Katarakta

Kas yra katarakta?

Katarakta yra vadinamas akies lęšiuko sudrumstėjimas. Įprastai akies lęšiukas yra skaidrus. Jis veikia kaip fotoaparato lęšis, kuris fokusuoja šviesos spindulius į akies dugną. Iki 45 metų amžiaus žmogaus akies lęšiukas gali keisti savo formą. Tai leidžia jam fokusuoti daiktus, esančius toli ir arti. Su amžiumi  lęšiukui senstant, jis darosi standesnis ir drumstesnis. Akies matomi vaizdai  gali prarasti ryškumą. Ši būklė ir  vadinama katarakta.Daugiausia yra kalbama apie senatvinę kataraktą, lotyniškai – cataracta senilis. Ji vystosi senstant, kai dėl mums kol kas nežinomų priežasčių pradeda drumstėti akies lęšiukas. Jis yra  tarp stiklakūnio ir vyzdžio. Pagrindinė jo funkcija yra laužti  šviesos spindulius. Drumzlės akies lęšiuke trukdo šviesai patekti į tinklainę ir dėl to susilpnėja regėjimas.

Epdiemiologija

Katarakta sudaro  net  40% visų pasaulyje nustatomų aklumo atvejų. Ji vienodai paliečia viso pasaulio senstančius asmenis, tačiau  net 99%  šių aklumo atvejų tenka besivystančioms šalims.

Priežastys

Kataraktos priežastys iki šios nėra visai aiškios. Žinoma tik tiek, kad jos atsiradimui turi įtakos  paveldėjimas, hormoninės sistemos sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai.Manoma, jog katarakta vystosi dėl baltymų pakitimų (denatūracijos)- tai yra baltymų oksidacijos. Neretai katarakta vystosi sergantiesiems cukralige, esant ilgalaikei hiperglikemijai arba hiperuremijai ir ilgalaikei dehidratacijai ( kai sergama lėtiniu inkstų nepakankamumu). Kataraktos atsiradimui turi įtakos ir aplinkos toksinai, bei žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas, taip pat fermentų sistemos išsekimas,aktyvaus ląstelių transporto sutrikimai, joninės- osmozinės pusiausvyros sutrikimai. Moterims katarakta vystosi šiek tiek dažniau.

Rizikos faktoriai

Amžius

Susirgimų katarakta skaičius didėja su amžiumi. Nustatyta, kad net apie 50% žmonių nuo 65 iki 74 metų randama lęšiuko pakitimų, kiek dažniau jų pasitaikomoterims.

Ryški katarakta kai regėjimo aštrumas <6/12  didėja su amžiumi:

6%  atvejų yra nustatoma sulaukus 65–69 metų
42% atvejų yra nustatoma sulaukus 75–79 metų
71%  atvejų yra nustatoma sulaukus  > 85 metų

Kiti rizikos faktoriai

• Amžius
• Saulės šviesa
• Rūkymas
• Alkoholio vartojimas
• Dehidratacija
• Spinduliuotė (Ultravioletiniai ir infraraudonieji spinduliai, jonizuojanti radiacija -rentgeno, gama spinduliai).
• Kortiosteroidų vartojimas
• Cukraligė

Kataraktos klinika

Dažniausiai pasitaikantys klinikiniai požymiai

• Regėjimo pakitimai: regėjimo aštrumo pokyčiai, kinta jautrumas kontrastui, blogiau skiriamos spalvos, matomas žėrėjimas, monokulinė diplopija, poliplopija, matomos ,, muselės“
• Refrakcijos pokyčiai:  branduolėlio sklerozė ir pasislinkimas į miopiją, padidėjęs arba kintantis astigmatizmas
• Akių dugno apžiūra: gali būti apsunkinta dar prieš tai, kai pacientas pats pastebi regėjimo pokyčius.

Nedažnai pasitaikantys klinikiniai požymiai

Fakomorfinė glaukoma :Kataraktos pažeistas lęšiukas gali sukelti rainelės išsikišimą į priekį su 2° užsidarymo kampu. Klinikinis vaizdas yra toks kaip ūmaus ar lėtinio akies kampo susiaurėjimas, intraokulinio spaudimo padidėjimas, seklus akies kampas, fiksuotas, pusiau išplėstas vyzdys

Fakolitinė glaukoma : Esant perbrendusiai kataraktai tirpūs lęšiuko baltymai yra prarandami per nepažeistą priekinę akies kapsulę, dėl ko vystosi trabekulinė obstrukcija ir po to 2° atviro kampo glaukoma. Padidėja intraokulinis spaudimas, gilus akies kampas, taip pat gali susidaryti psedohipofionas( pseudohypopyon). Akies kampas yra atviras, perbrendusios kataraktos požymiai.

Fakoanafilaktinis uveitas: Akies lęšiuko baltymų uždegimas, atsiradęs dėl kapsulės plyšymo. Intraokulinis spaudimas gali būti padidėjęs, normalus arba sumažėjęs.

