Koronarinė angiografija

Sinonimai – Angiokardiografija, Koronarinė angiografija,Koronarinė arteriografija, Širdies kateterizacija

Tyrimo tikslas

Kraujagyslių (arterijų ir venų ) radiografiniai tyrimai vadinami angiografija. Arterijų radiologiniai tyrimai tiksliau vadinami arteriografija.  Arteriogramos paprastai atliekamos norint įvertinti kraujotaką tam tikrame organe arba norint nustatyti kliūtis kraujo srovėje, kurias galima pašalinti. Širdies kateterizacija paprastai atliekama tiriant įgimtas širdies kraujagyslių ligas, įvertinti vainikinių širdies kraujagyslių būklę, norint įvertinti širdies raumens būklę bei įvertinti vožtuvų būklę. Šios procedūros metu galima išmatuoti širdies ertmėse esantį kraujo spaudimą, paimti kraujo mėginius bei užregistruoti širdies darbą, širdies raumens funkcijas ir judesius.

Šio tyrimo metu į kiršnies arba žasto arteriją suleidžiami rentgeno spinduliams nepralaidūs dažai.

Atliekant kairiosios širdies kateterizaciją, kateteris retrogradiškai įvedamas per aortą į kairįjį skilvelį. Toks tyrimas leidžia ištirti vainikinių širdies arterijų pralaidumą, Mitralinio ir Aortos vožtuvų būklę bei kairiojo skilvelio funkcijas.

Atliekant dešiniosios širdies kateterizaciją įvertinamas Triburio ir Plaučių arterijos vožtuvo darbas, išmatuojamas spaudimas plaučių arterijoje. Kateteris šiuo atveju įvedamas per v. cava, į dešinįjį prieširdį ir dešinįjį skilvelį bei plaučių arteriją.

Šios procedūros metu gydytojas gali atlikti visą eilę gydomųjų manipuliacijų:

-angioplastiką arba perkutaninę  vainikininės kraujagyslės spindžio angioplastiką (PTCA). Šios operacijos metu į susiaurėjusį kraujagyslės spindį įvedamas balionėlis, kuris išpučiamas ir taip praplečiamas kraujagyslės spindis.

-Gydytojas gali įvesti specialų įtaisą –stentą. Stentas tai metalinis tinklelis, kuris paprastai uždedamas ant kateterio balionėlio. Kai balionėlis išpučiamas, stentas išsiplečia ir taip palaiko atvirą arterijos spindį. Šiuo metu net 70%  procedūrų metu į kraujagyslės spindį įvedamas stentas.

-Valvuloplastika . Šios procedūros metu praplečiami susiaurėję širdies vožtuvai.

Verta žinoti

• Šiuo metu vertinant širdies vainikinių kraujagyslių būklę paprastai atliekama širdies kateterizacija ir širdies angiografija. Naujas daug vilčių teikiantis neinvazinis tyrimas vainikinių širdies kraujagyslių būklei nustatyti yra MDCT (multidetekcinė krūtinės kompiuterinė tomograma).
• Nustačius širdies vainikinių arterijų susirgimą pacientai turi būti apmokyti kaip gerti vaistus, mankštintis, maitintis ir mesti svorį.
• Įvedus stentą pacientas 12 mėnesių skiriamas gydymas clopidrogeliu ir visam laikui gydymas nedidelėmis aspirino dozėmis.

Tyrimą įtakojantys veiksmai

Bet koks paciento judesys procedūros metu gali įtakoti nuotraukų kokybę.

Norma

• Normalus širdies dydis, struktūra, judesiai ir sienelių storis.
•  Normali kraujotaka ir vožtuvų judesiai
• Normalios vainikinės širdies kraujagyslės

Pasiruošimas tyrimui

• Pacientas turi žinoti , kodėl yra atliekamas šis tyrimas. Jam taip pat turi būti paaiškinta , kad ilgą laiką gulint ant kieto pagrindo bus jaučiamas diskomfortas. Pacientą būtina informuoti, jog suleidus dažus per pirmąsias 15 -30 sekundžių jis gali jausti karščio bangą.
• Būtina išsiaiškinti ar pacientas nėra alergiškas jodui, jūros gėrybėms ir rentgenokontrastiniams dažams. Esant tokio pobūdžio alergijoms, prieš tyrimą skiriami antihistamininiai ir (arba) steroidiniai vaistai.
• Prieš tyrimą atliekami šie kraujo tyrimai: Pilnas kraujo vaizdas, protrombininis laikas ir dalinis tromboplastininis laikas 
• Ligos istorijoje būtina pažymėti ar ligonis vartoja krešėjimą veikiančius vaistus ( antikoaguliantus, aspiriną).
• Jeigu pacientas gydomas metforminu (Glucophage), dviejų dienų laikotarpyje prieš chirurginę procedūrą arba numatomą angiografinį tyrimą vaistas turi būti nutrauktas. Taip daroma siekiant išvengti laktoacidozės vystymosi galimybės.  
• 8 valandas prieš numatomą tyrimą pacientas turi būti nevalgęs.
•  Prieš procedūrą turi būti gautas raštiškas paciento sutikimas.
• Gavus paciento sutikimą skiriami sedaciniai vaistai pagal gydytojo nurodymą.
• Po to įvertinamas ir  markeriu pažymimas paciento pulsas abiejose pusėse.
• Atliekamas neurologinis paciento įvertinimas.

