Ankstyvasis šalpusnis

Augalas – Ankstyvasis šalpusnis

Lotyniškas pavadinimas – Tussilago farfara

Sinonimai – baltapusniai, baltapusiai, močeka, močekalapis, močekėlė, šaltapusis, šaltašonis, šaltpusnis Ass’s Foot, Brandlattich, British Tobacco, Bullsfoot, Chasse-Toux, Coughwort, Farfarae Folium Leaf, Fieldhove, Filuis Ante Patrem, Flower Velure, Foal’s Foot, Foalswort, Guflatich, Hallfoot, Herbe aux Pattes, Herbe de Saint-Guérin, Horsefoot, Horsehoof, Kuandong Hua, Kwandong Hwa, Pas Diane, Pas d’Ane, Pas d’Âne, Pas-d’Âne, Pas-de-Baudet, Pferdefut, Pied-de-Cheval, Plisson, Procheton, Taconnet, Tussilage, Tussilage Pas d’Âne, Tussilago farfara, Uña de Caballo, Bullfoot, coughwort, foalswort, Kuan Dong Hua, Мать-и-мачеха

Šeima – Astriniai (Graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke)

Augalo aprašymas

Ankstyvasis šalpusnis yra daugiametis žolinis augalas su šliaužiančiu šakotu požeminiu šakniastiebiu. Šalpusniai  žydi ryškiai geltonais žiedais. Pražįsta jie  prieš pat išleisdami lapus – kovo–balandžio mėnesiais. Pavasario pradžioje iš šakniastiebio išauga belapis, žvynuotas, 10-25 cm aukščio žiedstiebis, kurio viršūnėje yra vienas graižas.  Prieš pat augalaui pražįstant ir jam peržydėjus jo graižai būna nusvirę. Kai šalpusnis peržydi,  išauga dideli, apvaliai širdiški, kampuoti, nelygiai smulkiai dantyti lapai. Viršutinis  šalpusnio lapų paviršius yra tamsiai žalias, plikas,  o apatinis – baltai pilkas ir  gausiai padengtas baltais plaukeliais. Vaisius – lukštavaisis su skristuku. Šalpusniai auga visoje Lietuvoje. Jie mėgsta priemolio ir priesmėlio dirvožemius, kuriuose yra negilaus podirvio vandens.  Jie mėgsta augti laukuose, pakrantėse, duobėse, pakelėse. Gali būti auginami.

Šalpusnis žmonijai yra pažįstamas nuo žilos senovės. Manoma, jog žmonija šalpusniais gydė kosulį jau prieš 2500 metų. Viduramžių Prancūzijos gydytojų emblema buvo šalpusnio lapas. Senovės graikų gydytojas Dioskoridas rašė, kad ,,šalpusnis turėtų būti skiriamas tiems kurie gali kvėpuoti tik atsistoję“. Senovės romėnams  taip pat buvo gerai pažįstamos šalpusnio savybės palengvinti atsikosėjimą. Senovėje deginti šalpusnių lapai būdavo vartojami kaip druskos pakaitalas.

Naudojamos augalo dalys

Gydymo tikslams yra renkami šalpusnio augalo lapai (Farfarae folium; Folium Farfarae), o kartais ir žiedai.  Jie yra renkami liepos-rugpjūčio mėnesį. Vaistinei žaliavai netiks  parudavę, dėmėti (pažeisti miglinių rūdžių) lapai. Lapkotis vaistams turi būti trumpesnis nei 5 cm. Šalpusnio lapai yra panašūs į  plačialapio šaukščio (Petasites hybridus L.) ir didžiosios varnalėšos (Arctium lappa L.) lapus, todėl renkant juos reikia būti atsargiems. Vaistažolės yra džiovinamos paskleidus lapus  plonu sluoksniu, pastoviai vartant, pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 35-45 °C temperatūroje. Išdžiovinta šalpusnių  žaliava yra bekvapė, kartoko, gleivingo skonio. Šalpusnio žiedai yra renkami anksti pavasarį, o lapai yra renkami gegužės pabaigoje0 birželio pradžioje. Išdžiovintus šalpusnio lapus galima saugoti dėžutėse iki 3 metų.

Veikliosios medžiagos

Šalpusnio lapuose yra daug gleivių ( iki 8%), taip pat kartumynų- net iki  2,6 % . Taip pat daug  rauginių medžiagų- taninų. Jų gali būti 5- 10%. Svarbiausi iš jų yra triterpenai – beta amirinas, arnidolis, faradiolis. Taip pat pirolizidino alkaloidai – tusilagino pėdsakai, izotusilaginas, senkirkinas ir senecioninas. Šalpusniai taip pat yra puikus gleivių šaltinis. Jų šalpusnio lapuose gali būti 6- 10 % Rasta juose ir eterinio aliejaus, flavonoidų, organinių rūgščių, vitamino C, karotino ir labai reikalingo mikroelemento cinko.

