Atopinis dermatitas

Atopinis dermatitas yra liga, kuri prasideda vaikystėje,dažniausiai per pirmuosius du gyvenimo metus. Neretai ši liga jau yra šeimoje. Atopinis dermatitas  reiškiasi  alerginiais odos pažeidimais, tačiau juo sergant gali būti kenčiama ir  nuo  bronchinės astmos. Ši liga- lėtinės eigos. Ligoniui niežti odą, oda parausta, kartais atsiranda uždegiminių bėrimų, kurie išsidėstę simetriškai, tipinėse kūno vietose. Pastaruoju metu sergamumas šia liga padidėjo kelis kartus visame pasaulyje. Tai siejama su vis didesniu chemijos produktų vartojimu, naujų maisto produktų atsiradimu bei aplinkos užterštumu. Manoma, kad vien Lietuvoje šia liga serga nuo 9 iki 17% vaikų.

Kokia yra tikimybė kad vaikas sirgs atopiniu dermatitu? 

Apskaičiuota, kad

• Jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %,
• Jei  šia liga serga vienas iš tėvų  tikimybė išauga  iki 50 %
• Jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis,- rizika išauga iki 80 %
• Tačiau, jeigu šeimoje  nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tikimybė, kad vaikas gali sirgti alergine liga siekia 10-15 % .

Kas yra atopija?

Atopija yra genetiškai  nulemta organizmo savybė gaminti daugiau IgE antikūnų susidūrus su aplinkoje esančiais alergenais. Tokia paspartėjusi IgE gamyba pasireiškia lėto tipo alerginėmis reakcijomis (odos pažeidimais) arba greito tipo alerginėmis reakcijomis – astma arba alerginiu rinitu. Ligonį gali varginti šlapias arba sausas bėrimas, išsausėjusi oda, stebimas paryškėjęs odos piešinys ir odos sustorėjimas bei odos sukietėjimai specifinėse vietose. Ligonio būklė blogėja užvalgius tam tikrų maisto produktų, ir tiriant nustatoma alergija tam tikriems produktams. Neretai stebimi ir tuštinimosi sutrikimai.

Kaip klasifikuojamas atopinis dermatitas?

Skiramos šios atopinio dermatito formos:

L20. Atopinis dermatitas
1. L 20.0 Besnier niežulys.
2. L 20.8 Kitas atopinis dermatitas.

Egzema:

– sulenkimų, neklasifikuojama kitaip,
– kūdikių (ūminė, lėtinė),
– tikroji (endogeninė alerginė).

Neurodermitas:

– atopinis,
– difuzinis (Broca)

3. L 20.9 Nepatikslintas atopinis dermatitas.

Atsižvelgiant į  ligonio amžių įprasta skirti šias atopinio dermatito formas

1. Kūdikių (mažų vaikų) tipas

Amžius: nuo 2-6 mėn. iki 2 metų

Šio gyvenimo laikotarpiu pažeidžiama oda tipinėse vietose. Bėrimai ir odos pažeidimai matomi

1. Veide:

• kaktoje
• skruostuose
• ausų kaušeliuose

2. Liemens srityje
3. Kirkšnyse
4. Rankų ir kojų tiesiamuosiuose paviršiuose
5. Plaukuotoje  galvos dalyje

Vaikams būdingi egzeminio tipo odos pažeidimai, kai stebimi polimorfinio tipo bėrimai veide, galūnėse ar kitose kūno vietose. Bėrimo eklementai- neretai daugybinės pūslelės ir šašeliai,  kurie linkę šlapiuoti.

2. Vaikų ir suaugusiųjų tipas

Amžius: nuo 2-4 m. iki 10-14-30 m.)

Dažniausia oda pažeista šiose vietose

1. Veidas:

• kaktoje
• vokuose
• lūpose

2. Kaklo šonai, sprandas
3. Tiesiamieji plaštakų paviršiai
4. Rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai:

• (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos)

Suaugusiųjų  bėrimai vadinami neurodermitu. Oda būna išsausėjusis stebimi  mazgeliniai lichenoidiniai bėrimai, susiliejantys į  plokšteles. Šios eigos atopiniam dermatitui būdinga lichenoidinė odos pažeidimo forma.

Ikimokykliniame amžiuje gali dominuoti niežtintys mazgeliai,  stebimi gausūs nukasymai. Tai pruriginozinė odos pažeidimo forma. Tokie pokyčiai gali būti ir suaugusiems.

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai, ir kiekvienu atveju tai nustatoma individualiai.

1.Kūdikiams ir mažiems vaikams ligą dažniausiai sukelia maisto alergenai.

