantis gydytojas turėtų apie tai žinoti.

Ar beta karotenai yra toksiški?

Laikoma, jog karotenoidai nėra labai toksiški ir vartojant iki 30 mg beta karoteno per dieną nėra pavojaus, jog išsivystys toksiniai reiškiniai.

Vienintelis tikrai įrodytas karotenoidų pašalinis poveikis yra hiperkarotenodermija. Tai karotenoidų atsidėjimas odoje. Išsivysto pernelyg daug vartojant karoteonoidų turinčio maisto – pavyzdžiui valgant pernelyg daug morkų. Įtariama, jog hiperkarotenodermija gali skatinti kai kurių plaučio vėžio formų vystymąsi, ypač rūkoriams. Sumažinus karotenoidų vartojimą, hiperkarotenodermijos reiškiniai paprastai išnyksta.

Kada vitaminas A skiriamas gydymui?

Šis vitaminas skiriamas:

  • Jaunatvinių spuogų gydymui
  • Akių junginių susirgimų gydymui
  • Vištakumo gydymui
  • Kvėpavimo takų infekcinių susirgimų gydymui
  • AIDS gydymo metu

Yra pastebėta, jog vartojant vitaminą A nėščios moterys ir vaikai geriau įsisavina geležį ir  dėl to padidėja hemoglobino koncentracija kraujuje. Manoma, jog vitaminas A padeda geriau įsisavinti geležies preparatus.

Retinolis yra būtinas akių išsausėjimui gydyti. Šiuo metu rekomenduojama vitaminą Ą skirti tuojau pat, jeigu buvo nustatyti klinikiniai kseroftalmijos požymiai. Jis taip pat yra skiriamas pigmentinio retinito gydymui.

Nedidelės apimties klinikiniai tyrimai parodė, jog šis vitaminas gali būti naudojimas ir maliarijos profilaktikai.