Šalpusnio lapų preparatai pasižymi stipriu gleivinančiu, minkštinančiu, kvėpavimo takų  liaukų sekreciją stimuliuojančiu, bei   atsikosėjimą gerinančiu poveikiu.

Šalpusnio lapuose esantys pirolizidino alkaloidai kepenis veikia toksiškai. Europoje pardavime  galima aptikti šalpusnio preparatų, kuriuose nėra šio alkaloido. Užsienyje pardavime pasitaiko šalpusnio preparatų klastočių, kurios yra gaminamos iš panašaus poveikio augalų – Petasites ir Adenostyles alliariae. Šiuose augaluose esančios pirolizidino koncentracijos gali būti pavojingos sveikatai.  Tačiau gera naujiena yra ta, kad pirolizidino alkaloidai suyra verdant ir  aukštoje temperatūroje, kai iš lapų yra  gaminamos ištraukos. Taip pat reikėtų žinoti, jog Kinijoje tradicinėje medicinoje vaistų gaminimui naudojamuose šalpusnių žieduose yra  aptinkami didesni pirolizidino senkirkino kiekiai. O ši medžiaga gali veikti ir karcinogeniškai. Amerikiečių  medicina šalpusnių žiedų vaistams gaminti nerekomenduoja.

Šalpusnio gleivėse esantys polisacharidai pasižymi priešuždegiminiu ir imuninę sistemą stimuliuojančiu poveikiu. Juose esantys flavonoidai slopina uždegimus ir malšina spazmus.

Naudojimas medicinoje

Tradiciškai šalpusnio lapai yra naudoti atsikosėjimui pagerinti, taip pat kaip gleivinanti ir minkštinanti medžiaga. Nuo žilos senovės naudoti esant sausam kosuliui, bronchitui, katariniam bronchitui, astmai, gerklės skausmui, tonzilitui, peršalimams gydyti. Taip pat naudoti esant šlapimo pūslės sudirginimo reiškiniams.Liaudies medicinoje šalpusniais gydyta gelta, tinimai, plaučių tuberkuliozė, skrandžio susirgimai, astmos priepuoliai. Šalpusnio lapais aprūkindavo kai skaudėdavo dantį.

Šiuo metu šalpusnio skyrimo indikacijos yra mažai pasikeitusios. Jis yra skiriamas sausam, dirginančiam kosuliui slopinti, taip pat esant ryklės ir gerklės sudirginimo reiškiniams bei tracheitui, laringitui, bronchitui ir gerklės užkimimui gydyti. Tradicinėje kinų medicinoje (TCM) šalpusnio žiedų preparatų mišiniai yra naudojami lengvos eigos astmos gydymui, taip pat esant kosuliui ir švilpesiams plaučiuose. Vakarietiškoji medicina šalpusnio žiedų vaistiniams preparatams gaminti stengiasi nenaudoti, nes juose yra didesni pirolizidino kiekiai. Tačiau Kinijoje priešingai, vaistų gamybai renkami šalpusnių žiedai. Ir šalpusnių lapai ir žiedai veikia panašiai. Kinijoje iš šalpusnių žiedų gaminamas sirupas ir medicininės cigaretės- skirti astmos gydymui. Šalpusniai labai gerai gydo spastinio tipo kosulius. Jų veikimas sustiprėja kai jie derinami su saldymedžiais (Glycyrrhiza glabra) , čiobreliais  (Thymus vulgaris) ir laukinėmis vyšniomis (Prunus serotina).

Astmai gydyti šalpusnis nėra labai efektyvus. Kinijoje atlikti tyrimai nustatė, jog šalpusnio preparatai padeda nuraminti kosulį, tačiau efektas yra labai trumpalaikis.

Šalpusnio vartojimo formos

Gydymui yra naudojami šalpusnio lapų užpilai, sirupai. Šalpusnio lapai dedami į atsikosėjimą gerinančių ir   prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinių sudėtis.

Dozavimas

Šalpusnio lapų arbatai ruošti imamas 1 arbatinis šaukštelis džiovintų šalpusnio lapų ir užpilamas 1 stikline verdančio vandens. Paliekama pritraukti 20 minučių ir geriama po pusę stiklinės iki 3 kartų per dieną.