Dažniausiai alergizuoja

• Karvės pienas
• Kiaušiniai
• Riešutai
• Kviečiai
• Žuvis ir jūros produktai
• Soja ir jos produktai
• Ankštiniai ir ypač žemės riešutai
• Citrusiniai vaisiai

2.Atopinį dermatitą gali pabloginti ir ore esantys alergenai:

a)Namų aplinkos alergenai

• Namų dulkės
• Dulkių ir patalynės erkės,
• Pelėsis
• Naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos

b) Išorinės aplinkos alergenai

• Žiedadulkės,
• Sezoninių grybelių sporos.

3.Odos uždegimas didėja veikiant įvairiems cheminiams  ir fiziniams dirgikliams. Ją ypač blogina:

• Skalbimo priemonės, ypač sintetinės
•  Sintetinis ir kvepiantis muilas
•  Kontaktas su sintetine vilna
• Sintetiniai drabužiai
• Tabako dūmai (vaikų pasyvus rūkymas)
• Staigi oro drėgmės bei temperatūros kaita
• Kai kurie medikamentai
• Nikelis
• Lateksas
• Chromas
• Parfumerija
• Kosmetika
• Stresas

Atopinio dermatito diagnostika:

1.Anamnezė.

Atopinį dermatitą kūdikystėje sukelia maisto alergenai.

Pagrindiniai maisto alergenai išvardinti eilės tvarka:

• 1) pienas,
•  2) kiaušinis,
• 3) kviečiai,
• 4) žuvis,
• 5) soja,
• 6) riešutai

2. Klinika.

1 Šeimyninės alergijos anamnezė
2. Labai stiprus niežulys.
3. Lėtinė ligos eiga.
4. Tipiškos odos pakenkimo vietos:

• kūdikiams – veidas ir galūnių tiesiamieji paviršiai,
• vyresnio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems – lenkiamieji galūnių paviršiai.

5. Gretutinės alerginės ligos anamnezėje.
6. Baltasis dermografizmas.
7. Sulėtintas odos pabalimas kaip reakcija į cholinerginių vaistų poveikį.
8. Imlumas odos infekcijoms.
9. Pityriasis alba
10. Plaukuotosios  galvos keratozė.
11. Keratokonusas.
12. Priekinė subkapsulinė katarakta.

3.Odos mėginiai

Atopinis dermatitas diagnozuojamas atliekant  odos dūrio („prick“) mėginius su maisto, aplinkos,  žiedadulkių, buitiniais alergenais .Tyrimus atlieka tik gydytojas alergologas, pagal odos pokyčius dūrio vietoje nustatoma kam yra alergiškas pacientas.

4.Provokaciniai peroraliniai mėginiai.

• Šie mėginiai atlikami įvairaus amžiaus vaikams.  Jiems parenkami vaiko valgomi produktai, ar tie produktai, kuriuos vaikas norėtų valgyti. Produktai gali būti virti (įvairios košės, virtos vandenyje be pieno, cukraus, mėsos ir kt.) arba žali (vaisiai, daržovės).  Prieš tyrimą būtina, kad kad bandomojo produkto pacientas nebūtų gavęs bent  keturias savaites. Kiekvieną dieną tiriamas vienas naujas produktas iki bandomųjų pusryčių.
• Mėginiai atliekami tik stacionaro sąlygomis, kur griežtai sekama ligonio būklė 24 valandas po bandymo. Produkto dozė parenkama pagal ligonio būklę ir anamnezę. Priklausomai nuo suvalgyto produkto sukeltos reakcijos POM vertinamas teigiamai, neigiamai ar abejotinai.

5.Laboratorinė imunologinė diagnostika

• Eozinofilija.
• Padidėjęs bendrojo IgE lygis kraujo serume.
• Normalūs arba kiek padidėję IgG, IgM, IgA ir IgD titrai kraujo serume.
• Teigiami odos mėginiai alergenams.
• Teigiami specifinių IgE nustatymo duomenys.
• Sumažėjęs neutrofilų chemotaksinis aktyvumas.
• Sumažėjęs T limfocitų kiekis.
• Normalus ar kiek padidėjęs komplemento lygis kraujo serume.
• Teigiamas odos pasėlis į staph. aureus.
• Jeigu reikia atliekamas išmatų pasėlis

Neretai ligoniui stebima ichtiozė, limfadenopatija, stebimi virškinimo organų pažeidimai, žarnyno disbakteriozė, stebima sumažėjęs kasos fermentinis aktyvumas, bronchinė astma ar alerginė sloga. Dažniausi odos uždegimą sukeliantis arba“paleidžiamieji“ („trigger“) faktoriai yra alergenai (maisto ir aplinkos), infekcija ( 100 procentų ligonių odoje randamas Staphylococcus aureus) bei įvairūs kontaktiniai dirgikliai (cheminės medžiagos, vilna ir kt.).  Diagnozuojant ypač svarbu nustatyti visus įmanomus  aplinkos ir kontaktinius faktorius, įvertinti alerginius odos ir provokacinius mėginius bei specifinių IgE antikūnų kiekį.

