Ūmiu tonzilitu arba angina yra vadinama ūminė infekcinė viso organizmo liga, kuriai būdinga vietinė simptomatika Valdejerio (Waldeyer) limfoidiniame žiede. Dažniausiai pasitaiko gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės į uždegimą yra įtraukiamos rečiau.
KlasifikacijaTonzilitai yra skirstomi į
• Pirminius tonzilitus.- Šiuo atveju infekcijos židinys yra pačiose tonzilėse. Dažniausiai ūminį tonzilitą sukelia A grupės β-hemolizinis streptokokas, rečiau auksininis stafilokokas.
• Antrinius tonzilitus- Antrinio tonzilito metu pakitimai tonzilėse atsiranda kai yra sergama kitomis infekcinėmis ligomis , pavyzdžiui skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze, raudonuke, o taip pat kraujo ligomis – agranuliocitoze, leukoze, leukemija.
Etiopatogenezė
Dažniausias ligos sukėlėjas yra A grupės β-hemolizinis streptokokas. Kiek rečiau yra nustatomi stafilokokai, Haemophilus Influenzae, pneumokokai, virusai, grybeliai.
Infekcija plinta oro-lašeliniu būdu, tačiau galima užsikrėsti ir kontaktiniu būdu– pvz., sergant prienosinių ančių uždegimu. Susergama dažniausiaiperšalus ar sumažėjus organizmo imuniniam reaktyvumui.
Klinika
Kliniškai yra nustatomos kelios tonzilito formos. Dažniausiai iš kurių dažniausiai pasitaiko katarinė, folikulinė ir lakūninė anginos forma.
• Katarinė angina – yra lengviausia susirgimo forma. Jai būdinga staigi pradžia: ligoniui peršti gerklę, sunku ryti, nes vargina skausmas ryjant. Yra bendrosios intoksijacijos požymių – bendras silpnumas, galvos skausmas. Apžiūrint matoma, jog gomurinės tonzilės ir žiočių lankai yra paraudę, patinę, gali būti ir pūlingo eksudato. Ligos trukmė iki 5 dienų.
• Folikulinė angina (pūlinga angina) –Susirgimas yra sunkesnis. Būdingas karščiavimas iki 39 oC, skundžiamasi stipriu gerklės skausmu, ypač ryjant. Atliekant faringoskopiją yra matomos paburkusios, hiperemiškos tonzilės. Tonzilių paviršius padengtas balkšvais taškeliais. Minkštojo gomurio, žiočių lankų gleivinės gali būti paraudusios, infiltruotos. Supūliavę tonzilių folikulai dažniausiai pratrūksta apie 2-3 ligos dieną, po ko ligonio būklė pagerėja. Ligos trukmė yra iki 5-7 dienų.
• Lakūninė angina. Ligos eiga ir simptomai yra panašūs į folikulinės anginos. Ant paburkusių tonzilių matoma balkšvai gelsvų pūlingų apnašų. Pradžioje jos stebimos lakūnose, vėliau apnašos padengti gali visą tonzilių paviršių. Jos lengvai nusivalo ir epitelis nėra pažeistas (tuo ši anginos forma skiriasi nuo difterinės anginos).
Sergant folikuline ir lakūnine anginomis regioniniai limfmazgiai. Jie yra skausmingi.
Dažniausiai angina serga 5-6 metų amžiaus vaikai.
Bakterinis tonzilitas
Tai yra bakterijų sukeltas tonzilitas . Jį dažniausiai sukelia A grupės β-hemolizinis streptokokas. Klinikai yra būdinga
• Gerklės skausmas
• Disfagija, rijimo sutrikimai
• Odinofagija
• Karščiavimas
• Kaklo limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija)
Ligoniai gali skųstis bendro negalavimo reiškiniais, galvos skausmu, pykinimu.
Apžiūrint yra matoma, jog gomurinės tonzilės ir ryklės užpakalinė sienelė yra paraudę, paburkę, galima matyti ir pūlingą eksudatą. Liežuvis ryškiai raudonos spalvos („avietinis liežuvis“). Taip pat neretai yra stebima liežuvėlio patinimas, kraujosruvos ant minkštojo gomurio, gali atsirasti įvairaus bėrimo elementų. Neretai būna padidėję priekiniai kaklo limfmazgiai, jie yra skausmingi apčiuopos metu. Ligos trukmė dažniausiai yra 3-4 dienos, tačiau negydant liga gali tęstis iki 14 dienų.
Ūmus streptokokinis tonzilitas yra diagnozuojamas remiantis anamneze, klinikiniu ištyrimu.
Laboratoriniai tyrimai
- Bendras kraujo tyrimas : stebima leukocitozė (neutrofilinė), padidėjęs ENG, taip pat padidėja CRB.
- Pasėlis iš ryklės yra pagrindinis tyrimo metodas, patvirtinantis streptokokinio tonzilito diagnozę, tačiau jis yra brangus ir atliekamas ilgiau nei greitas streptokokinio antigeno nustatymo testas. Dėl tyrimo greitumo ir pigumo pirmiausia yra rekomenduojama vietoje atlikti greitą streptokokinio antigeno nustatymo
testą kait įtariamas streptokokinis tonzilitas ar faringitas. Jei testo rezultatas teigiamas, to ir užtenka diagnozei patvirtinti ir paskirti tinkamą gydymą. Tačiau kai yra neigiamas tyrimo rezultatas, yra rekomenduojama paimti pasėlį iš ryklės.