Pašalinis šalpusnio poveikis

•  Kepenų pakenkimai  – Šalpusnio lapuose yra aptinkama toksiškų alkaloidų- pirolizidino alkaloidų pėdsakų. Jie yra linkę kauptis kepenyse ir siejami su kepenų veninių- okliuzinių susirgimų išsivystymo rizika.
•  Ilgalaikis vartojimas  – JAV FDA šalpusnį klasifikuoja kaip,,neapibrėžto saugumo“ preparatą. Vokietijos E Komisija perspėja, jog šalpusnio preparatų negalima vartoti ilgiau kaip 28 dienas per metus. Šalpusnio preparatus reikėtų vartoti tik trumpą laiką ir net šiuo atveju, pirolizidino alkaloidų kiekis neturėtų viršyti 10 mikrogramų per dieną.
•  Alergija  – Šalpusnis gali sukelti alergijos reiškinius, jeigu esate alergiški astrinių šeimos augalams.
•  Arterinis kraujospūdis  – Didelės šalpusnio preparatų dozės gali didinti arterinį kraujospūdį.

Šalpusnių sąveika su kitais vaistais

•  Arterinei hipertenzijai gydyti  – Šalpusnio preparatai gali sąveikauti su arterinį kraujospūdį reguliuojančiais vaistais. Jie neturėtų būti vartojami kartu.
•  Kraujo krešėjimą reguliuojantys preparatai  -Šalpusnio preparatai gali sąveikauti su kraujo krešėjimą reguliuojančiais vaistais. Vartojami kartu gali sukelti nukraujavimo pavojų.
•  Kepenų fermentinės sistemos  – Šalpusnio preparatai sąveikauja su fermentų (CYP3A4) induktorais. Jie neturėtų būti vartojami kartu.(CYP3A4) induktorių pavyzdžiai – karbamazepinas (Tegretolis), fenobarbitalis, fenitoinas (Dilantinas), rifampinas, rifabutinas (Mycobutin).

Kada šalpusnio preparatų vartoti negalima  Nėštumas, maitinimas krūtimi  – Šalpusnio negalima vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Amerikiečių medikai nerekomenduoja vartoti šalpusnio žiedų preparatų.

Šalpusnio lapų preparatų nereikėtų vartoti ilgiau kaip 3-4 savaites.

Taip pat yra laikoma, jog šalpusnių nereikėtų duoti jaunesniems nei 6 metų vaikams.

Liaudiški receptai su šalpusniais

Šalpusnio užpilas

1 valgomąjį  šaukštą smulkintų šalpusnio lapų užpilti viena stikline verdančio vandens, indą uždengti  ir 15 min kaitinti vandens vonelėje (kitame inde su verdančiu vandeniu). Paliekti 45 min atvėsti, nukošti. Jeigu  reikia, praskiesti virintu vandeniu iki 200 ml tūrio. Paprastai yra geriamas  po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį.

Šalpusnio  lapų arbata nuo peršalimo

1 valgomąjį šaukštą džiovintų smulkintų šalpusnio lapų užpilti 1 stikline verdančio vandens ir palikti pritraukti 30 minučių. Po to nukošti ir gerti po 2 arbatinius šaukštelius iki 6 kartų per dieną. Tokia arbata tinka peršalimui, kai stipria kostima.
Jeigu ruošite šalpusnio lapų  nuovirą, tada nuoviras geriamas po 1 valgomąjį šaukštąiki 6 kartų per dieną.

Prakaitavimą skatinanti arbata Nr.2 ( buvo aprobuota TSRS sveikatos ministerijos ir parduodama vaistinėse)

2 dalys džiovintų šalpusnių lapų
2 dalys džiovintų aviečių uogų
1 dalis paprastojo raudonėlio lapų

Šalpusnio lapų sultys

Liaudies medicinoje šviežios šalpusnio lapų sultys ir lapų nuoviras sumaišytas su medumi buvo naudojamos kaip atsikosėjimą gerinanti priemonė. Imama 15 g -200 g vandens. Taip pat šiuo mišiniu buvo gydoma tuberkuliuozė. Geriama po 1 puodelį per dieną.

Šviežios šalpusnių lapų sultys buvo geriamos sergant sloga.

Šalpusnio lapų sultys sumaišytos su pienu taip pat gertos esant virškinimo trakto susirgimams bei pervargimo reiškiniams.

Šalpusnio lapai odos ligų gydymui

Sutrinti į košelę šalpusnio lapai gali būdi dedami ant mėlynių, nuospaudų, odos žaizdų. Taip mažinamas skausmas ir skatinamas gijimas. Taip pat liaudies medicinoje šalpusnio lapai buvo dedami ant rožės pažeistų odos vietų.

Šalpusnio ir dilgėlių lapų nuoviras

Tinka juo plauti ar skalauti galvą kai slenka plaukai, vargina pleiskanos ir niežti galvos odą.

2 valgomieji šaukštai šalpusnio lapų sumaišomi su tiek pat dilgėlių lapų ir užvirinami su 1 stikline vandens. Leisti nusistovėti ir po to nukošti. Išspaudas taip pat išspausti į nuovirą. Skalauti šiuo nuoviru galvą, taip pat galima dėti kompresus ant vočių ar ant sudirgintos odos.