Tonzilitas

Tonzilitas- kas tai yra?

Ūmiu  tonzilitu arba angina yra vadinama ūminė infekcinė viso organizmo liga, kuriai būdinga vietinė simptomatika Valdejerio (Waldeyer) limfoidiniame žiede. Dažniausiai pasitaiko  gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės į uždegimą yra įtraukiamos rečiau.

Klasifikacija

Tonzilitai  yra skirstomi į

Pirminius tonzilitus.-  Šiuo atveju  infekcijos židinys yra pačiose tonzilėse. Dažniausiai ūminį tonzilitą sukelia  A grupės β-hemolizinis streptokokas, rečiau auksininis stafilokokas.
Antrinius tonzilitus-  Antrinio tonzilito metu pakitimai tonzilėse atsiranda kai yra sergama  kitomis infekcinėmis ligomis , pavyzdžiui skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze, raudonuke,  o taip pat kraujo ligomis – agranuliocitoze, leukoze, leukemija.

Etiopatogenezė

Dažniausias  ligos sukėlėjas yra A grupės β-hemolizinis streptokokas. Kiek rečiau yra nustatomi stafilokokai, Haemophilus Influenzae, pneumokokai, virusai, grybeliai.

Infekcija plinta  oro-lašeliniu būdu, tačiau galima užsikrėsti ir kontaktiniu būdu– pvz., sergant prienosinių ančių uždegimu. Susergama dažniausiaiperšalus ar sumažėjus organizmo imuniniam reaktyvumui.

Klinika

Kliniškai yra nustatomos kelios tonzilito formos. Dažniausiai iš kurių dažniausiai pasitaiko   katarinė, folikulinė ir lakūninė anginos forma.

Katarinė angina – yra  lengviausia susirgimo forma. Jai būdinga staigi pradžia: ligoniui peršti gerklę, sunku ryti, nes vargina skausmas ryjant. Yra bendrosios intoksijacijos požymių – bendras silpnumas, galvos skausmas. Apžiūrint matoma, jog gomurinės tonzilės ir žiočių lankai yra paraudę, patinę, gali būti ir pūlingo eksudato. Ligos trukmė iki 5 dienų.
Folikulinė angina (pūlinga angina)  –Susirgimas yra sunkesnis. Būdingas karščiavimas  iki 39 oC, skundžiamasi stipriu gerklės skausmu, ypač ryjant. Atliekant faringoskopiją  yra matomos paburkusios, hiperemiškos tonzilės. Tonzilių paviršius padengtas balkšvais taškeliais. Minkštojo gomurio, žiočių lankų gleivinės gali būti paraudusios, infiltruotos. Supūliavę tonzilių folikulai dažniausiai pratrūksta apie  2-3 ligos dieną, po ko ligonio būklė pagerėja. Ligos trukmė yra  iki 5-7 dienų.
Lakūninė angina. Ligos eiga ir simptomai  yra panašūs į folikulinės anginos. Ant paburkusių tonzilių matoma balkšvai gelsvų pūlingų apnašų. Pradžioje jos stebimos lakūnose, vėliau apnašos padengti gali visą tonzilių paviršių. Jos lengvai nusivalo ir epitelis nėra pažeistas  (tuo ši anginos forma skiriasi nuo difterinės anginos).
Sergant folikuline ir lakūnine anginomis regioniniai limfmazgiai. Jie yra skausmingi.
Dažniausiai angina serga  5-6  metų amžiaus vaikai.

Bakterinis tonzilitas

Tai yra bakterijų sukeltas tonzilitas . Jį dažniausiai sukelia A grupės β-hemolizinis streptokokas. Klinikai yra būdinga

• Gerklės skausmas
• Disfagija, rijimo sutrikimai
• Odinofagija
• Karščiavimas
• Kaklo limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija)

Ligoniai gali skųstis bendro negalavimo reiškiniais, galvos skausmu, pykinimu.
Apžiūrint yra matoma, jog   gomurinės tonzilės ir ryklės užpakalinė sienelė yra paraudę, paburkę, galima matyti ir pūlingą  eksudatą. Liežuvis ryškiai raudonos spalvos („avietinis liežuvis“). Taip pat neretai yra stebima liežuvėlio patinimas, kraujosruvos ant minkštojo gomurio, gali atsirasti įvairaus bėrimo elementų.  Neretai būna padidėję priekiniai kaklo limfmazgiai, jie yra skausmingi apčiuopos metu. Ligos trukmė dažniausiai yra 3-4 dienos, tačiau negydant liga gali tęstis iki 14 dienų.

Diagnostikos principai

Ūmus streptokokinis tonzilitas yra  diagnozuojamas remiantis anamneze, klinikiniu ištyrimu.

