Antipseudomoniniai penicilinai
Antipseudomoniniams penicilinams priskiriami
- Piperacilinas (piperacilinas+tazobakttamas)
- Mezlocilinas
- Karbenicilinas
- Tikarcilinas
Antipseudomoninių penicilinų savybės
Pseudomonas aeruginosa yra vienas iš labiausiai paplitusių hospitalinės infekcijos sukėlėjų. Šis mikroorganizmas taip pat yra labai atsparus. Antipseudomoniniai penicilinai veikia būtent pseudomonas ir kitas antibiotikams atsparias Gram neigiamas lazdeles.
Antipseudomoninius penicilinus suardo beta laktamazės, todėl jie neveikia stafilokokų ( stafilokokų taip pat neveikia penicilinas ir ampicilinas). Antipseudomoniniams penicilinams taip pat yra atsparūs gram neigiamų lazdelių štamai, kurie gamina fermentus beta laktamazes.
Jie neveikia streptokokų ir enterokokų.
Antpseudomoninių penicilinų veikimo spektras
Gerai veikia: Pseudomonas aeruginosa, streptokokus, enterokokus
Vidutiniškai veikia: enterines Gram neigiamas lazdeles , Haemophilus
Blogai veikia: stafilokokus, anaerobus
Pašaliniai vartojimo reiškiniai
Tokie patys kaip ir kitų beta laktamų.
Svarbu žinoti
Antipseudomoniniai penicilinai pasižymi tuo pat poveikiu prieš Gram teigiamas bakterijas kaip ir penicilinas. Jie veikia daugelį streptokokų ir enterokokų.
Antipseudomoninius penicilinus galima derinti su beta laktamazių inhibitoriais.
Dažniausiai naudojamas antipseduomoninis penicilinas yra piperacilinas. Stipriausiu antipseudomoniniu poveikiu pasižymi tikarcilinas.
Karbeniciliną galima skirti per os, tačiau išgertosios šio vaisto efektyviosios dozės yra veiksmingos tik šlapimo takų infekcijos sukėlėjų gydymui.
Mezlocilinas gydymui vartojamas retai.
Antipseudomoniniai penicilinai yra naudingi gydant pseudomonų ir kitų gram neigiamų lazdelių sukeltų susirgimų gydymui.
Jeigu gram teigiamas mikrobas yra jautrus antipseudomoniniam penicilinui, jis taip pat bus jautrus bent vienam siauro veikimo spektro penicilinui. Šiuo atveju reikėtų rinktis siauro veikimo spektro peniciliną.
Antipseudomoniniai penicilinai nėra geras vaistas empiriniam gydymui, nes įprastinės noskomialinės infekcijos sukėlėjai (pvz. E. coli) neretai yra jiems atsparūs. Todėl gydymą reikėtų pradėti beta laktamazei atspariais vaistai ir tik vėliau, esant galimybei gydymą tęsti antipseudomoniniais penicilinais.