Ligos eiga

Dažniausiai katarakta pažeidžia abi akis, bet nevisada vienodai. Pirmieji kataraktos požymiai pradeda formuotis vyresniems nei 50 metų žmonėms, tačiau regėjimo sutrikimai atsiranda tik per 5 – 10 metų, ar daugiau.
Suagusiems kataraktos vystosi lėtai ir be skausmo. Regėjimas pažeistoje akyje blogėja palaipsniui. Švelnus lęšiuko padrumstėjimas dažniausiai nustatomas žmonėms virš 60 metų, bet tai gali ir nesukelti regėjimo problemų.
Paprastai sulaukus 75 metų amžiaus, dauguma žmonių jau  turi kataraktas, kurios blogina jų matymą.

Regėjimo pablogėjimas esant kataraktai gali pasireikšti kaip:
– Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai
– “Rūkas” prieš akis
– Dvejinimasis akyse
– Spalvų ryškumo sumažėjimas
– Sunku atskirti spalvų atspalvius ar ryškius daiktų kontūrus
– Matomi  šešėliai apie šviesas
– Dažnai reikia keisti akinius

Katarkta dažniausiai sukelia matymo pablogėjimą, net ir dienos metu. Daugumai žmonių katarakta atsiranda abiejose akyse, tačiau vienoje kurioje nors akyje pokyčiai būna ryškiau išreikšti. Daug kataraktą turinčių žmonių skundžiasi tik nedideliu matymo sutrikimu.

Priklausomai nuo to, kurioje lęšiuko vietoje formuojasi drumzlės, katarakta skirstoma į

• branduolinę-šiuo atveju pasikeičia akies laužiamoji galia ir sutrinka regėjimas į tolį, o vėliau fomuojasi drumzlės lęšiuko branduolyje)
• žievinę – drumstėja lęšiuko žievės sluoksniai
•  mišrią kataraktą.

Pagal subrendimo laipsnį katarakta yra skirstoma taip

• Nesubrendusi:  drumzlė susiformavusi nevisiškai
• Subrendusi: pilnas drumstumas
• Perbrendusi: žievė susitraukia, kliniškai matomos kapsulės raukšlės
• Morgano: žievė suskystėja, kietesnis branduolėlis nukrenta žemyn, tačiau vis dar išlieka kapsulėje

Yra skiriamos  4 kataraktos formavimosi stadijos. Jos nustatomos specialiu prietaisu apžiūrint akį. Pirmųjų stadijų metu sergantysis gali nejausti jokių požymių. Ligai progresuojant,  „musyčių“ lakstymas prieš akis, užslenka tarsi migla, kartais dvejinasi. Galiausiai regėjimas visiškai susilpnėja, žmogus skiria tik šviesą ir tamsą, o galiausiai gali prasidėti visiškas aklumas.

Kataraktos progresavimą skatina gretutiniai susirgimai – cukraligė. Taip pat akies uždegimai, akių traumos, ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, operacinis akių gydymas, radiacija, ultravioletiniai saulės spinduliai. Polinkis sirgti katarakta yra paveldimas, dažniau sergama jei katarakta yra buvusi pas tėvus ar senelius.

Tyrimų planas

Kataraktą diagnozuoja ir gydo oftalmologai. Pirmiausia yra atliekamas  standartinis akių ištyrimas – apžiūra plyšine
lempa. Po to akys yra apžiūrimos su biomikroskopu ir nustatomas kataraktos tipas  ir stadija.

Gydymo principai

Pradinėse kataraktos stadijose yra parenkami geresni akiniai, rekomenduojama įsirengti geresnį apšvietimą, darbui naudoti padidinimo stiklą, nešioti akinius nuo saulės. Kataraktos medikamentinio gydymo nėra. Labai efektyvus yra operacinis kataraktos gydymas – dirbtinio lęšiuko implantavimas. Kataraktos operacija nesudėtinga ir neilgai trunkanti, o po jos dažniausiai pasiekiami teigiami rezultatai.  Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai pacientas nebegali užsiimti įprasta veikla ar dirbti savo darbo. Jeigu katarakta nekelia regėjimo sutrikimų, laikoma, jog operacinio gydymo nereikia.

Komplikacijos

Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas leidžia apsisaugoti nuo visiško apakimo. Retai, tačiau ilgą laiką neoperuojama perbrendusi katarkta gali sukelti glaukomą ir akies skausmus, atsirandančius dėl uždegimo.

Prognozė

Matymas po kataraktos operacijos gali nesiekti 1,0, jei akyje yra kitos regėjimą mažinančios ligos (glaukoma, amžinė makulos degeneracija ir kitos). Dažniausiai oftalmologas šias ligas gali nustatyti prieš operaciją.

Profilaktika

Geriausia kataraktos profilaktikos priemonė  yra ligų, didinančių katarktos riziką, kontrolė ir kenksmingų aplinkos
rizikos faktorių vengimas. Būnant lauke saulėje reikėtų nešioti užsidėti tamsintus akinius, kad būtų sumažintas ultravioletinių spindulių poveikis akims. Laikytis sveiko gyvenimo būdo, nerūkyti, nevartoti alkoholio.

Ligos esmė

• Palaipsniui blogėja rega.
• Chirurginis kataraktos gydymas yra indikuotinas kuomet ligonis dėl lęšiuko padrumstėjimo nebegali užsiimti sau įprasta veikla ar dirbti savo darbo.