Žaibiškoji purpura

Ligos pavadinimas – Žaibiškoji purpura

Kas tai yra?

Žaibiškoji purpura (purpura fulminans) – yra  infekcijos sukelta kraujosruvomis ir kraujagyslių nekroze bei antinksčių nepakankamumu pasireiškiantiliga, kuri dažniausiai baigiasi mirtimi.

Epidemiologija

Žaibiškąja purpura dažniausiai serga vaikai.

Etiologija

Žaibiškąją purpurą dažniausiai sukeliai meningokokai, stafilokokai, žarninės ląstelės, žaliamėlės pseudomonos. Tai mikrobų  endotoksinų sukelta koagulopatija dėl kurios vystosi kraujagyslių nekrozė, sukelianti kraujo išsiliejimą į įvairius organus.

Klinika

Ligai būdinga žaibinė eiga. Sepsio ir šoko požymiai, vėmimas, viduriavimas, simetriniai taškiniai purpuros tipo bėrimai, vėliau – ribotas kraujo išsiliejimas (ekchimozės).

Lokalizacija

Dažniausiai stebimi pažeidimai galūnėse, liemens srityje ir  gleivinėse.

Ligos eiga

Tai žaibiška liga. Ligonis gali mirti per 24 valandas. Jeigu ir  išgyvena,  neretai pasireiškia išeminė audinių nekrozė, periferinė galūnių, bei  nosies gangrena, organų nepakankamumas.

Histopatologija

Preparatuose stebimi arterijas užkimšę fibrininiai trombai. Dideli neutrofilų infiltratai ir kraujosruvos.

Laboratoriniai tyrimai

Stebimi krešumo pokyčiai.  Sumažėja plazmos fibrinogeno, padaugėja fibrino degradacijos produktų, pailgėja protrombino laikas,  bei aktyvuoto tromboplastino laikas ir trombino laikas.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika

Žaibiškoji purpura dažniausiai yra diagnozuojama iš  būdingos klinikos ir laboratorinių krešėjimo rodiklių.