Adenomiozė

Adenomioze yra vadinamas ektopinė gimdos epitelio (endometriumo) gerybinė invazija į  gimdos raumeninį sluoksnį (miometriumą. To pasėkoje išsivysto gimdos lygiųjų raumenų hipertrofija, dėl ko pasikeičia gimdos galimybė susitraukti.  Adenomiozė neretai lydi endometriozę. Adnomieozė gali būti įgimta ( atsiradusi nuo pirmųjų mėnesinių arba 2-3 metus po jų pradžios) arba įgyta (po operacijų).

Konkreti ligos priežastis nėra aiški. Tačiau yra kelios adenomiozės vystymosi teorijos. Manoma, jog liga atsiranda dėl tiesioginės ląstelių invazijos iš endometriumo į raumeninį gimdos sluoksnį. Dažniausiai taip gali įvykti po gimdos vientisumo pažeidimų, pavyzdžiui atliekant cezario pjūvio  ar kitas gimdos operacijas, taip endometriumo ląstelės patenka į gimdos raumennį sluoksnį  ir ten įauga. Kita teorija sieja gimdymą ir po jo atsiradusį audinių pažeidimą (uždegimą). Kartais epitelinės ląstelės būna įsiskverbusios ne tik į bazalinį sluoksnį bet ir į funkcinį sluoksnį.

Šiai dienai adenomiozė yra siejama su šiomis būklėmis

Kartotinais gimdymais
Gimdos kiuretažu
Estrogenų pertekliumi

Patologija

Ektopinių endometriumo ląstelių sluoksnis yra priklausomas nuo estrogeninio atsako. Jeigu yra tik bazinės ląstelės- audinių reakcija nėra labai stipri. Tačiau jeigu yra įsiskverbta iki funkcinio endometriumo sluoksnio, audinių reakcija yra labai išreikšta. Kliniškai tai yra endometriumo hiperplazija, dėl ko difuziškai ir simetriškai padidėja gimda.

Adenomioze dažniausia serga jau gimdžiusios vidutinio amžiaus (40 metų) moterys.

Adenomiozės eiga priklauso nuo hormoninių moters ciklo svyravimų. Kai adenomiozė yra įgimta, ji atsiranda jau po pirmųjų mėnesinių arba  praėjus keleriems metų nuo jų atsiradimo, kai ciklas pradeda normalizuotis. Tačiau ji gali atsirasti ir po gimdymo, operacijų ir traumų. Ligos pradžia gali būti labai neryški- atsirasti maudimas ar skausmingumas  pilvo apačioje. Apie adenomiozę reikia galvoti, jeigu mėnesinių skausmai stiprėja su amžiumi, kraujavimas trunka ilgiau, nei 8 dienas,  yra skausmingo lytiniai santykiai. Tarp mėnesinių atsiranda tepliojimas ar kraujavimas. Po menopauzės, kai moteriškų hormonų kiekis labai pakinta, adenomiozė praeina savaime.

Nusiskundimai

Skausmingos mėnesinės ( dismenorėja)
Nereguliarios mėnesinės
Gausios mėnesinės( menoragija)
Kraujavimas iš lyties organų tarp menstruacijų
Apatinės nugaros dalies skausmai
Spaudimo į tiesiąją žarną ir šlapimo pūslę pojūtis
Padažnėjęs šlapinimasis ( kartais lašeliais)
Vidurių užkietėjimas
Skausmingi lytiniai santykiai ( dispareunija)
Karščiavimas (nežymus) ( būna retai)

Diagnostikos principai

Ligą diagnozuoja ginekologas.

Anamnezei yra būdingos gausios, ilgos, skausmingos mėnesinės. Bimanualinio (makštinio) tyrimo metu yra randama padidėjusi gimda. gimda suapvalėjusi, nelygi, jos dydis kinta mėnesinių ciklo metu.

Apžiūra

Kliniškai gali būti nustatomi mažakraujystės požymiai.

Bimanualinis tyrimas

Apžiūros metu nustatomas difuzinis simetriškas gimdos padidėjimas, daugiausia užpakalinės sienos.
Gimda gali būti maždaug 12-14 nėštumo savaičių dydžio Ji yra suapvalėjusi, nelygi. Gimdos dydis kinta mėnesinių ciklo metu.

Kartais čiuopiant pilvą vidurinėje pilvo linijoje galima  užčiuopti masę hipogastriume ( kylančią iš dubens).

Instrumentiniai tyrimai

• Ultragarsinis tyrimas–  matomi specifiniai pokyčiai gimdos raumenyje.
• Kartais gali būti atliekami ir invaziniai tyrimai: histerosalpingografija (tyrimo metu kontrastinė medžiaga yra įleidžiama į gimdą, o per ją patenka iki kiaušintakių ir tada yra įvertinami pokyčiai rentegno nuotraukoje).
• Histeroskopija (su endoskopo kamera iš vidaus apžiūrima gimdos ertmė).

Biopsinis tyrimas

Preparato pjūvyje matoma

Mėginys trabekulinės išvaizdos
Kapsulės nėra
Gali būti matomos dėmės

Histologinis tyrimas

Adenomiozės diagnozė yra nustatoma tuomet, kai minimalus atstumas tarp endometriumo salelių miometriumo audinyje ir bazalinio endometriumo yra lygus vienam mažo padidinimo regėjimo laukui.
Liaukutės yra apsuptos stromos audinio.
Taip pat yra stebima miohiperplazija.

Gydymo principai

Gydymas gali būti konservatyvus ir operacinis- priklausomai nuo moters pasirinkimo. 

Operacinis gydymas yra rekomenduojamas tuo atveju, kai moteris jau nebenori gimdyti. Atliekama gimdos pašalinimo operacija- histerektomija arba dalinė pažeisto audinio rezekcija, jeigu dar yra planuojamas nėštumas.

Medikamentinio gydymo principai

Nuskausminantys preparatai – dažniausiai yra skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai( naproksenas)
Kraujotaką gerinantys preparatai – pentoksifilinas -12 mėn.

Gydymas hormonais

Juos skiriama atsižvelgiant  ar moteris nori pastoti, ar ne.

1.Oraliniai kontraceptikai (etinilestradiolis).
2. Progestinai (įvyksta ląstelių decidualizacija, o vėliau  vystosi jų atrofija) nuo 5 ciklo dienos 20 dienų arba nenutrūkstamu režimu gali būti skiriamas

• medroksiprogesterono acetatas 30mg;
• megestrol acetatas 40mg.

3.Veikiantys antiestrogeniškai ir antiprogesteroniškai preparatai

• gestrinon
• danazol

4. gonadotropinus atpalaiduojantys hormonai ( yra „imituojama“ menopauzė. Jie naudojami dažniausiai): goserelinas (1k./mėn. 3-6 mėn.), buserelinas, diferelinas.

5. Intrauteriniai progesterono analogai: hormoninė gimdos spiralė (adenomiozės atveju).

6.Aromatazių inhibitoriai: anastrazol

7.Selektyvūs estrogenų receptorių moduliatoriai.

Prognozė

Nutraukus gydymą liga neretai recidyvuoja 37-74 proc. atvejų. Po menopauzės  ligos simptomai dažniausiai išnyksta.