Šeima – Sterkulijiniai (Sterculiaceae)
Augalo aprašymas
Tikrasis kakavmedis yra visažalis medis užaugantis iki 4-8 metrų. Kakavmedžio lapai yra pražangūs, siekia iki 10–40 cm ilgio, 5–20 cm pločio. Jie yra stambūs, odiški, smailėjantys viršūnėje, ovališki. Medžio žiedai yra nedideli, balti, kreminiai geltoni, žalsvai rožiniai arba raudoni susitelkę į žiedų šluoteles, kurios yra išsidėsčiusios tiesiog ant augalo kamieno. Kakavos vaisius yra kiaušiniška sėklų dėžutė, jos ilgis 15–30 cm, plotis 8–10 cm, nokdamas jis pakeičia spalvą iš geltonos į oranžinę. Sunokęs kakavos vaisius yra maždaug 500-900 g svorio. Vaisiaus viduje aptinkama iki 20-60 rudų sėklų, kurie ir yra vadinami kakavos pupelėmis.
Kakavmedžio tėvynė- Amazonės džiunglės. Vėliau augalas buvo išplatintas ir Centrinėje Amerikoje. Laukinius kakavmedžius galima aptikti Andų pašlaitėse, 200–400 m aukštyje. Jie gali išaugti net iki 12 metrų aukščio. Kakavmedžiams reikia daug drėgmės, pavėsios ir gero dirvožemio. Jie yra labai lepūs, yra ypač jautrūs sausrai, šalčiams bei vėjams. Šie augalai gerai auga tik gerai drenuotoje žemėje. Kultūriniai medžiai yra žymiai mažesni ir jie dažniausiai tesiekia 4,7–7,5 metro aukščio. Iki penktųjų augalo augimo metų kakavmedžių žiedų pumpurai yra nuskinami. Kakavmedžiai vaisius pradeda brandinti aštuntais augimo metais, o daugiausiai vaisių subrandina 10–12 augimo metais. Medig gyvuoja iki 30–80 metų. Kiekvienais metais skinami 2 -3 kakavmedžių vaisių derliai, tačiau medžiai žydi ir vaisius brandina ištisus metus. Pasaulyje per metus užauginama apie 3,8 mln tonų kakavos.
Pavadinimas „kakava“ yra kilęs iš indėnų kalbų – majų kakaw ar nahuatlių cacahuatlire reiškia ,, sėklelė“.
Tikrojo kakavmedžio sėklos yra pagrindinis kakavos šaltinis. Iš kakavos gaminamas šokoladas ir šokoladinis gėrimas. Kakavos sėklose yra daug augalinių riebalų, iš kurių yra gaminamas kakavos sviestas. Iš vaisiaus minkštimo gali būti spaudžiamos sultys.
Actekai ir majai itin gerbė kakavmedžius ir kakavą, turėjo kakavos dievybes, kurioms buyvo aukojami gyvūnai. Iš kakavos buvo gaminami ne tik įvairūs gėrimai. Ilgą laiką kakavos pupelės naudotos ir kaip valiuta. Šiai dienai kai kuriose pasaulio šalyse tebėra saugojamos didžiulės kakavos pupelių atsargos.
Iš kakavmedžių pupelių indėnai gamindavo „kartųjį vandenį“, kurio niekuo nesaldindavo, tačiau maišydavo su pipirais. Be to, iš kakavos pupelių indėnai gamindavo ir valgį „čokolate“.
Maistinės kakavos savybės
In 1720, Cotton Matheris, JAV istorikas rašė, kad kakavos medis vietiniams indėnams atstoja duoną, vandenį, vyną, actą, brendį, pieną, aliejų, medų, adatas, siūlus, liną, rūbus, kepures, šaukštus, krepšius, popierių ir vinis bei medieną. Kakavos medis buvo naudojamas namų ir laivų statybai bei vaistams.
Kakavos gamybai yra tinkamos tik visiškai sunokusios kakavos pupelės. Nuskinti ir nupjauti kakavos vaisiai yra supilami į krūvą ir valomi. po to jie paliekami 2–9 dienoms fermentuotis. Dar vėliau kakavos pupelės yra džiovinamos saulėje ir tik po to apkepamos besisukančiuose būgnuose. Nuo kepamų pupelių atskyla pergamentinis apvalkalas, kurį vėliau panaudoja kaip organines trąšas. Kepintos kavos pupelės rūšiuojamis ir smulkinamos, ir tik po to yra malamos specialiomis girnomis, iš kurių kakavos pupelės išteka tąsia srove. Ši srovė yra atvėsinama ir stingdoma tampa karčiuoju šokoladu. Saldusis šokoladas yra gaminamas sumaišant kartųjį šokoladą su cukrumi ir vanile. Jei į saldųjį šokoladą įpilama pieno, gaminamas pieniškas šokoladas.