Tyrimo atlikimo tvarka

1. Pacientui padedama atsigulti ant tyrimų stalo.
2. Prijungiama palaikomoji IV linija.
3. Prijungiama širdies darbą stebinti aparatūra.
4. Pasitikrinama ar gaivinimo įranga yra šalia parengtinėje būklėje.
5. Punkcijos vieta nuskutama, nuvaloma ir nuskausminama.
6. Arterija punktuojama adata, po to per adatą įvedama viela. Kateteris įvedamas per vielą į arterijos spindį. Kateterio padėtis tikslinama fluoroskopiškai.
7. Kai kateteris yra tinkamoje padėtyje,  per jį suleidžiami dažai.
8. Atliekamos rentgeno nuotraukos. Po to gali būti tokia tolimesnė tyrimo eiga:

• •: (1) kateteris yra ištraukiamas ir punkcijos vieta spaudžiama mažiausiai 15 minučių.
• (2) gali būti atliekama angioplastinė procedūra su stento įvedimu arba be jo. Po jos nukreipiančioji vielute paliekama vietoje 4 valandoms ir ištraukiama esant gydytojo nurodymui.
•  (3) nukreipiančioji viela ištraukiama tuojau pat po procedūros ir arterijos sienelė punkcijos vietoje  iš išorės yra užspaudžiama spaustuku. Taip uždaroma punkcijos vieta.

Slauga po tyrimo

• Kadangi alerginės reakcijos į rentgenokontrastinius dažus yra stebimos per primąsias 30 minučių, pacientą būtina aktyviai stebėti. Yra stebimas paciento kvėpavimo ritmas, arterinis kraujospūdis, širdies ritmas ir odos  bei gerklų būklė. Pacientą būtina stebėti dėl galimo kvėpavimo nepakankamumo, kraujospūdžio kritimo, dilgėlinės, Kvinkės edemos ir gerklų stridoro. Gaivinimo įranga turi būti  šalia paciento, parengtinėje būklėje.
• Punkcijos vieta užspaudžiama spaudžiančiuoju tvarsčiu. Punkcijos vietą reikia reguliariai tikrinti dėl kraujavimo ir punkcijos vietos tinimo.
• Pacientas privalo gulėti lovoje 8-12 valandų su imobilizuota galūne.
• Spaudimas punkcijos vietoje užtikrinamas smėlio maišeliais.
• Jeigu punkcijos vieta buvo uždaryta metaliniu spaustuku, pacientai paprastai gali judėti po valandos. Šiuo atveju punkcijos vietos spausti nereikia.
• Paciento gyvybiniai rodikliai ir neurologinė būklė vertinama taip:
• 1 valandą kas 15 minučių
• Sekančias 2 valandas kas 30 minučių
• Sekančias 4 valandas kas 1 valandą
• Po to kas 4 valandas
• Kiekvieno patikrinimo metu taip pat  būtina įvertinti galūnės spalvą, judesius, temperatūrą bei jautrumą ir palyginti su kitos galūnės būkle.
• Būtina sekti diurezę.
• Pacientą būtina skatinti gerti, kad pagreitėtų dažo išskyrimas.
• Gydymas metforminu tęsiamas tik įvertinus inkstų funkcinę būklę.

Tyrimo komplikacijos

• Alerginės reakcijos į dažus,
• Arterijos okliuzija , po kurios gali išsivystyti embolinis insultas  arba miokardo infarktas
• Kraujavimas iš punkcijos vietos
• Širdies ritmo sutrikimai
• Punkcijos vietos infekcija
• Miokardo perforacija
• Pneumotoraksas
• Inkstų nepakankamumas

Tyrimo vertinimas 

Pokyčiai bus stebimi kai yra:

• Aneurizma
• Kardiomiopatija
• Įgimti sklaidos sutrikimai
• Vainikinių širdies arterijų susirgimas
• Širdies augliai
• Plaučių embolija
• Plaučių hipetenzija
• Pertvaros defektai
• Širdies vožtuvų ligos

Kontraindikacijos koronarinės angiografijos tyrimui

• Alergija jodui, jūros gėrybėms ar kontrastiniams dažams
• Krešėjimo sutrikimai
•  Nėštumas
• Atsargiai: Visoms reprodukcinio amžiaus moterims radiografiniai tyrimai atliekami tik per mėnesines arba per pirmąsias 12 -14 dienų nuo jų pradžios. Taip daroma siekiant išvengti vaisiaus apšvitinimo.
• Pacientams kurie negali kooperuoti dėl amžiaus, protinės būklės, skausmo ar kitų faktorių, šis tyrimas neatliekamas.
• Esant inkstų nepakankamumui arba pacientams, kuriems gali šsivystyti rentgeno-kontrastinių dažų sukeltas inkstų nepakankamumas (dehidratuotiems pacientams) šis tyrimas neatliekamas.
• Tyrimas taip pat neatliekamas pacientams kurie galimai atsisakys operacinio gydymo, jeigu jis bus reikalingas po šio tyrimo.