• Karščiavimas >38 ˚C
• Kaklo limfmazgiai padidėję >2 cm. ir/ar jautrūs
• Tonzilių ar ryklės eksudatas
• Bakteriologiškai patvirtintas β-hemolizinis streptokokas
•Susirgimui nebūdingi peršalimo simptomai, kosulys
Ūmaus tonzilito gydymas yra kompleksinis: skiriamas gydymas antibakterinis vaistais, mažinama temperatūra, malšinamas skausmas, taikoma dieta ir režimas.
Pirmo pasirinkimo vaistas streptokokiniam tonzilitui gydyti yra antibiotikas penicilinas. Vaikams ir suaugusiems, kurie alergiški penicilinui, yra rekomenduojama skirti eritromiciną. Didelio skirtumo, kaip bus skiriamas penicilinas – į raumenis ar geriamas kaip tabletės, nėra.
Skausmui mažinti dažniausiai yra naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai (ibuprofenas, aspirinas ar acetaminofenas).
Ūmiu tonzilitu sergantiems pacientams yra rekomenduojama lengva dieta, maistas turi būti šiltas, švelnus ir minkštas arba sutrintas. Jiems yra patariama gerti daug šiltų skysčių, kurių poreikis pakilus temperatūrai yra didesnis. Kadangi neretai nuryti didelį kiekį skysčių yra sunku ir skausminga, geriau gerti per šiaudelį. Yra rekomenduojamas lovos režimas, temperatūra mažinama tam, kad sumažėtų skysčių poreikis. Karščiavimą ir skausmą mažinančių vaistų su kofeinu ir jo turinčių gėrimų geriau vengti, nes jis didina vandens dehidrataciją ir vandens netekimą. Negalima rūkyti, nes dūmai dirgina ryklės gleivinę. Patartina pagulėti karštoje vonioje arba pakaitinti kojas, taip pat yra naudingi šildantys kompresai kaklo srityje, inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas druskos tirpalu.
Vietiškai naudinga vartoti antimikrobiškai ir dezinfekuojančiai veikiančius preparatus. Daugelio šių preparatų sudėtyje yra vienas ar keli antiseptikai (chlorheksidinas, heksetidinas, timolis, benzidaminas ir kt.), taip pat eteriniai aliejai, vietiniai anestetikai (lidokainas, tetraktinas, mentolis ir kt.). Neretai juose yra antibakterinių preparatų (fuzofungino, framicetino arba sulfanilamidų), dezodoruojančių medžiagų.
Komplikacijos
Negydant ar neadekvačiai gydant tonzilitus gali vystytis komplikacijos. Kai bakterijos išplinta į šalia ryklės esantį jungiamąjį audinį ar limfmazgius, susiformuoja ryklės flegmona ir pūlinys. Dažniausiai pasitaikantys yra paratonzilinis, paleiryklinys, užryklinis pūliniai.
Susiformavus pūliniams yra taikomas konservatyvus gydymas , skiriami plataus spektro antibiotikai. Susiformavusius pūlinius yra būtina atverti (tai jau chirurginis gydymas).
Retos tonzilito komplikacijos yra reumatas, artritas, glomerulonefritai (sukeliami β-hemolizinio streptokoko). Tikimybė atsirasti šiems susirgimams didėja tik nuo 10 sirgimo dienos, jei yra netaikomas tinkamas antibakterinis gydymas.
Lėtinis tonzilitas
Lėtiniam tonzilitui yra būdingi lėtiniai ryklės skausmai, halitozė (nemalonus kvapas iš burnos), pūlingi kamščiai susidarę tonzilių lakūnose, bei pastovus pažandinių limfmazgių padidėjimas. Tarp ligos paūmėjimų gali būti visiškai besimptominė ligos eiga.
Lėtinio tonzilito diagnostiniai kriterijai
• 3 ar daugiau kartų per metus kartojasi ūminiai tonzilitai (anginos)
• 3 metus kasmet pasikartoja ūminiai tonzilitai
• teigiamas streptokokų pasėlio tyrimas
• padidėjęs antistreptolizino (ASO) titras
• taip pat gali būti padidėję pažandinės srities limfmazgiai
• gali būti nuolatinis subfebrilitetas, ar kūno temperatūra >38˚C ligų paūmėjimų metu
• gali būti sąnarių, raumenų skausmai,
• gali būti besikartojantys para- ar retrofaringiniai pūliniai
• apžiūros metu palpuojant iš tonzilių teka skysti pūliai
• apsunkintas rijimas, diskomfortas kvėpuojant, knarkiama miegant, yra netaisyklingas sąkandis, būdingas netaisyklingas veido formos vystymasis, blogas kvapas iš burnos.
Pagrindinis lėtinio tonzilito gydymas yra pašalinti gomurines tonziles, tai yra atliekama tonzilektomija. Galima bandyti taikyti ir konservatyvų gydymą- skiriami ilgalaikiai antibiotikų kursai, imunostimuliatoriai, tačiau dažni ligos paūmėjimai dažniausiai išlieka.
Laikoma, jog pašalinus gomurines tonziles, organizmo bendra organizmo imuninė būklė nenukenčia.