Amino rūgštys

Amino rūgštys – kas tai yra?

Amino rūgštys yra būtina mūsų organizmui statybinė medžiaga, iš kurios sintezuojami baltymai. Mūsų organizmo veiklai būtina gauti 20 amino rūgščių. 11 šių rūgščių mūsų organizmas gali pasigaminti pats. Tačiau 9 amino rūgščiš mūsų organizmas nesintezuoja ir jos turi būti gaunamos su maisto. Šios amino rūgštys yra vadinamos pagrindinėmis amino rūgštimis arba nepakeičiamomis amino rūgštimis.

Pagrindinės amino rūgštys yra šios

Izoleucinas
Leucinas
Lizinas
Metioninas
Fenilalaninas
Treoninas
Triptofanas
Valinas
Yra dar viena amino rūgštis, kuri laikoma pusiau pagrindine amino rūgštimi. Tai histidinas. Pusiau pagrindine amino rūgštimi ji laikoma todėl, kad organizmas ne visada ją privalo gauti su maistu.

Pakeičiamos amino rūgštys yra šios

Argininas
Alaninas
Asparaginas
Aspartinė rūgštis
Cisteinas
Gliutamo rūgštis
Glicinas
Prolinas
Serinas
Tirozinas

Kai kurios amino rūgštys- karnitinas- kartais yra naudojamos gydymo tikslais.

Šis amino rūgščių skirstymas neatspindi konkrečios amino rūgšties būtinumo mūsų sveikatai, nes visos šios rūgštys yra būtinos mūsų organizmo darbui. Ši klasifikacija tiesiog atspindi ar mūsų organizmas gali pats pasigaminti tą ar kitą amino rūgštį.

Kur yra amino rūgščių?

Daugiausia amino rūgščių yra gyvulinės kilmės maisto produktuose – paykštienoje, mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Augalinės kilmės maisto produktuose gali trūkti vienos ar kitos amino rūgšties, todėl laikantis vegetariškos dietos būtina maitintis kuo įvairesniu maistu.  Pavyzdžiui grūdinėse kultūrose yra mažai lizino, tačiau jo yra daug ankštinėse kultūrose. Anksčiau buvo manoma, jog vegetarams būtina vienu metu suvalgyti kuo įvairesnį augalinės kilmės maistą, tačiau šiuo metu manoma, jog  vienas vegetarinės mitybos patiekalas nebūtinai turi būti sudarytas iš kelių augalinių kultūrų.

Amino rūgščių maisto papildų nauda tam tikriems susirgimams

 Šių amino rūgščių nauda tikrai įrodyta šių būklių gydymui 

Krūtinės angina – Karnitinas
Bronchitas – N- acetil cisteinas
LOPL – N- acetil cisteinas
Lūpų pūslelinė – Lizinas
Lėtinis širdies nepakankamumas – propionil L karnitinas, taurinas

 Šios amino rūgštys yra galimai naudingos, tačiau teiginiui pagrįsti trūksta tikrų klinikinių įrodymų 

Alzheimerio liga – acetil – L karnitinas
Krūtinės angina – argininas
Sportinių rezultatų gerinimas – kreatinas
Gerybinė prostatos hiperplazija – alaninas, gliutamino rūgštis , glicinas
Lėtinio nuovargio sindromas – karnitinas
Lėtinis širdies nepakankamumas – argininas
Depresija-  5-HTP, DLPA, L-fenilalaninas, tirozinas
Cukraligė- karnitinas
Fibromialgija –  5-HTP
Trigliceridų kiekio padidėjimas – karnitinas
ŽIV palaikomasis gydymas – N- acetil cisteinas
Vyrų nevaisingumas – argininas, karnitinas
Nemiga – 5-HTP
Protarpinis šlubavimas (claudicatio intermittens) – karnitinas
Kepenų būklės gerinimas – taurinas
Migreniniai galvos skausmai – 5-HTP
Skausmas – DPA
Fenilketonurija –  tirozinas
Vitiligo- L-fenilalaninas
Nutukimas, lieknėjimas – 5-HTP

 Tradiciškai vartojama esant šiems susirgimams, tačiau tam nėra mokslinių įrodymų, nepakankamas klinikinis efektas 

Alkoholio abstiencijos sindromas – DLPA, gliutaminas, tirozinas
Ištvermės didinimas – argininas, ornitinas, karnitinas
Cukraligė- taurinas
Epilepsija – taurinas
Padidėjęs arterinis kraujospūdis – argininas, taurinas
ŽIV palaikomasis gydymas – gliutaminas, metioninas
Kepenų gydymas – metioninas
Osteoartritas – DPA
Peptinės opos – gliutaminas
Reumatoidinis artritas –  DPA

Kam gali trūkti šių amino rūgščių?

Didžioji Lietuvos gyventojų dalis nėra badaujanti, todėl tikrų amino rūgščių trūkumo požymių iš esmės neturėtų būti. Tačiau laikantis labai griežtų dietų, aktyviai užsiimant kultūrizmu ir tuo pat metu laikantis vegetarinės mitybos principų arba maitinantis sumažinto kaloringumo maistu gali pasireikšti vienokio arba kitokio amino rūgšties trūkumo požymių. Šiuo atveju organizmas pradeda naudoti savo paties raumeninio audinio baltymus, kad būtų užtikrinta gyvybinių organų veikla ir taip  pradeda nykti raumenų masė.

Įprastinės vartojimo dozės

Mitybos ekspertai teigia, jog idealiu atveju baltymai turėtų sudaryti 10–12%  suvartojamų kalorijų kiekio. Tačiau baltymų poreikis kiekvienam yra individualus ir apsprendžiamas daugelio faktorių – amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir panašiai.

Vidutiniškai suaugusiam žmogui reikia 0.36 grams baltymų 453,5  gramų svorio.   Taigi sveriančiam 64 kilogramus asmeniu per parą reikėtų suvartoti apie 50 baltymų. Laikoma, jog vidutinio svorio suaugusiam žmogui per parą reikia suvartoti nuo 45 -65 g baltymų. iš tiesų dauguma mūsų kraštiečių baltymų suvartoja žymiai daugiau. Kai kurios amino rūgštys yra skiriamos gydymo tikslais , todėl jų dozes parenka tik gydantis gydytojas.

Pašalinis poveikis

Kadangi su maistu mes dažniausiai suvartojame daugiau baltymų nei mums iš tikro reikia, baltymų perteklius yra skaldomas iki perteklinio azoto ir saugiai pašalinamas su šlapimu. Azoto junginių perteklius nėra gerai vyresnio amžiaus žmonėms, nes gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimų. Būtent todėl sergant inkstų ligomis yra ribojamas suvartojamų baltymų kiekis.

Taip pat yra nustatytas, jog vartojant pernelyg daug baltymų, padidėja su šlapimu išskiriamo kalcio kiekis. Yra tyrimų įrodančių, jog egzistuoja ryšys tarp daug baltymų turinčių dietų ir osteoporozės. Taip pat yra atliktas tyrimas įrodantis, jog vyresnio amžiaus žmonės, suvartojantys mažiau baltymų šiek tiek rečiau sirgo osteoporoze nei to pat amžiaus asmenys suvartojantys 20 g baltymų daugiau nei