Ligos sunkumas įvertinamas  atsižvelgiant į tris aspektus:

• 1. pažeistos odos apimtis (įvertinamas apskaičiuojant SCORAD dydį)
• 2. odos pažeidimo intensyvumas ( kokie yra vyraujantys morfologiniai odos pokyčiai);
• 3. subjektyvus niežulio ir miego sutrikimo įvertinimas.

Dažniausiai  šie rezultatai sumuojami ir ligos proceso sunkumas įvertinamas skaičiais.

Labai informatyvus yra  ligos klinikinių variantų suskirstymas į šias formas:

• 1.Ribota (lokali) ligos forma – bėrimai tipinėse odos vietose be proceso išplitimo;
• 2.Diseminuota ligos forma – bėrimai, išplitę tipinėse vietose, bet nėra generalizuoti;
• 3.Difuzinė ligos forma – odos pažeidimas generalizuotas, bėrimo židiniai susiliejantys (galūnės, liemuo, veidas).

Gydymas laikomas efektyviu jeigu išplitusi ligos forma  pereina į ribotą odos pažeidimą.

Ligos eiga

Kūdikiams ir mažiems vaikams (nuo 2 mėn. iki 2 metų amžiaus) dažniausiai  beria veidą – skruostus, kaktą, ausų kaušelius, galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankų ir kojų tiesiamuosius paviršius. Stebimi egzeminiai odos pažeidimai ( arba“šlapia odos pažeidimų forma“): mazgeliai, pūslelės, oda gausiai šlapiuoja, gausu nukasymų, šašų, ją labai niežti. Kai kuriems kūdikiams pradžioje gali būti stebimi seborėjinio dermatito požymiai: storas pleiskanų luobas galvos plaukuotoje dalyje, paraudusi, pleiskanojanti oda antakių, kaktos, pažastų, kirkšnių srityse,  ir ypač už ausų.

Vyresniems vaikams ir paaugliams dažniausiai pasireiškia neurodermitas („sausa forma“): niežtintys mazgeliai, nukasymai, kraujingi šašeliai. Dėl ilgalaikio kasymosi oda tampa lichenifikuota – sustorėja, sukietėja, išryškėja jos piešinys.  Šiai pažeidimo formai būdinga tai, jog pažeidžiamas veidas (kakta, vokai, lūpos), kaklas,  bei galūnių lenkiamieji paviršiai (alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos), tiesiamieji plaštakų paviršiai.

Alerginis odos uždegimas labai pablogina odos barjerinę funkciją, oda sausėja, trūkinėja, sunkiai gyja. Niežulys skatina kasymąsi, dar labiau pažeidžiamas odos vientisumas, prisideda stafilokokinė infekcija, kuri dar labiau pablogina odos būklę. Sergantieji atopiniu dermatitu yra labai imlūs bakterinėms odos infekcijoms, ypač auksiniam stafilokokui, kurio išskiriami toksinai blogina odos būklę. Auksinis stafilokokas esant šlapiavimui randamas praktiškai visiems pacientams. Jei vaikas bendrauja su sergančiuoju lūpų pūsleline, gali užsikrėsti paprastosios pūslelinės virusu, kuris sukelia ypač  sunkią komplikaciją – herpetinę egzemą.

Gali pakisti tuštinimosi įpročiai , atsirandantys dėl žaryno mikrofloros pakitimų– varginti viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo skausmai, pilvo pūtimas. Beveik pusė sergančiųjų atopiniu dermatitu vėliau suserga bronchine astma. Paugliams neretai vystosi alerginiai plaštakų kontaktiniai dermatitai, galintys labai apriboti jų veiklos sritis.

Atopinio dermatito komplikacijos

• Stafilokokinė ar grybelinė odos infekcija.
• Herpetinė egzema, kuriai būdingas gausus skausmingas pūslelinis bėrimas atopinio dermatito pažeistoje odoje, aukšta temperatūra ir sunki ligos eiga.
• Laktozės (pieno cukraus), gliukozės, galaktozės nepasisavinimas iš žarnyno dėl alerginio plonosios žarnos gleivinės uždegimo.

Kaip gydomas Atopinis dermatitas?

Gydant šią ligą būtina siekti  daugelio tikslų tuo pačiu metu.

