Alerginis kontaktinis dermatitas – kartojimo klausimai

Alerginis kontaktinis dermatitas – kartojimo klausimai

I. Alerginio kontaktinio dermatito klinikiniai požymiai

Niežtinčio pobūdžio odos paraudimai  ir patinimai – eritema, edema, pruritus. Neretai pūslinis ar pūslelinis bėrimas kontakto su alergenu vietoje.
Anamnezėje- buvusi alerginė reakcija į įtariamą dirgiklį

Teigiamas odos lopo mėginys
Gali būti antrinės infekcijos požymių

II. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Ūmūs ar lėtiniai odos pažeidimai vystosi tiesioginio kontakto su cheminėmis medžiagomis ar alergenais vietose.
Esant odos sudirginimui oda būna paraudusi, tačiau pūseliniai bėrimai būna retai. Odos pažeidimus dažniausiai sukelia muilai, detergentai, organiniai tirpikliai.
Alerginis kontaktinis dermatitas neretai atsiranda prisilietus prie augalų, tepant odą vietiškai kosmetiniais ar gydomaisiais preparatais, plaukus dažančiomis medžiagomis, esant kontaktui su juvelyriniais dirbiniais- nikeliu, guma- lateksas, vitamnu E, aromatiniais aliejais, bičių vašku, pleistrais.
Šlapiuojantys odos pažeidimai esant kontaktiniam dermatitui būna rečiau. Jie labiau būdingi alerginiams odos pažeidimams.

III. Alerginio kontaktinio dermatito požymiai ir simptomai

Ūmioje fazėje – gali būti smulkių vezikulinių odos pažeidimų
Gijimo fazėje ir esant lėtinei eigai – odos paraudimas, gali būti odos sustorėjimas, jaučiamas deginimas, skausmas, niežulys. Jie gali būti labai stiprūs.
Pažeidimai išsidėstę kontakto vietose, pažeidimai nesimetriški, įvairių formų. Neretai eriteminės makulės, papulės, verzikulės.
Pažeista kūno vieta paraudusi, karša, patinusi. Ūmaus pažeidimo metu gali būti eksudacijos reiškinių, bei antrinės infekcijos požymių.
Odos pažeidimai stebimi ten, kur dirgiklis lietė odą.

IV. Diferencinė diagnozė

Alerginį kontaktinį dermatitą būtina diferencijuoti su
Impetiga
Niežais (Scabies)
Dermatofitidinėmis reakcijomis (alergija ar jautrumas grybeliui)
Atopiniu dermatitu
Dishidrozine egzema (Pompholyx)

Diagnozę nustatyti padeda

Asimetrinis pažeidimų pobūdis, pažeidimai daugiau eriteminiai arba linijiniai, anamnezėje – kontaktas su kažkokia chemine ar alergizuojančia medžiaga.
Diferenciuoti su stafilokokiniais bėrimais galima nudažant mėginį Gramo būdu. Daroma siekiant atmesti antrinę odos impetiginizaciją.

V. Laboratoriniai tyrimai

Tepinėlio dažymas Gramo būdu – siekiant atmesti impetigą ar antrinę odos infekciją
Praėjus ūmiai fazei galima atlikti odos lopo mėginį, kad išsiaiškinti alergeną.
Jeigu vargina generalizuotas niežulys- tirti odos nuogramdas dėl niežų.

VI. Gydymo principai

Ūmūs šlapiuojantys pažeidimai gydomi stipraus poveikio kortikosteoridais.
Esant sunkiai būklei – gali būti skiriamas gydymas kortikosteroidais 12-21 dienai.
Šlapiavimui mažinti – Kalaminas ar Sarna tipo tirpalai
Gijimo metu ar esant poūmiam dermatitui – gydymas vidutinio stiprumo ar silpnai veikiančiais kortikosteroidais.
Esant lėtiniams pažeidimams – vietinis gydymas ultrastipraus poveikio kortikosteroidais.

Gydomosios procedūros

Nutraukti kontaktą su alergenu
Kompresai, šlapi tvarsčiai

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *