Mėlynoji kurpelė

Augalas – Mėlynoji kurpelė

Lotyniškas pavadinimas – Aconitum napellus

Sinonimai – Aconite Monkshood, Blue Rocket, Wolfsbane, Aconit, Aconiti Tuber, Acónito, Aconitum, Aconitum Angustifolium, Aconitum napellus, Aconitum carmichaeli, Aconitum kusnezoffi, Atis, Ativisha, Autumn Monkshood, Bachnag, Bikhma, Blue Monkshood Root, Caowu, Chuanwu, Chuan-wu, Fu Zi, Futzu, Helmet Flower, Monkshood, Monkshood Tuber, Prativisha, Radix Aconiti, Radix Aconiti Kusnezoffii, Radix Aconiti Lateralis Preparata, Vachnag, Vatsnabh, Visha, Wild Aconitum, Wolfsbane, Wutou

Šeima –Vėdryniniai ( Ranunculaceae Juss.)

Augalo aprašymas

Mėlynoji kurpėlė yra dekoratyvus augalas, žydintis labai gražiais mėlynais žiedais. Kurpelės išauga iki 50-40 cm aukščio. Jų lapai yra  tamsiai žali, blizgantys, giliai plaštakiškai skiautėti, sudaryti iš 3-9 rombiškų skiaučių. Žiedai yra tamsiai mėlyni netaisyklingos formos, panašūs į šalmą, penkianariai. Jie yra susitelkę į stačius kekiškus žiedynus. Kurpelės žydi visą vasarą – birželį-rugpjūtį. Jų vaisiai yra daugiasėkliai lapavaisiai . Šie subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Augalui būdingos mėsingos, verpstės formos šaknys. Kol jaunos, jos yra blyškiai rusvos spalvos, bet vėliau įgyja tamsiai rudą spalvą.

Kurpelės savaime auga Alpių ir Pirėnų kalnuose. Jos mėgsta drėgną dirvą ir pavėsį. Lietuvoje savaime neauga, tačiau seniau buvo auginamos darželiuose.

Kurpelės yra labai nuodingas augalas, tačiau naudojamas vaistams. Apsinuodyti jomis galima net skinant augalą plikomis rankomis.

Jau senovės kinai šio augalo sultimis tepdavo strėlių antgalius. Tą patį darė ir senovės graikai. Viduramžiais augalas naudotas gydymo tikslais, tačiau kaip vaistinis preparatas pripažintas tik XVIII amžiuje. Kurpelė yra labai nuodinga. Nuodingos yra visos augalo dalys ir jos preparatai yra naudojami tik išoriškai neuralgijų gydymui.

Naudojamos augalo dalys

Vaistinei žaliavai yra kasami šviesesni mėlynosios kurpelės šaknų gumbai. Jie kasami vėlai rudenį. Gumbai atskiriami nuo šaknų, nuplaunami ir džiovinami palėpėje ar kitoje gerai vėdinamoje patalpoje. Vaistinę žaliavą gali ruošti tik specialistai, žinantys kaip elgtis su šiuo augalu.

Veikliosios medžiagos

Kurpelės šakniagumbiuose  yra trijų rūšių alkaloidų, iš kurių svarbiausi yra akonitinas, pikrakonitinas ir akoninas. Gumbuose taip pat yra cukraus, dervų, organinių rūgščių, iš jų – obuolių ir citrinos). Jaunuose gumbuose alkoloidų gali būti nuo 0,2 iki 3 proc. Kurpelės alkaloidai yra mirtinai nuodingi. Jiems būdingas sedacinis ir toksinis poveikis.

Naudojimas medicinoje

Neuralgijų gydymui yra naudojami mėlynųjų kurpelių tepalai, taip pat augalas yra vartojamas homeopatijoje.
Mėlynosios kurpelės alkoloidai taip pat yra vartojami žemės ūkyje kenkėjų (vabzdžių bei graužikų) naikinimui.

Apsinuodijimo kurpelėmis požymiai

Apsinuodijus kontaktiniu būdu, toje vietoje kur lietėsi augalas oda dilgsi, vėliau šis dilgčiojimas plinta į galūnę. Vėliau atsiranda nerimas, galvos svaigimas, stebimi judėjimo sutrikimai. Vystis žarnyno spazmai, stiprus prakaitavimas, vėliau gali išsivystyti kvėpavimo raumenų spazmas, bradikardija bei širdies raumens paralyžius. Apsinuodijus, nukentėjusį būtina kuo skubiau vežti į ligoninę. Priešnuodis – atropinas.

Kada mėlynosios kurpelės preparatų vartoti negalima

Mėlynosios kurpelės preparatų patiems gamintis negalima. Jie vartojami tik esant gydytojo paskyrimui ir savigyda šiuo atveju negalima.