• 1.Išsaugoti ir išlaikyti normalų ligonio aktyvumą, miegą ir psichologinę būklę. Tai atliekama stengiantis
• 1.1. Sumažinti niežulį,  kasymąsi,nudraskymus, nemigą.
• 1.2. Drėkinti odą.
• 1.3. Sumažinti alerginį odos uždegimą.
• 1.4. Išvengti antrinės infekcijos.
• 1.5. Išvengti paūmėjimo.
• 2. Būtina kontroliuoti ligonio aplinką ir dietą:
• 2.1. Pašalinti specifinius maisto ir aplinkos alergenus.
• 2.2. Vengti nespecifinių dirgiklių, kontaktinių alergenų, žalingų profesinių faktorių.
• 2.3. Siekti užtikrinti ir palaikyti pastovią žemesnę kambario temperatūrą (16-18°C).
• 3. Vengti bronchinės astmos ir alerginės slogos.
• 4. Gydyti virškinimo organų veiklos sutrikimus.
• 5. Apmokyti ligonius ir jų tėvus.

Sergančių AD vaikų tyrimas ir gydymas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio.

Atopinio dermatito gydymo principai

1.Odos priežiūra.

a)Būtina  pastoviai ir pakankamai drėkinti odą.

Rekomenduojamas kasdieninis maudymasis

Maudymosi trukmė apie 15-20 min., kol išmirksta ir susiraukšlėja delnai, padai. Po maudymosi per 3 min.  Būtinužtepati specialų odą drėkinantį ir minkštinantį  kremą ar tepalą (Excipial, Sebamed, Eucerin, Essex ar panašų).

Odą drėkinti  riekia dažnai, ne rečiau kaip 3-4 kartus per dieną.

b)Būtina kovoti su niežuliu ir nukasymais

Niežulį mažina „šlapi įvyniojimai“, kurie tinka paūmėjus ligai:

Ant odos uždedamas marlės sluoksnis, sušlapintas drungname vandenyje ir ant jo – sausas sluoksnis, laikoma 15-20 min. Prieš tai reikėtų odą patepti drėkinančiu ir minkštinančiu kremu. Tokie kompresai šaldo odą, mažina niežulį, uždegimą, šlapiavimą.

Niežuliui gydyti taip pat naudojami šlapalo preparatai (Excipial U Lipolosijonas). Jie taip pat ir drėkina odą.

2. Kovojama su antrinėmis odos infekcijomis,

Vaikus galima maudyti vandenyje su kalio permanganato ar chlorheksidino tirpalu. Išmaudžius pažeistą odą reikėtų patepti anilino dažų vandeniniu tirpalu (Crystal violet, Gentian violet), o kai oda apdžiūsta, antibakteriniu kremu (Fucidin). Šiuo atveju būtina atsiminti, kad chlorheksidino ar kalio permanganto teplai labai džiovina odą.

3.Mažinami odos uždegiminiai procesai

Gydoma gliukokortikoidų  kurie gerai slopina odos uždegimą ir niežulį tepalais, bei antihistamininiais preparatais.

4.Kovojama su žarnyno disbakterioze

Atsirandus tuštinimosi pokyčių, jei reikia, skiriami probiotikai: Gefilus, Linex, bifidumbakterinas, laktobakterinas.

5.Esant reikalui būtina profesionali  psichologinė pagalba.

Gyvenimo būdo keitimas ir ligos atsinaujinimų  profilaktika

• Būtina vengti ligą provokuojančių veiksnių, tinkamai drėkinti ir prižiūrėti odą bei kovoti su antrine infekcija.
• Jei pastebėjote, kad jūsų vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
• Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus.
• Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų.
• Atsargiai būtina vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.
• Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, Minkštų žaislų neturėtų būti daugiau kaip 2 -3 kambaryje, juos reikia reguliariai skalbti skalbyklėje
• Nusipirkti nealerginę patalynę, kurią galima skalbti karštame (60C⁰) vandenyje kartą per 1-2 savaites.
• Ligonio aplinkoje neturėtų būti daugiau kaip 1 -2 vazonėlių su kambarinėmis gėlėmis. Geriausia, jeigu jų nebūtų visai.
• Drabužius, patalynę rankšluosčius patartina skalbti ūkiniu muilu ar specialiomis hipoalerginėmis priemonėmis kaip Neutral.
• Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą. Drabužiai turėtų būti nevaržantys, laisvi ir leidžiantys odai lengvai kėvpuoti.
• Vengti kontaktų su naminiais gyvūnėliais.
• Patalpose stengtis palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.
• Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16-18 C⁰.
• Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.
• Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, būtina mažinti niežulį ir  nudraskymus.
• Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti.
• Draudžiama lakuoti nagus ar vartoti dekoratyvinės kosmetikos priemones.