Atopinio dermatito kartojimo klausimai

Atopinio dermatito kartojimo klausimai

I. Atopinio dermatito klinikiniai požymiai

Niežtintys bėrimai rankų, plaštakų, dilbio srityse.  Bėrimai dažniausiai nešlapiuojantys.Anamnezėje panašūs bėrimai nuo vaikystės. Anamnezei gali būti būdingi atopijos reiškiniai – astma, alerginė sloga. Neretai kraujo tyrimuose eozinofilija ir padidėjęs IgE kiekis.

II. Diagnostiniai požymiai

Niežtintys, eksudaciniai arba lichenifikuoti veido, kaklo, viršutinės kūno dalies, riešų, plaštakų, dilbių srities ir pakinklio raukšlių srityse.
Anamnezėje – alergijos ir astma šeimoje
Pradžia – prasideda dažniausiai vaikystėje. Ligos pradžia vyresniame nei 30 metų amžiuje reta.

Į ką  reikėtų atkreipti dėmesį

Klinkinis vaizdas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir rasės.

III. Diagnostiniai kriterijai

Niežulys (pruritus)
Ligos pradžia- vaikystėje
Ligos eiga – lėtinė
Odos pažeidimai – tipinės pažeidimo vietos – raukšlių lichenifikacija, plaštakų, spenelių, akiduobių egzeminiai odos pakitimai suaugusiems.
Šeiminė alerginių susirgimų anamnezė- alerginė sloga, kserozė- ichtiozė, veido blyškumas, patamsėjusios akiduobės, padidėjęs IgE kiekis, dažnos odos infekcijos

IV. Atopinio dermatito simptomai ir požymiai

Simptomai
Niežulys – stiprus, varginantis, ilgai trunkantis
Pažeista oda raudona, žvynų ir luobo nėra. Pažeidžiamas veidas, kaklas, viršutinė kūno dalis, lenkiamieji galūnių paviršiai. Oda neretai sausa, sustorėjusi, lichenifikuota.
Tamsioje odoje gali būti stebinos hipopigmentacijos dėmės (ypač skruostų srityse ar lichenifikuotose zonose).
Paūmėjimų metu odos pažeidimai plinta difuziškai, gali būti eksuduoti.

V. Diferencinė diagnozė

Atopinį dermatitą būtina diferencijuoti su:

Seborėjiniu dermatitu – seborėjinis dermatitas dažniausiai pažeidžia plaukuotąją galvos dalį ir veidą
Impetiga
Antrinėmis stafilokokinėmis infekcijomis
Psoriaze – atopinis dermatitas dažniausiai odą pažeidžia tipinėse vietose, psoriazei būdingi specifiniai odos pakitimai- sidabriniai žvynai
Lichen simplex chronicus
Hyper IgE sindromas

V. Laboratoriniai tyrimai

RAST tyrimai gali padėti nustatyti alergiją dulkių erkutėms
Eozinofilija
Padidėjęs IgE kiekis

VI. Gydymo principai

  • Paūmėjimo fazėje  – pradedamas išorinis gydymas kortikosteroidais (ovz triamcinolonu), palengva pereinant prie silpnesnio poveikio preparatų.
  • Esant indikacijoms- gydymui gali būti skiriamas  tacrolimus ir pimecrolimus preparatai.
  • Sisteminis ir adjuvantinis gydymas – niežuliui slopinti – kortikosteroidai (prednizolonas), antihistamininiai prepraratai, esant stafilokokinės infekcijos požymiams- stafilokokus veikiantys antibiotikai ir fototerapija.
  • Gydymas ciklosporino, mofetiliu, metotreksatu ar azatioprinu paliekams tik rezerviniam atvejui kai gydymas kitais preparatais yra neveiksmingas.
  • Ūmūs šlapiuojantys pažeidimai- gydymas pavilgais bei stipraus poveikio kortikosteroidais.
  • Sausi, eriteminiai, niežtintys odos pažeidimai -gydymas vidutinio stiprumo ar stipraus poveikio kortikosteroidais.
  • Lichenifikuoti odos pažeidimai – gydymas pradedamas ultra stipraus poveikio kortikosteroidais, gali būti su okliuziniu tvarsčiu.
  • Palaikomasis gydymas ir paūmėjimų profilaktika – būtinas odos drėkinimas arba gydymas kortikosteroidais savaitgaliais.

Kaip atmesti grybelinės infekcijos galimybes?

Panašūs bėrimai buvę anksčiau, buvo gautas atsakas į gydymą kortikosteroidais.

Kaip atmesti kontaktinio alerginio dermatito galimybę?

Kontaktiniam alerginiam dermatitui būdingi odos pažeidimai odos ekspozicijos vietose. Būtina išsiklausti ar buvo naudotos naujos odą dirginančios ar potencialiai alergizuojančios medžiagos. Atopiniam dermatitui būdinga šeiminė anamnezė, ligos pradžia vaikystėje, laboratoriniai tyrimai. Contact dermatitis? (This is a reasonable consideration.

Atopinio dermatito gydymo principai

Išorinis gydymas vidutinio stiprumo kortikosteroidais, 2 kartus dienoje, palaipsniui pereinant prie silpno veikimo kortikosteroidų, geras odos drėkinimas. Esant reikalui niežuliui gydyti skiriami antihistamininiai preparatai.

Kaip vengti ligos paūmėjimų?

Vengti perelyg didelio odos dirginimo, pernelyg dažno prausimosi vonioje. Prausimuisi naudoti tik švelnius muilus. Po prausimosi būtina drėkinti odą odos drėkikliais. Nagus kirpti trumpai ir nakčiai aptvarstyti pažeistą odą siekiant išvengti nukasymų.

Daugiau skaitykite

Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *