Erekcijos sutrikimai

Erekcijos sutrikimai kitaip dar gali būti vadinami impotencija ar erektiline disfunkcija . Tai yra būklė, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių vyras negali atlikti lytinio akto dėl nepakankamo varpos sustandėjimo.
Ši būsena nėra reta. Dažnai pasitaiko 40-70 metų vyrams. Lengvi erekcijos sutrikimai pasitaiko maždaug 17%, vidutinio sunkumo liga stebima apie 25%.

Absoliuti ED pasitaiko retai, stebima maždaug 10%.Susirgimų skaičius didėja su amžiumi. Erekcijos sutrikimais skundžiasi beveik 15% visų 7 dešimtį pasiekusių vyrų ir beveik 30–40% sulaukusių aštuntojo gyvenimo dešimtmečio vyrų.

Etiologija

ED priežasčių neretai yra keletas. Patogumo dėlei jos skirstomas į organines ir psichogenines priežastis.

Psichogeninės priežastys

Psichologinės priežastys dažniau pasitaiko jauname amžiuje. Šiuo atveju susirgimo išsivystymui gali turėti įtakos vaikystėje patirtos psichologinės traumos, griežtas auklėjimas, atsitiktinės nesėkmės, prastos seksualinio gyvenimo sąlygos ar nesusiklostę santykiai su partnere. Erekcijos sutrikimų priežastimi gali tapti beveik visos psichologinės įtampos priežastys: stresas, rūpesčiai, liūdesys, depresija, baimės, ypač nuolatinės.

Organinės priežastys

Organiniai susirgimai erekcijos sutrikimus sukelia dažniausiai vyresniame amžiuje. Svarbiausi iš jų yra lėtiniai susirgimai ar persirgtos ligos: arterinė hipertenzija, cukraligė, širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir panašiai. Neretai erekcijos sutrikimai atsiranda vartojant kai kuriuos vaistus – arterinį kraujospūdį mažinančius, raminančiuosius, migdomuosius, šlapimą varančius vaistus. Įtakos turi ir patirtos traumos, bei žalingi įpročiai -rūkymas, alkoholis, priklausomybė nuo narkotikų.

ED etiologijos klasifikacija

Uždegiminės priežastys – Prostatitas
Mechaninės priežastys – Peyronie liga
Psichologinės priežastys – depresija, nerimas, baimės, sunkumai santykiuose, išnykęs potraukis, įtampa
Okliuzinės priežastys– kraujagysliniai faktoriai
—–Arteriogeninės priežastys- arterinė hipertenzija, rūkymas, hiperlipidemija, cukraligė, periferinių arterijų liga
—–Venogeninės priežastys: veninio okliuzinio mechanizmo pokyčiai dėl degeneracinių ar anatominių pokyčių
Trauminės priežastys: dubens kaulų lūžiai, varpos traumos/lūžiai
Jatrogeninės priežastys– būklė po dubens organų operacijų, prostetektomija
Kitos priežastys: senėjimas ( antrinė aterosklerozė dėl kurios vystosi kaverininių kūnų išemija), lėtinis inkstų nepakankamumas, kepenų cirozė, priapizmas, rūkymas
Neurogeninės priežastys: Išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, multisisteminė atrofija, augliai , spina bifida, stuburo smegenų pažeidimai, periferinės neuropatijos ( alkoholinė, diabetinė)
Cheminės priežastys– vartojami beta blokatoriai, tiazidai, ACE inhibitoriai, amiodaronas, antidepresantai ( tricikliai, MAOI, SSRI), anksiolitikai ( benzodiazepinai), androgenai (finasteridas, ciproterono acetatas), GNRH analogai , prieštraukuliniai vaistai (fenitoinas, karbamazepinas), antiparkinsoniniai preparatai (levodopa), statinai (atorvastatinas), alkoholis
Endokrininės priežastys: cukraligė, hipogonadizmas , hiperprolaktinemija, hipotireozė, hipertireozė.

Anamnezės ypatumai

Seksualinės kilmės ED – reikia išsiaiškinti ar būklė išsivysto staiga arba palaipsiniui. Naktį ar anksti ryte
gali būti spontatinė erekcija, tačiau ją išlaikyti sunku. Varpa ne visuomet sustandėja pilnai. Neretai būna problemų santukiuose su partnere, kartais išnykęs geismas, santykiai reti .

Organinės ED priežastys – būtina išsiaiškinti apie rizikos faktorius – cukraligę (ED paliečia beveik 50% cukralige sergančių ir apie 30% gydomų nuo cukraligės asmenų), širdies ir kraujagyslių susirgimus, arterinę hipertenziją, periferinių arterijų susirgimus, neurologinius ir endokrininius susirgimus, taip pat išsiaiškinti ar buvo mažojo dubens ar lytinių organų operacijų, traumų arba taikytas spindulinis gydymas.

Psichosocialinė anamnezė– išsiaškinti darbo sąlygas, socialinį stresą, nerimo, įtampos, baimių buvimą. Kokie santykiai su partnere, paciento lūkesčiai.

Vartojami vaistai – būtina išsiaiškinti ar vartoti ED skirti vaistai, kokie buvo gydymo rezultatai.

