Storosios žarnos vėžio profilaktika

Storosios žarnos vėžio profilaktika

Storosios žarnos vėžys moterų tarpe yra antroji mirties priežastis ( po krūties vėžio), o vyrų tarpe- trečioji ( po prostatos ir plaučių vėžio) . Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų susirgimų šia liga.

Storosios žarnos vėžys dažniausiai išsivysto iš adenominio pobūdžio polipų. Jie yra vadinami priešvėžiniu susirgimu. Iš tokio polipo vėžys vystosi amaždaug 10 metų. Kuo anksčiau aptinkamas toks polipas, tuo yra didesnės galimybės juos laiku pašalinti ir išvengti susirgimo pačiu storžarniųvėžiu.

Pirmieji ligos požymiai- maudimas pilvo ertmėje, neretai yra tiesiog nesuprantami. Pacientai retai kreipia į juos dėmesį. Lietuvoje 5 metų išgyvenimo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu yra vieni iš prasčiausių Europoje“. Mūsų krašte penkerius metus po šios ligos diagnozavimo išgyvena apie 45 proc. pacientų. Skandinavijoje, Britanijoje ar Vokietijoje išgyvenamumas yra didesnis ir siekia daugiau nei 60 procentų.

Gydytojai laikosi nuomonės, jog tikrintis dėl storosios žarnos vėžio yra būtina, jeigu piktybinėmis žarnyno ligomis sirgo giminaičiai. Šiuo atveju profilaktiniai tyrimai yra reikalingi net ir nejaučiant jokių simptomų.

Storžarnių vėžys linkęs plisto. Susirgimu šia vėžio forma kasmet padaugėja 3-4 procentais. Tačiau ją galima perspėti. Statistikai teigia, jog kiekviena, 26 pasitikrinusiajam yra  diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. Tačiau  kas 4 pasitikrinusiajam yra aptinkami ikivėžiniai susirgimai: tubulinė adenoma, polipai, kurie negydomi gali išsivystyti į storosios žarnos vėžį. Laiku šiuos pakitimus nustačius vėžio galima išventi. Taip pat reikia žinoti, jog diagnozavus storosios žarnos vėžį I stadijoje, gydymo efektyvumas yra šimtaprocentinis. Diagnozavus II stadijos vėžį išgyvena maždaug 80-90 proc. pacientų. Vėžiui išplitus iki III stadijos išgyvena trečdalis pacientų, o IV stadijoje medikai padėti nebegali.

Kokia yra užsienio medikų nuostata?

95% visų storosios žarnos vėžio susirgimų gali būti perspėti laiku atlikus profilaktinius tyrimus.

Įprastinėje populiacijoje

  • Kolonoskopinius tyrimus reikėtų pradėti sulaukus 50 metų.
  • Kolonoskopinį tyrimą reikėtų atlikti kas 10 metų.

Jeigu vienas iš pirmos eilės giminaičių ( vienas iš tėvų arba brolių ar seserų) serga šia liga

  • Profilaktinius tyrimus reikia pradėti 40 metų amžiuje arba 10 metų anksčiau nei šiam asmeniui buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys. (Priklausomai nuo to, kas yra anksčiau)
  • Kolonoskopinį tyrimą reikia kartoti kas 10 metų, jeigu šeimos nario amžius susirgus vėžiu buvo >60 metų.
  • Kolonoskopinį tyrimą reikia kartoti kas 5 metus, jeigu šeimos nario amžius susirgus vėžiu buvo  <60 metų.
 Jeigu kolonoskopinio tyrimo metu buvo aptiktas polipas, kolonoskopinį tyrimą reikia kartoti po 3-5 metų. 
Kas daroma Lietuvoje?
  • Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri yra skirta 50-74 metų vyrams ir moterims
  • Pagal šią programą yra atliekami tyrimai – kartą per dvejus metus
  •  Pirminio patikros etapo metu atliekamas slapto kraujavimo testas išmatose. Testas yra visiškai neskausmingas, atliekamas namuose, o testo rezultatai pateikiami šeimos ar vidaus ligų gydytojui.
  • Jeigu slapto kraujavimo testas yra teigiamas, pacientas nusiunčiamas specialisto konsultacijai, kurios metu atliekama kolonoskopija. Atliekant kolonoskopiją, agalima apžiūrėti didžiąją storosios žarnos dalį, kurioje aptinkama apie 75 proc. vėžinių susirgimų.
  • Programinės kolnoskopijos atliekamos nemokamai visiems pacientams nuo 50 iki 72 metų, kuriems nustatytas teigiamas slapto kraujo tyrimas išmatose.

Asmenims, kuriems krenta svoris ar yra pastebima tuštinimosi pakitimų, o taip pat tiems, kuriems diagnozuojama mažakraujystė ar ilgai trunka karščiavimas, taip pat  yra rekomenduojama atlikti storosios žarnos patikrą.

Storosios žarnos tyrimas kolonoskopu gali būti naudingas ir jaunesniems pacientams, ypač jeigu jų giminėje buvo storosios žarnos vėžio atvejų, ar atsiranda kraujo išmatose nors ir nėra nustatytas hemorojus. Be to, didesnę tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu turi sergantys uždegiminėmis storosios žarnos ligomis.