Laboratoriniai tyrimai

  • Bendras kraujo tyrimas : stebima leukocitozė (neutrofilinė), padidėjęs ENG, taip pat padidėja CRB.
  • Pasėlis iš ryklės yra pagrindinis tyrimo metodas, patvirtinantis streptokokinio tonzilito diagnozę, tačiau jis yra brangus ir atliekamas ilgiau nei greitas streptokokinio antigeno nustatymo testas. Dėl tyrimo greitumo ir pigumo pirmiausia yra rekomenduojama vietoje atlikti greitą streptokokinio antigeno nustatymo
    testą kait  įtariamas streptokokinis tonzilitas ar faringitas. Jei testo rezultatas teigiamas, to ir  užtenka diagnozei patvirtinti ir paskirti tinkamą gydymą. Tačiau kai yra neigiamas tyrimo rezultatas, yra rekomenduojama paimti pasėlį  iš ryklės.
Diagnostiniai kriterijai

• Karščiavimas >38 ˚C
• Kaklo limfmazgiai padidėję >2 cm. ir/ar jautrūs
• Tonzilių ar ryklės eksudatas
• Bakteriologiškai patvirtintas β-hemolizinis streptokokas
•Susirgimui nebūdingi peršalimo simptomai, kosulys

Gydymo principai

Ūmaus tonzilito gydymas yra kompleksinis: skiriamas gydymas antibakterinis vaistais, mažinama temperatūra, malšinamas skausmas, taikoma  dieta ir režimas.

Pirmo pasirinkimo vaistas streptokokiniam tonzilitui gydyti yra   antibiotikas penicilinas. Vaikams ir suaugusiems, kurie alergiški penicilinui, yra  rekomenduojama skirti eritromiciną. Didelio skirtumo, kaip bus skiriamas penicilinas – į raumenis ar geriamas kaip tabletės, nėra.

Skausmui mažinti dažniausiai yra naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (ibuprofenas, aspirinas ar acetaminofenas).
Ūmiu tonzilitu sergantiems pacientams yra rekomenduojama lengva dieta, maistas turi būti šiltas, švelnus ir minkštas arba sutrintas. Jiems yra patariama gerti daug šiltų skysčių, kurių poreikis pakilus temperatūrai yra didesnis. Kadangi neretai  nuryti didelį kiekį skysčių yra sunku ir skausminga, geriau gerti per šiaudelį.  Yra rekomenduojamas lovos režimas, temperatūra mažinama tam, kad sumažėtų skysčių poreikis. Karščiavimą ir skausmą mažinančių vaistų su kofeinu ir jo turinčių gėrimų geriau vengti, nes jis didina vandens dehidrataciją ir vandens netekimą. Negalima rūkyti,  nes dūmai dirgina ryklės gleivinę. Patartina pagulėti  karštoje vonioje arba pakaitinti kojas, taip pat yra naudingi  šildantys  kompresai kaklo srityje, inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas druskos tirpalu.

Vietiškai naudinga vartoti antimikrobiškai ir dezinfekuojančiai veikiančius preparatus. Daugelio šių preparatų sudėtyje yra  vienas ar keli antiseptikai (chlorheksidinas, heksetidinas, timolis, benzidaminas ir kt.),  taip pat eteriniai aliejai, vietiniai anestetikai (lidokainas, tetraktinas, mentolis ir kt.). Neretai juose yra antibakterinių preparatų  (fuzofungino, framicetino arba sulfanilamidų), dezodoruojančių  medžiagų.

Komplikacijos

Negydant ar neadekvačiai gydant tonzilitus gali vystytis komplikacijos. Kai bakterijos išplinta į šalia ryklės esantį jungiamąjį audinį ar limfmazgius, susiformuoja ryklės flegmona ir pūlinys. Dažniausiai pasitaikantys yra   paratonzilinis, paleiryklinys, užryklinis pūliniai.
Susiformavus pūliniams yra taikomas konservatyvus gydymas , skiriami plataus spektro antibiotikai.  Susiformavusius  pūlinius yra būtina  atverti (tai jau chirurginis gydymas).
Retos tonzilito komplikacijos yra reumatas, artritas, glomerulonefritai (sukeliami β-hemolizinio streptokoko). Tikimybė atsirasti  šiems susirgimams didėja tik nuo 10 sirgimo dienos, jei  yra netaikomas tinkamas antibakterinis gydymas.

Lėtinis tonzilitas

Lėtiniam tonzilitui yra būdingi  lėtiniai ryklės skausmai, halitozė (nemalonus kvapas iš burnos),  pūlingi kamščiai susidarę tonzilių lakūnose, bei pastovus pažandinių limfmazgių padidėjimas. Tarp ligos  paūmėjimų gali būti visiškai besimptominė ligos eiga.

Lėtinio tonzilito diagnostiniai kriterijai

• 3 ar daugiau kartų per metus kartojasi ūminiai tonzilitai (anginos)
• 3 metus kasmet pasikartoja ūminiai tonzilitai
• teigiamas streptokokų pasėlio tyrimas
• padidėjęs antistreptolizino (ASO) titras
• taip pat gali būti padidėję pažandinės srities limfmazgiai
• gali būti nuolatinis subfebrilitetas, ar kūno temperatūra >38˚C ligų  paūmėjimų metu
• gali būti sąnarių, raumenų skausmai,
• gali būti besikartojantys para- ar retrofaringiniai pūliniai
• apžiūros metu palpuojant iš tonzilių teka skysti pūliai
• apsunkintas rijimas, diskomfortas kvėpuojant, knarkiama miegant, yra netaisyklingas sąkandis, būdingas netaisyklingas veido formos vystymasis, blogas kvapas iš burnos.

Pagrindinis lėtinio tonzilito gydymas yra pašalinti gomurines tonziles, tai yra atliekama tonzilektomija. Galima bandyti taikyti ir konservatyvų gydymą-  skiriami ilgalaikiai antibiotikų kursai, imunostimuliatoriai, tačiau dažni ligos  paūmėjimai dažniausiai išlieka.

Laikoma, jog pašalinus gomurines tonziles, organizmo bendra organizmo imuninė būklė nenukenčia.