Socialinė anamnezė – rūkymo ir alkoholio vartojimo ypatumai.

Esant organinėms priežastims liga dažniausiai vystosi palaipsniui, išskyrus tuo atveju jeigu išsivysto po chirurginės operacijos ar traumos – tada bus ūmiai atsiradusi. Spontanintės erekcijos nebūna, tačiau geismas ir ejakuliacinė funkcija išlieka. Taip pat būna papildomai nustatomi medicininės rizikos faktoriai, ypač vyresniame amžiuje.
Jei 2-3 kartus, esant palankioms sąlygoms, pakankamiems erotiniams dirgikliams, nepasiekiama pakankamai tvirta erekcija, reikėtų pradėti ieškoti specializuotos pagalbos

Apžiūros ypatumai

Būtina atlikti pilną ligonio apžiūrą – įvertinti širdies ir kraujagyslių, mažojo dubens, nervų sistemos būklę. Turi būti įvertintas arterinis kraujospūdis. Atliktas digitalinis tyrimas- įvertinta prostatos būklė, įvertinti antriniai lytiniai požymiai, lytinių organų būklė. Atkreipti dėmesį ar yra varpos deformacijų, fimozė, varpos pažeidimai., sėklidžių būklė. Ištiriamas M. The bulbocavernosus refl ksas ( įvertinama S2-S4 segmentai)-suspaudus varpos galvutę, susitraukia išeinamosios angos sfinkteris.

Diagnostikos principai

• Kraujo tyrimas – gliukozės kiekis kraujuje nevalgius, testosterono tyrimas ( atliekamas tarp 8-11 val. ryto), lipidų kiekio nustatymas,lytinius hormonus surišančio globulino tyrimas, urea ir elektrolitai, LH/FSH tyrimas, prolaktino kiekio nustatymas, PSA , skydliaukės tyrimai – tyrimai pasirenkami atsižvelgiant į gretutinius susirgimus
• Naktinio varpos sustandėjimo tyrimas – naudingas diagnozuojant psichologinę ED
• Varpos tyrimas spalvotu dopleriu – matuojamas sistolinis ir diastolinis kraujotakos greitis,
• Kavernozografija – kontrastinis varpos kraujotakos tyrimas, naudingas nustatant veninės kraujotakos sutrikimus
• Varpos arteriografinis tyrimas– atliekamas pasirinktinai jauniems žmonėms po traumų
• BMR tyrimas – įvertinti ar nėra varpos fibrozės ir Peyronio ligos

Gydymo principai

Psichoseksualinė terapija

Gydo seksologas ir psichologas. Taikoma kognityvinė terapija, seksualinis švietimas, gerinami bendravimo įgūdžiai. Stengiamasi gydyti porą. Farmakologinis gydymas tik gretutinė priemonė.

Gydymas vaistais

Fosfodiesterazės -5 (PDE5) inhibitoriai: pirmo pasirinkimo vaistai. Į šią grupę įeina
sildenafilis (Viagra®), tadalafilis (Cialis®), vardenafilis (Levitra®) Visi šie preparatai atpalaiduoja kavernozinių kūnų lygiuosius raumenis ir sukelia erekciją slopindami Cgmf fosfodiesterazės skaidymą. Tačiau nors juos ir vartojant reikalinga erotinė stimuliacija. Šių preparatų veiksmingumas iki 80%. Po radikaliai atliktos prostatektomijos gali pagelbėti optimizuoti erekciją. Kontraindikacijos- nitratų vartojimas, būklė po miokardo infarkto, būklė po insulto, arterinė hipotenzija, nestabili krūtinės angina, regos nervo neuropatijos. Prieš skiriant gydymą šiais preparatais būtinas kardiologinis ištyrimas, ypač jeigu pavienta vartoja A blokatorius, arba tulinki polinkį priapizmui.

Dopamino receptorių agonistas: apomorfinas, apomorphine (Uprima®). Veikimo mechanizmas – centrinio poveikio preparatas, veikia paraventrikulinius pagumburio branduolius ir sustiprina seksualinius dirgiklius. Vartojamas gan retai, nes turi pašalinių reiškinių – sukelia galvos skausmus, galvos svaigimą, pykinimą.

Intrauretrinis gydymas – tai antrojo pasirinkimo gydymas. Specializuotu aplikatoriumi į šlaplę yra įvedamas sintetinis prostaglandinas E1 . Pašaliniai reiškiniai – varpos iš šlaplės skausmai, priapizmas, vietiniai reiškiniai.

Taip pat gali būti implantuojami įvairūs implantai. Erektilinės disfunkcijos gydymas visada yra kompleksinis. Būtina keisti gyvenimo būdą, atsisakyti žalingų įpročių.

Profilaktika

Padeda atsipalaiduoti ir kartu sukelia erotinę nuotaiką kai kurie prieskoniai ir aromatiniai aliejai : imbierai, kardamonai, kmynai ir sandalmedžiai. Romantiškai nuteikia pačiuolių, vetiveno, ylang-ylang, sandalmedžių ir jazminų kvapų mišinys.