Šokoladas yra puiki jėgas grąžinanti priemonė, jis veikia tonizuojančiai ir žvalinančiai. Jį patariama vartoti daug įtampos suteikiančiose situacijose, ypač lakūnams, narams, sportininkams ir studentams, bei siekiantiems atstatyti prarastas jėgas.
Kakavos sviestas yra vartojamas ne tik maistui, bet ir farmacijoje specialioms žvakutėms bei sviestui ir odos priežiūros priemonėms gaminti.
Kakavos aliejus yra šviesiai geltonos spalvos, malonaus kvapo.
Kakavos milteliai yra susmulkintos kakavos sėklų išspaudos. Jos yra naudojamos gėrimų bei konditerijos gaminių gamybai. Kakava su pienu yra visiems gerai pažįstamas gėrimas, kurį gerti patariama vaikams ir nusilpusiems ligoniams.
Naudojamos augalo dalys
Vaistų gamybai ir maistui yra naudojamos augalo sėklos, iš kurių yra gaminamas kakavos sviestas arba šokoladas.
Veikliosios medžiagos
Neperdirbtuose kakavos vaisiuose yra daug polifenolių ( daugiausia proantocianidinų ir katechinų), ksantinų ( įskaitant ir kofeiną), riebių aliejų ir taip pat daug skoninių medžiagų. Fermentuojant vaisius, polifenolių kiekis žymiai sumažėja. Juose taip pat yra nedideli kiekiai endorfinų.
Kakavmedžio sėklose yra aptinkama net iki 57 procentų riebiojo aliejaus. Šis aliejus stingsta kambario temperatūroje. Jose taip pat yra krakmolo, baltymų, ląstelienos, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, raudonojo pigmento, šiek tiek alkaloidų ir kofeino. Svarbiausias alkaloidas yra teobrominas. Alkaloidų turi ir kakavos išspaudos.
Naudojimas medicinoje
Kakava yra vertinamas kaip vertingas CNS stimuliantas. Centrinėje Amerikoje ir Karibų jūros baseine kakava naudojamai kaip širdies ir inkstų darbą stimuliuojanti medžiaga. Tradiciškai kakavmedis naudotas esant krūtinės skausmams ir diurezei paskatinti.
Kakavos sviestas vertinamas kaip lengvai tirpstanti ir gerai drėkinanti priemonė.
Šiuo metu yra aktyviai tyrinėjamas ir kakavos vaisiaus minkštimas. Juose yra daug polifenolių, kurie pasižymi kraujagysles apsaugančių ir mikrocirkuliaciją gerinančiu poveikiu. Pastebėta, jog vartojantys kakavą turi žemesnį arterinį kraujospūdį, yra mažesni jų cholesterolio bei širdies ligų ir insulto rizikos rodikliai. Pastebėta, jog kakava taip pat naudinga sergantisiems cukralige- ji skatina kasos veiklą ir padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Šiandien jau kalbama apie kakavos naudą saugant dantis nuo karieso, reguliuojant kūno svorį ir taip pat priešvėžines savybes. Manoma, kad kakava taip pat gali būti naudinga esant lėtiniam nuovargiui.
Pašalinis kakavos poveikis
Kakavos alkaloidai stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir gali stiprinti sujaudinimo reiškinius.
Kakava skatina širdies susitraukimus ir didina širdies susitraukimų dažnį.
Kakavoje esantis kofeinas gali sustiprinti viduriavimą.
Kakava gali slopinti sfinkterių susitraukimus, todėl gali pabloginti sergančiųjų GERL būklę.
Kakava gali sąveikauti su kraujo krešėjimą ir cukraus kiekį reguliuojančiais preparatais. Kartu vartotini atsargiai.
Kada kakavos preparatų vartoti negalima
Laikoma, kad vartojant maistinėmis dozėmis kakava yra saugi vartoti. Tačiau didelėmis kakavos dozėmis nereikėtų piktnaudžiauti nėštumo metu.
Daug šokolado ir daug kakavos nereikėtų vartoti panikos priepuolių metu, esant tachikardijai.
Liaudiški receptai su kakava
Šokolado gėrimas
3 arbatinius šaukštelius šokolado miltelių nedideliame inde sumaišyti su tokiu pat kiekiu cukraus, pripilti šiek tiek karšto pieno arba vandens ir sukti kol gausis vienalytė masė, tada maišant į lėtai pripilti dar 150 mililitrų pieno ir pakaitinti, kol pradės kilti puta.
Į šokolado gėrimo puodelį dar galima įpilti 1 šaukštą plaktos grietinėlės. Šokolado gėrimą galima gerti tiek karštą, tiek ir šaltą.