Klinikinio požymio mechanizmas
Esant normaliems kvėpavimo judesiams aktyviai juda vienas raumuo – diafragma. Įkvėpimo metu diafragma susitraukia, o iškvėpimas vyksta pasyviai, dėl plaučių audinio elastiškumo. Kai įkvepiant dalyvauja pagalbiniai raumenys: m. sternocleidomastoideus, m. scalenus, m.trapezius ir tarpšonkauliniai bei pilvo raumenys, kalbama apie kvėpavimą dalyvaujant pagalbiniams raumenims.
Pagalbiniai kvėpavimo raumenys padeda sukelti neigiamą slėgį krūtinės ląstoje įkvėpimo metu (taip sugebama įkvėpti daugiau oro). Jie taip pat padeda sukurti daugiau teigiamo slėgio iškvėpimo metu.
Įkvėpimo metu m. scalenus ir m. sternocleidomastoideus padeda pakelti ir išplėsti krūtinės ląstą, dėl ko sumažėja intratorakalinis spaudimas ir oras lengviau patenka į plaučius.
Iškvėpimo metu šie raumenys padeda išstumti orą iš plaučių.
Paprastai kartu su šiuo požymiu yra stebima ir priverstinė sėdima padėtis.Atsisėdus pagerinama pagalbinių kvėpavimo raumenų veikla, sudaromos geresnės sąlygos diafragmai judėti, padidėja plaučių kvėpuojamasis paviršius.
Toks kvėpavimo būdas yra stebimas kai yra šie susirgimai
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)
- Astma
- Plaučių uždegimas
- Pneumotoraksas
- Plaučių embolija
- Lėtinis širdies nepakankamumas
Požymis nėra specifinis kvėpavimo nepakankamumo požymis, tačiau jis yra naudingas vertinant kiek stiprus yra kvėpavimo nepakankamumas. Net 90% LOPL paūmėjimo atvejų yra matomas pagalbinių raumenų naudojimas kvėpavimo judesių metu. Šis požymis taip pat labai svarbus vertinant vaikų kvėpavimo organų sistemos būklę.
Priverstinė sėdima padėtis būdinga šiems susirgimams:
- Bronchinės astmos priepuoliui,
- Plaučių edemai,
- Širdinei astmai.