Tyrimų grupė – Kepenų funkcijos tyrimai
Šie tyrimai paprastai atliekami esant geltai, siekiant nustatyti kepenų, tulžies pūslės ir takų susirgimų priežastis ir įtariant kasos uždegimą- pankreatitą.
Sutrikus kepenų funkcijai sutrinka kraujo krešėjimas, ir keičiasi kraujo krešumo rodikliai- ypač PT.
Kepenų funkciją atspindi šie tyrimai:
Hipoalbuminemiją gali sukelti dvi priežastys: a) inkstų susirgimai (yra netenkama albumino); b) kepenų susirgimai ( šiuo atveju vyrauja nepakankama baltymų ( albuminų) sintezė).
Šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas daugiau susijęs su tulžies latakų pbstrukcija (pvz., tulžies pūslės akmenligė, kasos galvutės navikas, cista ir t.t.). Šarminės fosfatazės didėjimas gali būti ir visai nesusijęs su kepenų susirgimams. Jis taip pat didėja esant kaulų ligoms.
GGT yra vienas iš jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. GGT didėja jau ankstyvosiose ligos stadijose. GGT padidėjimas yra būdingas mikrocholestazei, alkoholiniam ir toksiniam kepenų pažeidimui, taip pat didėja esant metastazėms kepenyse.
- 5′-Nukleotidazė
- Laktatdehidrogenazė
- Protrombino laikas – PT
- MCV
MCV padidėjimas gali reikšti kepenų pakenkumus, vitamino B12 deficitą, folio rūgšties deficitą, kaulų čiulpų hipoplaziją, MDS sindromą. Jeigu yra folio rūgšties deficitas, jis neretai būna dėl kepenų pakenkimo (jei yra lėtinis alkoholizmas, MCV didėja, nes kepenyse folio rūgštis negali būti efektyviai deponuojama).
- Folio rūgštis
- Cholinesterazė- mažėja esant kepenų susirgimamas, taip pat rodo sutrikusią baltymų sintezę.
Pagrindiniai kepenų susirgimai
Susirgimas | Pakitę rodikliai |
Prehepatinė gelta | ↑ibilirubinas (nekonjuguotas)
↓Hb, ↑retikuliocitai ↓haptoglobinas |
Hepatinė gelta | ↑bilirubinas , ↑↑ ALT/AST, ↑GGT |
Cholestatinė gelta | ↑bilirubinas (conjuguotas),↑↑ŠF, ↑GGT |
Hepatoceliuliarinis pakenkimas | ↑↑ ALT/AST, ↑GGT, ↑ŠF |
Kepenų nepakankamumas | ↑bilirubinas , ↑PT, ↓albuminai |
Alkoholizmas | ↑GGT, ↓MCV, ↓trombocitai |
Pankreatitas | ↑↓amilazė/lipazė, ↓Ca2+, ↑gliukozė, ↑↑CRB |
HELLP (nėštumas) | ↑AST/ALT, ↑GGT, ↓Hb,
↓ trombocitai |
Kepenų funkcijos tyrimų pokyčiai
Tyrimas | Pakitimų priežastys |
ALT arba AST
(3–35 V/l) |
↑Hepatoceliulinis kepenų pakenkimas, tulžies takų susirgimai, alkoholis,
raumenų pažeidimai, MI, pancreatitis |
↓patologiją rodo retai, tirti dėl ↓B6 vitamino sumažėjimo | |
ŠF (30–130 V/l) | ↑ Tulžies takų susirgimai/pakenkimai, kepenų ligos, alkoholis,
kaulų ligos (ypač Pedžeto), nėštumas, metastazės į kaulus |
↓patologiją rodo retai | |
G GT(10–55 V/l) | ↑Tulžies takų arba kepenų ligos, alkoholis |
↓patologiją rodo retai | |
Bilirubinas
(3–21micromol/l) |
↑Gelta (hemolizė, kepenų liga, tulžies takų obstrukcija), Žilbero sindromas |
↓patologiją rodo retai | |
Albuminai (35–50g/l) | ↑Dehidratacija |
↓uždegimas, kepenų cirozė, nėštumas, lėtinė liga |
Amilazės ir lipazės rodiklių pokyčiai
Tyrimas | Pakitimų priežastys |
Amilazė
(0–120 V/l) |
↑ Ūminis arba lėtinis pankreatitas, pilvo ligos (pvz.žarnų perforacija), nudegimai,
anoreksija, seilių liaukų uždegimas, inkstų ligos |
Lipazė
(5.0-65 V/l) |
↑↑↑Ūminis pankreatitas (3x didesnė už normą ) |
Lipazės tyrimai yra šiek tiek specifiškesni pankreatitui nei amilazės. Praktikoje nėra didelio reikalo atlikinėti abu tyrimus iš karto. |
Kepenų fermentų tyrimai